„Bažnyčių naktys“ kvies, skambės, pasakos ir Šiaulių rajone

„Bažnyčių naktys“ – keturių savivaldybių jungtinis renginių ciklas, kviečiantis aplankyti bažnyčias, paklausyti, kaip įstabiai vakaro sutemose skamba klasikinė, sakralinė muzika po šventovių skliautais, atrasti jaukias, prasmingas keliones po Kelmės, Raseinių, Šiaulių rajonus ir Šiaulių miestą.

Dar 2018 metais Šiaulių rajono savivaldybė vėlaus vakaro valandomis atvėrė daugelio bažnyčių duris populiariam sakralinės ir klasikinės muzikos koncertų ciklui „Muzikinės bažnyčių naktys Šiaulių rajone“. O šiemet pirmą kartą Lietuvoje į vėlaus vakaro muzikos koncertus bažnyčiose pakvies jau keturių savivaldybių jungtinis renginys. Kviečiame vakaro sutemose atrasti puikius koncertus gražiausiose bažnyčiose, įsileisti į sielą muziką, poeziją, šokį, spektaklius, pasimėgauti įstabia bažnyčių akustika, atrasti keliones, ekskursijas. „Bažnyčių naktų“ renginių ciklas skiriamas Šv. Jokūbo metams.

Visi renginiai nemokami

Šiaulių rajone liepos 23–25 dienų ir naktų savaitgalis „Bažnyčių naktys“ startuoja Kryžių kalne – pasaulinio garso sakralinėje, istorinėje, archeologinėje, mitologinėje, kultūrinėje, nacionalinėje vertybėje – Šiaulių rajono traukos ir žinomumo dominantėje. Didingasis Kryžių kalnas Šiaulių rajoną sieja su pasauliu ir Europa, su šventojo Popiežiaus Jono Pauliaus II vardu, su piligrimyste ir Šv. Jokūbo keliu. Vieni čia ieško stebuklingo išgijimo, šeimos darnos, Dievo malonės Tėvynei ir žmonėms, kiti – nori padėkoti už jau įvykusius stebuklus, treti – išvysti nuostabų reginį, kuris nustebino net patį popiežių Joną Paulių II. Liepos 23 d. Jūsų dėmesio ir dalyvavimo laukiančių ekskursijų „Kryžių kalnas nuo seniausių laikų iki XXI a.“ metu susipažinsite su Kryžių kalno raida, mitologija, archeologija, sakralumu, kultūrine raiška, jo išlikimo istorija. Sužinosite Kryžių kalno svarbiausius kryžius, skulptūras, aplankysite Jono Pauliaus II koplytėlę, Pranciškonų vienuolyną. Liepos 24–25 d. Kryžių kalne vyks Kryžių kalno atlaidai.

Liepos 23 d. pavakarę šv. Onos atlaidų proga atgis ir viena mažiausių Šiaulių rajono šventovių – Verbūnų koplytėlė. Nediduko kaimo pakraštyje prisiglaudusi koplytėlė sunkiais gyvenimo momentais suteikdavo žmonėms vilties ir jėgų gyventi, tikėti šventa Mergelės Marijos globa. Ši vieta verbūniečiams buvo tarsi antrasis Kryžių kalnas, tik atsiradęs anksčiau už pastarąjį. Nuo seno žemaičiai žino, kad šv. Ona – duonos ponia, tad neatsitiktinai paskutiniame liepos dešimtadienyje, per šv. Onos atlaidus, javų apsuptyje skendinčioje koplytėlėje kasmet aukojamos šv. Mišios, o šiųmetė šventė pasipuoš bei suskambės ir „Vyriška klasika“... Po šv. Mišių prie koplytėlės LRT konkurso „Triumfo arka“ laureatai, operos solistai – tenoras Egidijus Bavikinas ir bosas Liudas Mikalauskas – atliks to paties pavadinimo koncertinę programą: girdėsite populiarių miuziklų, operų, operečių, neapoliečių liaudies dainas, o „Taip, mielieji draugai“, „Funiculli Funiculla“, „Būtų be moterų sunku  labai“ norėsite ir dainuosite kartu su jais!

Liepos 24–25 d. tradiciškai vienos šventiškiausių ir teatrališkiausių Kurtuvėnuose – čia jau XXI kartą iš visos Lietuvos į teatrų festivalį-konkursą „Kartu“ sugužės geriausi Lietuvos mėgėjų meno teatrai, į šv. Jokūbo atlaidus – tiek kurtuvėniškiai, tiek tolimiausių kraštų svečiai. Jie šeštadienį palydės ir sekmadienį pasitiks Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje, kurios baltutėlės vėlyvojo baroko stiliaus bokštai remia dangų jau nuo 1792 m. Įžengus į bažnyčios vidų, interjeras dvelkia klasicizmo santūrumu, tačiau čia galima atrasti ir vėlyvojo baroko bei neogotikos estetinių elementų. Altoriaus viduryje kabo XVIII a. pab. nežinomo autoriaus nutapytas Šv. Jokūbo paveikslas, tarp kolonų įterptos evangelistų Mato, Morkaus, Jono ir Luko skulptūros. Vienas seniausių bažnyčios vidaus akcentų – 2 manualų, 26 balsų (registrų) vargonai. Bažnyčioje gausu paslaptingų ir tamsių užkampių, siaurų koridorių.

Didžiausia paslaptimi apgaubti laidojimo rūsiai, kur yra dvarininkų Nagurskių ir Zyberk-Pliaterių šeimų kriptos. Šioje ypatingoje vietoje šv. Jokūbo atlaidų išvakarėse vyks koncertinė programa „Ant sidabro tilto: polifoninės improvizacijos“, kurios atlikėjai: Petras Vyšniauskas – saksofonas, Ilona Klusaitė – smuikas, Kauno kultūros centro sutartinių giedotojų grupė „Sasutalas“, vadovas Andrius Morkūnas. „Visos muzikos galutinis tikslas turi būti Dievo šlovinimas ir sielos atgaivinimas“ (J. S. Bachas). 300 metų prabėgo nuo to laiko, kai J. S. Bachas, sugrįžęs iš du mėnesius trukusios koncertinės kelionės, neberado mylimos žmonos ir septynių vaikų motinos Marijos Barbaros Bach. Ji užgęso mįslingai, visiškai netikėtai, būdama 35-rių. Neliko ne tik jokio dokumento apie mirties priežastį, bet ir kapo – jos palaikai buvo sudeginti. Kompozitorius savo širdgėlą išliejo muzikoje, pasirinkdamas labai intymų instrumentą – smuiką. 1720-ieji ženklina unikalaus ciklo smuikui solo „Šešios sonatos ir partitos“ sukūrimo pabaigą. Manoma, kad garsioji „Čakona“ iš Partitos Nr. 2 d-moll – tai muzikinis paminklas mylimajai. Beje, įdomu, kad ant viršelio Bachas užrašė „Sei solo“. Itališkai tai reiškia ne tik „Šeši solo“, bet ir „Esi vienas“. Visa ciklo polifoninė muzika pasižymi giliais apmąstymais, kančia ir susitaikymu, alsuoja dvasios grožiu, atsidavimu Aukščiausiojo valiai. Prisilietimas prie šios muzikos ramina ir stiprina. Ne veltui Bachas vadinamas sielų gydytoju, visus savo kūrinius pasirašydavęs „Soli Deo Gloria“.

„Sutartinės – ypač sena lietuvių sakralinės muzikos rūšis, stebinanti ypatinga polifonija, savita disonansų harmonija, primenančia ratelio dūzgimą, gulbių tūtavimą, gervių gargėjimą ar varpų susidaužimą. Šis skambesys žavi, užburia, įtraukia“ (D. Račiūnaitė-Vyčinienė). Nuo seniausių laikų sutartines giedodavo moterys, pasižyminčios ne tik puikiai derančiais balsais, bet ir gražiu tarpusavio sutarimu. Sutartinių unikalumas yra neginčytinas: 2010 metais jos buvo įtrauktos į reprezentatyvų UNESCO žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Polifonija – tai daugiabalsė, sutarimo reikalaujanti muzika, kurioje visi balsai yra svarbūs, turi savo melodiją, vienu atveju vedančią, kitu – pritariančią. Kurį nors balsą išėmus, muzikos audinys tampa nepilnas. Tik jų buvimas drauge sukuria tą vienintelį ir nepakartojamą skambesį. Idėja – sugretinti skirtingų laikotarpių, kultūrų, šalių polifoninę muziką, atskleidžiant dieviškumo pradą žmogaus kūryboje. Tilto simbolis mitologijoje reiškė ryšį tarp dangaus ir žemės. Šiuo tiltu nusileisdavęs Dievas, šventieji. Bandykime ir mes pasivaikščioti tuo ypatingu sidabro tiltu ir patirti vidinės ramybės bei harmonijos šviesą…

Muzikiniai renginiai „Bažnyčių naktys“ jau bene 20 metų yra populiarūs ir kitose Europos valstybėse – Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Estijoje, Latvijoje.

Šiais renginiais kviečiame keliauti, ieškoti, atrasti ir nors trumpam stabtelti, kad pajustume Lietuvos bažnyčių grožį, po jų skliautais besiskleidžiančią kultūrą ir išgirstume paslaptingų istorijų tiek liepos 23–25 savaitgalį, tiek rugpjūčio mėnesį Bazilionų, Meškuičių, Gruzdžių bažnyčiose, kur tęsis projekto „Bažnyčių naktys Šiaulių rajone“ koncertai ir susitikimai.

Lankytojų maloniai prašome laikytis SAM rekomendacijų. Renginiuose bus filmuojama ir fotografuojama. Lankytojai bus registruojami.

Daugiau informacijos www.siauliurajonas.lt arba www.kursenukultura.lt