Baseinų ir arenų valdytoja žada atsakyti į skundus dėl per didelių kainų

Paslaugos brangsta, bet baseinų kainos neaugs, sako penkių viešosios paskirties objektų Lietuvoje valdytojos UAB „Infrastruktūra LT“ vadovas Vitalijus Kuodis.

Pasak V. Kuodžio, Lietuvoje vis daugėja pramogų erdvių - baseinų, stadionų, arenų. Savivaldybės stengiasi kuo greičiau ir kokybiškiau jas statyti, o visuomenė į pranešimus apie tokias statybas reaguoja džiaugsmingai.

„Pastebėjau tik vieną su naujais baseinais susijusią ir nuolat iškylančią diskusiją - kainos, kurios Lietuvoje dažnai lyginamos su tomis pačiomis pramogomis užsienyje. Tad pamėginkime paanalizuoti, už ką moka baseino ar renginio lankytojas - kas sudaro bilieto kainą ir nuo ko ji priklauso“, - spaudos konferencijoje „Iš ko susideda bilieto kaina, kaip atrodo savivaldybių bendradarbiavimas su verslu ir kaip tai keičia bilietų kainas“ ragino bendrovės vadovas.

Pasak jo, plaukimo baseino bilieto kaštų didžiąją dalį sudaro energetiniai bei žmogiškieji ištekliai: baseino šildymas, valymas, priežiūra ir ten dirbantys žmonės. Baseiną reikia nuolat papildyti vandeniu, o tą vandenį valyti, filtruoti ir šildyti - tam naudojami milžiniški elektros energijos kiekiai. Vien šiems ištekliams ir baseino priežiūrai per mėnesį vidutiniškai skiriama apie 50 tūkst. eurų.

Visus metus per parą baseinas veikia po 15-16 valandų, jame dirba 60-70 žmonių - nuo administracijos iki plaukimo trenerių.

„Kitaip tariant, didžioji dalis baseino veiklos savikainoje yra pastovieji kaštai - nepriklausomai nuo sezono jie sudaro apie 90 proc. bilieto kainos. Deja, bet šie kaštai gali tik augti - energetiniai ištekliai ilgesnėje perspektyvoje nepinga, darbuotojams reikia kelti atlyginimus, o siūlant naujas paslaugas - kolektyvą plėsti“, - komentavo V. Kuodis.

Yra du pagrindiniai būdai, kuriuos renkasi tokių objektų valdytojai, siekdami sumažinti kainas: savivaldybės baseinams skiria dotacijas arba bendradarbiauja su verslu.

Pasak V. Kuodžio, pirmasis atvejis gali atrodyti itin patrauklus klientui, nes jis reiškia mažą bilieto kainą. Problema ta, kad tokiais atvejais baseino lankytojai, patys to nežinodami, už jį sumoka dvigubai, o dar dalį bilieto kainos padengia plaukimu net ir visai nesidomintys miestiečiai.

Ši praktika yra populiari turtingose Vakarų Europos šalyse (Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje) arba valstybėse, pasižyminčiose dideliu mokesčių perskirstymu (Danijoje, Švedijoje), kur baseinai labai dažnai yra dotuojami vietos žemių, savivaldybių ar visos valstybės.

UAB „Infrastruktūra LT“ vadovo įsitikinimu, nėra gerai ir tai, kad, gaudami mokesčių mokėtojų išmokas, baseinai nesistengia dirbti pelningai bei efektyviai, nes dažniausiai tai tiesiog reikštų sumažintą dotaciją. Ilgesniu laikotarpiu toks požiūris atsiliepia ir infrastruktūros, ir aptarnavimo kokybei, lemia ir darbuotojų požiūrį bei jų kompetencijas, pasitenkinimą savo darbu ir motyvaciją.

Pasak V. Kuodžio, antrasis populiarus kelias yra bendradarbiavimas su verslu. Čia svarbu, kad, pasirinkusi partnerystę su privačia bendrove, savivaldybė apdairiai bei profesionaliai formuluotų sutartis ir užtikrintų, kad visi miestiečių poreikiai būtų patenkinti.

„Šiuo atveju gerai yra tai, kad baseinų priežiūrą patikėjus verslui, vartotojas visą bilieto kainą mato mokėjimo akimirką. Dažnai ta kaina yra tokia pati ar net mažesnė, palyginus su biudžetinių įstaigų administruojamais objektais“, - sakė kalbėtojas.

Pavyzdžiui, rudenį duris atversiantis Vilniaus Fabijoniškių baseinas, kurį valdys savivaldybės viešoji įstaiga, jau paskelbė bilietų kainas. Preliminariais bendrovės „Infrastruktūra LT“ skaičiavimais, jie jas galėtų sumažinti bent 15-20 procentų.

„Tai lemia privačios įmonės noras dirbti pelningai, taigi konkuruoti ir kuo labiau didinti veiklos efektyvumą. Visgi didžiausias tokio bendradarbiavimo privalumas - tai, jog valstybei ar savivaldybei ne tik nereikia mokesčių mokėtojų pinigais išlaikyti baseino, bet jis dargi ilgainiui pradeda duoti grąžą miestui. Tai reiškia, kad baseinas ne tuština, bet pildo biudžetą ir miestiečiai gauna daugiau ir geresnes paslaugas tiek iš baseino, tiek ir iš savo savivaldybės“, - aiškino V. Kuodis.

Bendrovės vadovas atkreipė dėmesį, kad vykdydamos savo veiklą privačios bendrovės į miesto iždą susimoka ir įvairius mokesčius. O savivaldybė, patikėjusi sau nebūdingos funkcijos užtikrinimą verslui, tuo metu gali nukreipti visą energiją į miestiečių rūpesčių sprendimą.

Pavyzdžiui, Girstučio baseinas kasmet buvo Kauno savivaldybės finansuojamas 500 tūkst. litų (maždaug 145 tūkst. eurų). Baseino valdymą patikėjus privačiam operatoriui, situacija visiškai pasikeitė: verslas į baseiną investavo 400 tūkst. eurų, o savivaldybei ne tik nebereikia skirti jam mokesčių mokėtojų pinigų, bet nuo trečiųjų privataus valdymo metų baseinas kasmet 20-čia tūkst. eurų papildo miesto biudžetą.

„Kalbant apie didesnį baseino prieinamumą visuomenei, rezultatai taip pat akivaizdūs: jau per pirmuosius metus baseino lankomumas padidėjo dvigubai“, - atkreipė dėmesį bendrovės „Infrastruktūra LT“ bendrasavininkis Paulius Baltrėnas.

Paklaustas, kaip bilietų kainas keis verslo bendradarbiavimas su savivalda, P. Baltrėnas Eltai priminė, kad mokymo plaukti paslaugas teikia tiek „Infrastruktūra LT“ valdomos plaukimo mokyklos, tiek priklausančios savivaldai.

„Jų kainoms daryti įtakos mes negalime, tiesiog pagal sutartį už jų nustatytą kainą nuomojame plaukimo takelius mokymui plaukti“, - sakė P. Baltrėnas.

V. Kuodis pateikė konkretų pavyzdį iš „Infrastruktūra LT“ valdomos plaukimo mokyklos Kaune: aštuoni kartai mokymo plaukti po 14 valandos tėvams kainuoja 36 eurus, o iš savivaldybės gauna po 15 eurų. „Turime 800 vaikų ir nė vieno laisvo tako“, - sakė V. Kuodis.

Jei ateitų privatūs valdytojai į naują Fabijoniškių baseiną, V. Kuodžio skaičiavimais, plaukimo kainos būtų apie 20 proc. mažesnės už nustatytas Vilniaus miesto tarybos.

„Taip yra dėl to, kad verslo įmonės, dalyvaudamos savivaldybių skelbiamuose koncesijos ar privačios ir viešosios partnerystės konkursuose, konkuruoja tarpusavyje, tad neišvengiamai turi siūlyti palankiausias kainas“, - pridūrė P. Baltrėnas, prognozuojantis, kad kaip tik auganti konkurencija neleis kilti treniruočių kainoms baseinuose.


ELTA