Bedarbystei pasmerkia darželių deficitas

Šūsnis priekaištų dėl negautos vietos darželyje – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus kasdienybė. Valdininkams tenka atlaikyti priekaištų laviną, o tėvams pasirinkimas menkas: vesti į privatų darželį, kuris kainuoja nepigiai, arba mamai būti namuose su vaiku ir pamiršti savirealizaciją darbo rinkoje mažiausiai keleriems metams.

Skaitytojos laiškas

Pagalbos prašymas

Tikriausiai pastarosiomis dienomis sulaukiate nemažai laiškų dėl vietų trūkumo darželiuose. Mano laiškas tikriausiai neišsiskirs niekuo, tik prašau atsakyti į kelis esminius klausimus.

Vis dažniau ir dažniau girdime raginimus rinktis gyvenamąją vietą rajone, paramos, pasiūlymai jaunoms šeimoms, galimybės ir t. t. O, bet, tačiau...

Išties galiu pasakyti, kad visuomet buvau iš tų vadinamų patriotų, kurie gerbia, myli savo tėvynę (iš esmės pasikeitė tik suvokimas apie ją, paminint, kad tėvynė – ne politika, o mano tėvų ir protėvių namai, kurie už ją kovojo ir kurie įskiepijo pagarbą jai). Ir vieną gražią dieną, vedami noro sukurti vaikams gražesnį rytojų, gražesnius namus, kiemą, gamtą ir artimuosius šalia, nusprendėme persikelti gyventi į rajoną, Klaipėdos rajoną, ne taip toli nuo miesto, keliolika kilometrų nuo jo, kuriame yra mūsų darbai. Įsigijome būstą (banko paskola, tačiau be jokios valstybės paramos, kadangi į ją negalėjome pretenduoti). Sunkiai dirbome, remontavome, kūrėme jaukius ir saugius namus. Gimė antras vaikas šeimoje. Viskas gražu, vyras sunkiai dirba, mama augina mažylį, rūpinasi pirmuoju vaiku, kuris mokyklinukas. Atėjus tam tikram momentui ir mažyliui nesuėjus nė metukams, nusprendžiame, kad išeities nėra, mamai reikia grįžti į darbą vardan kokybiškesnio gyvenimo. Noriu paminėti ir padėkoti valstybės tarnautojams, priėmusiems sprendimą leisti į VPA išeiti močiutėms, kuo mes ir pasinaudojom (ir, žinoma, padėkojant močiutei, kuri išgelbėjo sunkioje situacijoje). Taigi, bėga mėnesiai ir štai ateina diena, kuomet drebančia širdimi rašome į vietinį darželį klausdami, ar patekome į jį (užsirašėme po gimimo praėjus porai savaičių). Ir sužinom, kad nepatekom ir nepateksim iki pat priešmokyklinės grupės (tada priimti jie privalo). Vadinasi, mano vaikas netenka teisės į ikimokyklinį ugdymą iki kol nereikės į priešmokyklinę... Todėl vienas iš tėvų netenka darbo, šeima netenka nemenkos dalies pajamų, vaikai netenka teisės į kokybiškesnį gyvenimą ir apskritai į gyvenimą, o ne tiesiog į išgyvenimą.

Bandant išsiaiškinti situaciją, kaip, kodėl ir dėl ko vaikas nepatenka į darželį, kodėl ir kada tikimybė patekti, atsakymas vienas, gyvename rajone, o į rajono darželius patekti gali visas rajonas, šiuo atveju gyvename strategiškai tiesiog patogioje vietoje ir į šį darželį patekti nori visi, tarp jų ir iš Klaipėdos rajone esančio miesto vaikai. Ir tai, kad mes gyvename tame miestelyje, nesuteikia mums jokios nei pirmumo, nei apskritai teisės patekti į mūsų kaime esantį darželį. Kur logika? Pasakykite man Jūs. Taigi, desperatiškai bandau ieškoti išeičių, kreipiuosi į šiuo atveju Gargždų miesto Švietimo skyrių su pagalbos prašymu, žinoma, ten dirbančios moterys man stengiasi padėti ir pasiūlo pateikti prašymą į Klaipėdos miesto darželius, bet vilties nesuteikia, nes ir ten nelabai nori priimti rajono gyventojus (kas yra suprantama, juk ten viskas vyksta pakankamai civilizuotai, priėmimas į darželius, pirmumo teisė pagal gyvenamąją vietą). Paprašau užrašyti mus į eilę ugdymo įstaigai Gargžduose, užrašo ir net suteikia vilties, kad kada nors ją gausime. Darbai mūsų Klaipėdos mieste, grafikas prasilenkiantis su darželio darbo laiku (mūsų kaime yra giminaičiai, kurie vaiką galėtų pasiimti iš darželio, deja, pasiimti iš Gargždų jie galimybės neturi).

Žinoma, pasiūlo valstybės kompensacijas privačiam darželiui. Pradedu domėtis jais. Per mėnesį tektų mokėti nuo 300 Eur ir čia jau su valstybės kompensacija. Daug, mūsų šeimai – daug. Ir, žinoma, visi stojamieji mokesčiai (tiesa, ne visuose privačiuose darželiuose jie yra, bet ir ne visuose privačiuose darželiuose vietų yra). Pradedu domėtis toliau, vaikui sergant grąžina po 4 Eur už dieną, bet ne ilgiau kaip 10 dienų. Visi žinome, kad lopšelinukai dažnu atveju serga ir serga dažnai. Vadinasi, jei sirgs, bus išlaidos už darželį, plius gydymo kaštai ir plius vieno iš tėvų nedarbingumas. Pastaruoju metu nemažai buvo šnekama apie mamų iškritimą iš darbo rinkos. Tokiu atveju jos gali iškristi ir šešeriems metams.

Situacija atrodo beviltiška. Bet panašios situacijos yra tikriausiai daugiau nei šimto šeimų, negavusių darželio mūsų kaimelyje (neaišku, kiek jų vietiniai). Ir begalės kitų tėvų valstybės mastu.

Problema šiame rajone, tikriausiai ir kituose, yra įsisenėjusi, finansavimo papildomoms grupėms nėra, mobiliems priestatams ar patalpoms įrengti taip pat, darželiai skėsčioja rankomis – „nieko negalim padaryti, kreipkitės į švietimą ar į merą“. Tiek miesto Švietimo skyrius, tiek rajono, siuntinėja vieni pas kitus ir niekas negali atsakyti į konkrečius klausimus.

Valstybė skatina gimstamumą, tik gimdykit, mokėsim daugiau pinigų. O ką daryti, kai vaikas negauna ikimokyklinio ugdymo, nes tiesiog yra masinė problema su vietomis darželiuose, kuomet negauni net menkiausios vilties į jį patekti. Tiesa, pildant prašymą užrašyti į eilę, man labiausiai užkliuvo tai, kad daugiavaikės šeimos ir asocialūs asmenys turi pirmumo teisę į jį patekti. Kažkokia sovietinė diskriminacija. Kuo aš esu blogesnė už daugiavaikę mamą, kaip ir ji nėra blogesnė už mane? Kodėl mano vaikas turi negauti ugdymo, nes mūsų šeima įsivertinusi galimybes nusprendė, kad negalės kokybiškai išauginti daugiau nei dviejų vaikų. Ar aš mažiau dirbu nei mama, turinti daugiau vaikų? Ar mano vaikai turi daugiau nei jos vaikai? Tai yra labai individualu, vieni turi, kiti neturi. Daugiavaikės šeimos yra labiau remiamos finansiškai, dėl to sutinku, bet dėl švietimo, tai jau diskriminacija.

Tiesa, jei planuojate vaiką, pasiskaičiuokite, kad gimtų metų pradžioje, turėsite daugiau šansų patekti į darželį. Nes gimus metų pabaigoje, kaip toj dainoj, jau bus ir per vėlai, ir per anksti.

Taigi, reziumuojant, jeigu vaikai auga normalioje šeimoje, kuri neturi galimybių gimdyti daugiau vaikų ir gyvena Klaipėdos rajone, darželio gauti savo kaime negali. Ką tokiu atveju daryti?

Esminis klausimas, kodėl rajone vis dar nėra centralizuoto ir civilizuoto priėmimo į darželius, pagal gyvenamąją vietą, kodėl jis nėra reglamentuojamas jokia įstatymine baze. Kodėl valstybė, žinodama situaciją, nepasirūpina papildomų grupių ar darželių steigimu?

Privačių darželių daugėja, valstybinių, deja, ne. Galbūt čia ir yra visa esmė? Tai mieli valstybės tarnautojai, išrinktieji Seimo nariai, pagalvokite prieš skatindami gimstamumą, ar nepažeidžiate kitų asmenų teisės į ugdymą, tėvų teisės į darbą, į kokybiškesnio gyvenimo suteikimą.

Ilgai dvejojau prieš siųsdama šį laišką, tačiau noriu tikėti, kad bent mano anūkai turės daugiau vilties lankyti darželį, jeigu vis dėlto apsispręs likti čia.

Toma Liutvinskaitė

Nepateks apie 600 vaikų

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius „Bangai“ teigė, kad Savivaldybė siekia kiek įmanoma labiau tenkinti kasmet didėjantį poreikį sudarant vaikams galimybes lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas. „Atidarius naujas grupes, tarp jų ir nuomojamose iš privačių asmenų patalpose, per pastaruosius penkerius metus į ikimokyklines grupes papildomai buvo priimta 390 vaikų. Iš dalies kompensuojamos išlaidos tėvams, leidžiantiems vaikus į privačias įstaigas. Jas lanko 87 vaikai, o kompensacijos suma sudaro nuo 100 iki 150 eurų per mėnesį. Savivaldybėje analizuojama galimybė šią sumą dar labiau didinti. Taip pat pagal sudarytą sutartį kompensuojamos ūkio išlaidos Klaipėdos miesto savivaldybei už jos įstaigas lankančius vaikus iš rajono. Tokių vaikų turime 67. Deja, nuo 2019 m. rugsėjo mėn. į Savivaldybės ikimokyklinio ugdymo grupes nepateks apie 600 vaikų, gimusių 2014–2017 metais“, – apgailestavo A. Pet­ravičius.

Anot jo, su vietų trūkumo problema ikimokyklinio ugdymo programas vykdančiose įstaigose susiduria nemaža dalis ir kitų Lietuvos savivaldybių. Vienas iš problemos sprendimo būdų galėtų būti pakeista sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta atitinkama Lietuvos higienos norma ir padidintas grupių sąrašuose nustatytas vaikų skaičius dviem. Vaikų lankomumo analizė Klaipėdos rajone parodė, kad grupių, kuriose sąrašinis vaikų skaičius buvo 15, vidutinis lankomumas ir geriausiai lankomais mėnesiais siekė 6–12, o 3–5 metų vaikų grupių, kuriose sąrašinis vaikų skaičius yra 20, vidutinis lankomumas buvo 11–17 vaikų.

Prioritetai savivaldybėse vienodi

Švietimo skyriaus vedėjo nuomone, daug reikšmės vietų skaičiaus ikimokyklinėse įstaigose padidėjimui galėtų turėti Vyriausybės programoje numatytos priemonės pereiti prie privalomo 5 metų vaikų ugdymo pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir 6 metų vaikų ugdymo pagal pradinio ugdymo programą įgyvendinimas.

„Mūsų Savivaldybėje nustatyti prioritetai priimant vaiką į darželį iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitose savivaldybėse nustatytų prioritetų“, – teigė A. Petravičius.

Švietimo skyriaus vedėjas nepritaria svarstymui, kad pirmumą turėtų tos vietovės, kurioje yra darželis, gyventojas. „Pavyzdžiui, kuo blogesnis yra sparčiai augančios Ketvergių gyvenvietės, kurioje darželio nėra, gyventojas už Dovilų ar Agluonėnų, kuriuose yra darželis, gyventoją? Tėvams niekas tiek dabar, tiek ateityje nedraus pateikti prašymą vaikui lankyti ir kitoje vietovėje esantį darželį. Programa leis tėvams prio­riteto tvarka pasirinkti 4 ugdymo įstaigas iš visų ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų sąrašo“, – užtikrino pašnekovas.

Priešmokyklinukus – į mokyklas

Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukienė pasakojo, kad Slengiuose Savivaldybės lėšomis pastatytas 75 vietų darželis gal ir neišsprendė visų tos teritorijos problemų, tačiau dalį poreikio tikrai patenkino. „Planuojame, kad Slengiuose turėtų būti pastatytas dar vienas darželis, ieškome jam sklypo, taip pat darželis turėtų atsirasti ir Dercekliuose. Kad į darželius patektų kuo daugiau vaikų, iš privačių asmenų nuomojamės higienos normas atitinkančias patalpas Ginduliuose ir Dercekliuose, kur yra įrengtos ikimokyklinės grupės“, – dėstė vicemerė.

Anot jos, kryptingai sprendžiama vietų darželiuose trūkumo problema priešmokyklines grupes iškeliant į mokyklas, taip atlaisvinant grupes ikimokyklinukams. „Planuojame 1 priešmokyklinio ugdymo grupę Veiviržėnuose perkelti į mokyklą – taip atsiras daugiau vietų darželyje. Tokia galimybė – perkelti priešmokyklines grupes į mokyklas – svarstoma visuose darželiuose, kur vaikams trūksta vietų. Taip pat ruošiamasi Dituvoje įsteigti visos dienos darželio grupę, anksčiau ji veikė tik iki pietų“, – planus atskleidė V. Riaukienė.

KOMENTARAS

• Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Vaclovas MACIJAUSKAS: „Iškart po rinkimų susitikau su Švietimo skyriaus vedėju A. Petravičiumi ir analizavome esamą situaciją.

  Vienas iš greitų sprendimų yra vaikų skaičiaus grupėse padidinimas, nes pagal lankomumo analizę lankomumas yra apie 75 procentai. Vadinasi, kasdien 4–6 vietos grupėje yra laisvos.

  Šiuo metu rengiamoje koalicijos programoje šiam klausimui skiriamas didelis dėmesys. Džiaugiuosi, kad yra priimta mūsų nuostata, jog visos darželių organizavimo formos yra priimtinos. Pirmoje vietoje – Savivaldybės darželių plėtra, apmokėjimas Klaipėdos miesto švietimo įstaigoms, privačių darželių skatinimas ir finansinė kompensacija, mamų darželiai, kurie gali būti mažesni ir didesni. Privačių darželių lankytojams būtina to paties lygio kompensacija kaip ir išleidžiama Savivaldybės darželiuose.

  Kaip Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas siūlysiu, kad darželiai būtų statomi kuo arčiau gyvenviečių ar gyvenamųjų rajonų. Tokie keli darželiai, kuriuose būtų 2–3 grupės, gali būti apjungti į vieną ir veikti kaip vienas darželis. Tokiu atveju mes išvengtume transporto spūsčių ir dauguma vaikų būtų į darželį atvedami, o ne atvežami.

  Privačios iniciatyvos skatinimas yra vienas iš prioritetų, tikslinga kalbėtis su nekilnojamojo turto vystytojais, kurie galėtų pasiūlyti savo plėtojamuose rajonuose tokias vietas ar patalpas. Tuo pačiu Švietimo skyriaus bei kontroliuojančių įstaigų specialistai būtų organizuojami teikti metodinę pagalbą privačią iniciatyvą steigti darželį pareiškusiems gyventojams. Privatūs darželiai gali būti įvairių dydžių – nuo 3–6 vaikų iki kelių grupių. Tai priklauso nuo vietovės poreikio ir steigėjo planų. Valstybinė parama, suteikiama vaikui įteisintame darželyje, plius Savivaldybės kompensacija, kuri, kaip sakiau, galėtų didėti iki vieno vaiko išlaikymo vidurkio rajone, kuris šiuo metu yra 180–200 Eur. Mėnesiui tokia parama registruotai ikimokyklinio ugdymo įstaigai gali būti apie 300 Eur vaikui per mėnesį. Manau, kad tai būtų ryški paskata tokio verslo kūrimui.

  Dar vienas būdas yra privačios-viešosios partnerystės modelis, kuris yra neblogas sprendimas, tačiau pabrangina bendrą projekto vertę privataus partnerio pelno ir valdymo sąnaudų kaštais.

  Labai norėčiau, kad pirmumo teisę į darželius turėtų dirbančių ir darbo vietą turinčių tėvų vaikai. Dėl pirmumo teisės teritorijoje gyvenantiesiems abejočiau, nes tas teritorijas apibrėžti sudėtinga, beje, yra gyvenviečių, kur darželio visai nėra.

  Tikiuosi, kad bendrai dirbant pavyks pasiekti, kad visi dirbančių tėvų vaikai galės lankyti darželius per artimiausius ketverius metus. Nėra taip paprasta pasivyti atsilikimą, sukurtą per ankstesniąsias kadencijas, kai prioritetai buvo kiti.“