Be simptomų, tačiau labai užkrečiami: ypatingas nepastebimų virusų nešiotojų vaidmuo

Kai kurie žmonės, užsikrėtę koronavirusu, nejaučia jokių simptomų. Nepaisant to, jie gali užkrėsti kitus. Todėl pandemijos plitimui ir jos pabaigai jie vaidina reikšmingą vaidmenį.

Infekcinių ligų tyrimo istorijoje bene žinomiausiais yra amerikietės Mary Mallon atvejis. Ši moteris XX amžiaus pradžioje dirbo virėja Niujorko turtingų šeimų namuose ir gimdymo klinikoje. Kiekvieną kartą, kai ji pakeisdavo darbdavius, ten susirgdavo žmonės šiltine ir maždaug kas dešimtas jų mirdavo. Niujorko medikai aptiko jos pėdsakus ir identifikavo kaip vidurių šiltinę sukeliančių bakterijų „salmonella typhi“ platintoją.

Šiltinės Mary, kaip ją tada vadino spauda, istorijoje įdomiausia buvo tai, jog pati moteris išliko sveika ir tuo atskleidė pasauliui, kad žmonės gali nešioti ir platinti ligų sukėlėjus, patys nesusirgdami.

Toks tylus platinimas, kaip šį fenomeną vadina epidemiologai, buvo pastebėtas įvairių ligų atvejais, pavyzdžiui, tymų, gripo ir AIDS. Dabar šių infekcijų sukėlėjų sąraše atsirado naujas įrašas: koronavirusas Sars-CoV-2, atsakingas už grėsmingąją Covid-19 pandemiją.

Iki šiol nebuvo duomenų apie asimptomatinį koronaviruso pernešimą, bet mokslininkai jau pradėjo juos rinkti.

Vis daugėja įtarimų, kad nemažą infekcijos dalį išplatina žmonės, kurie dar neturi jokių simptomų arba – kaip Mallon atveju – visai nesuserga. Šie duomenys labai reikšmingi kuriant metodus, pandemijai nuslopinti.

Mokslininko Gerardo Chowello iš Džordžijos universiteto manymu, geriausia būtų galima nustatyti tokią užsikrėtimų per besimptomius nešiotojus dalį, jei pavyktų ištirti didelį skaičių šeimų su mažiausiai vienu užsikrėtusiu asmeniu. Visus šeimų narius reikėtų testuoti kasdien.

„Nežymių variacijų skirtingų ligonių virusų genetinėje medžiagoje palyginimai padėtų nustatyti, kas nuo ko užsikrėtė. Nors kai kur jau bandomi atlikti tokio pobūdžio tyrimai, bet tikslių rezultatų kol kas nėra“, – aiškina Chowellas.

Užsikrėtusių, kurie to nežinodami užkrečia kitus, skaičius gali būti didelis.

Šiuo metu atliekamus tylių nešiotojų tyrimus galima suskirstyti į tris kategorijas.

Pirma, tai žmonių grupių tyrimai, kur dėl neįprastų aplinkybių įmanoma ištirti kiekvieną atskirą infekciją ir tuos asmenis, kurie neturi jokių simptomų.

Viena tokia grupė yra kruizinio laivo „Diamond Prinzess“ keleiviai ir įgula. Iš 634 užsikrėtusių asmenų, 52 tyrimo metu neturėjo jokių simptomų. 18 procentų nesusirgo visai.

Kitas, dažnai minimas pavyzdys, yra italų miesto Vo situacija, kur visi 3300 gyventojai buvo patikrinti du kartus. Iš užsikrėtusiųjų 50–75 proc. tyrimo metu nerodė jokių simptomų.

Kitos, tačiau mažesnė grupė, buvo lėktuvo keleiviai, kurie buvo parskraidinti į Japoniją iš užsikrėtusiojo Vuhano, epidemijos šaltinio. Iš dvylikos užsikrėtusiųjų penki nepatyrė jokių simptomų.

Visai tai rodo, kad žmonių, kurie to nežinodami gali užkrėsti kitus, skaičius yra didelis. Tačiau neaišku, kaip smarkiai užkrečiami šie žmonės yra iš tikrųjų. Tą bando išsiaiškinti antroji mokslinių tyrimų kryptis.

Pirminėje infekcijos stadijoje sukėlėjai lengviausiai platinami

Mokslininkai remiasi įvairiais laboratoriniais tyrimais. Daugumoje jų iš nosies ir gerklės paimtuose užsikrėtusių žmonių be simptomų mėginiuose virusų kiekis buvo toks pat kaip ir susirgusių.

Užsikrėtusiųjų, kurie tik pradėdavo sirgti, virusų kiekis simptomų pradžioje būdavo didžiausias. Tai įrodo, kad ankstyvoje infekcijos stadijoje virusas gali būti lengvai pernešamas.

Susirgus dažnai pasireiškia įkyrus kosulys. Dėl to reikėtų manyti, kad užsikrėtusieji su ligos simptomais gali smarkiau platinti virusą už užsikrėtusius be simptomų. Kita vertus, žmonės su simptomais dažniausiai jaučiasi blogai, lieka gulėti lovoje ir kosi pirmiausia ant savo antklodžių ir pagalvių, o ne ant kitų gatvėse.

Trečioji tylių nešiotojų tyrimų kryptis remiasi matematiniais apskaičiavimais ir modeliavimais. Apie vieną tokį tyrimą, kurį atliko Luca Ferretti su kolegomis iš Oksfordo universiteto, paskelbė mokslinis leidinys „Science“.

Mokslininkai panaudojo duomenis apie 40 asmenų, kurių infekcijos šaltinis buvo gerai žinomas ir identifikuotas, taip pat nustatytas simptomų atsiradimo laikas ir asmenys, kuriuos jie užkrėtė.

Mokslininkai spėja, kad nuo trečdalio iki pusės žmonių koronavirusu užkrečia tie, kurie tuo momentu neparodo jokių ligos požymių. Šis rezultatas sutampa su kitų mokslininkų atliktų tyrimų išvadomis.

Visi tie tyrimai turi padėti suprasti, kodėl Sars-CoV-2 virusai taip smarkiai išplito. Ypač tylių nešiotojų tyrimai yra svarbūs, ieškant būdų, kaip sustabdyti epidemijos plitimą, nes ir pastarieji buvo užkrėsti ir todėl bent kuriam laikui tapo atsparūs infekcijai.

Pandemijos baigiasi tada, kai sukėlėjai neberanda žmonių, kuriuos galėtų užkrėsti. Kai kurie užsikrėtusieji mirs. Išlikusieji bus pakankamai atsparūs,. Gyventojai galės išsivystyti „bandos imunitetą“. Šios pandemijos atveju, kaip rašo „Economist“, „bandos imunitetas“ bus tuo greičiau išvystytas, kuo labiau bus išplitę tylieji nešiotojai.

Alfa.lt