Bankų investicijos į atsinaujinančią energetiką auga sparčiai: pokyčius lemia ir įtempta geopolitinė situacija

Pasak LBA prezidentės Eivilės Čipkutės, tendencijos panašios visose kreditą teikiančiose Lietuvos įstaigose – investicijos į iškastinį kurą mažėja, tuo tarpu į atsinaujinančią energetiką – auga. Pokytį paspartino nauji reikalavimai, susiję su klimato kaitos mažinimu, taip pat ir kariniai veiksmai Ukrainoje.

 

„Tiek Lietuva, tiek kitos Europos Sąjungos (ES) šalys rūpinasi savo energetine nepriklausomybe, tad didėja investicijos į saulės, vėjo ir kt. atsinaujinančią energiją. Lietuvoje šis procesas spartus, vėjo ir saulės energetika plėtojama itin intensyviai, siekiant kompensuoti elektros energijos gamybos trūkumą ir ilgainiui tapti energiją eksportuojančia šalimi“, – iniciatyvai „Tvari Lietuva“ teigia ji.

 

Siekdamos padėti savo klientams pereiti prie atsinaujinančios energetikos, kredito įstaigos siūlo patrauklias sąlygas. E. Čipkutė sako, kad papildomas paramos priemones gyventojams teikia valstybė.

 

Prie tvarumo kurso įgyvendinimo prisidedanti Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) primena, kad Lietuva tapo pirmąja šalimi ES, kuri atsisakė rusiškų dujų. EIMIN atstovai antrina LBA sakydami, kad nacionalinis tikslas – tapti energijos gamintoja, o ne importuotoja. Tą Lietuva planuoja pasiekti iki 2030 m.

 

„Jau dabar investuojame į pramonės įmones, kurios diegia atsinaujinančius energijos išteklius. Ypač didelio populiarumo sulaukė investicijos, skirtos saulės ir vėjo jėgainėms įrengti. Verslui siūlome finansines skatinimo priemones, jos suteikia galimybę diegti inovatyvias technologijas, didinti energijos vartojimo efektyvumą, keisti taršias technologijas naujomis, diegti skaitmeninimo sprendimus“, – iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sako specialistai.

 

Siekiant stiprinti Lietuvos ekonomiką ir pereiti link klimatui neutralios ekonomikos, pernai EIMIN paskelbė kvietimų už daugiau kaip 957,5 mln. Eur. Dėl finansavimo, anot jų, jau kreipėsi apie 3 tūkst. verslų. Investicijų į atsinaujinančius energetikos išteklius srityje buvo paskelbta 13 kvietimų už 330,3 mln. Eur.

 

„Pernai paskelbėme ir papildomą 40 mln. Eur vertės kvietimą diegti energijos vartojimo efektyvumą didinančias technologijas, mažinant anglies dioksido išmetimą į aplinką. Taip pat atsinaujinantiems energijos ištekliams diegti patrigubinome finansavimą – vietoje 10 mln. Eur 226 pramonės įmonėms skyrėme 31,87 mln. Eur“, – komentuoja EIMIN.

 

 

SEB banko Lietuvoje vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė patvirtina LBA prezidentės įžvalgas sakydama, kad per pastaruosius ketverius metus bendrai SEB grupės paskolos energetikos sektoriui išaugo 2 mlrd. Eur ir pasiekė 21 mlrd. Eur trečią praėjusių metų ketvirtį. Palyginti su 2019 m., trečią 2023 m. ketvirtį iškastinį kurą naudojančių įmonių kreditavimas buvo trečdaliu mažesnis. Iškastinio kuro dalis dar prieš ketverius metus sudarė 60 proc. energetikos sektoriui suteiktų paskolų, o dabar ši dalis susitraukė iki 37 proc.

 

Taip pat, anot jos, nors ir nevienodu tempu, SEB grupės veikla intensyvėjo visomis tvarumo kryptimis. Nereguliarumą daugiausiai lėmė pastarųjų metų geopolitinė padėtis, karo Ukrainoje padariniai ir Europos Sąjungos bei atskirų valstybių priemonės infliacijai žaboti.

 

Nuo 2021 m. iki 2023 m. pabaigos tvaraus finansavimo apimtis išaugo daugiau negu dvigubai, tvaraus finansavimo konsultacijų – daugiau negu pusantro karto. Investicijos į žaliąsias technologijas didėjo trigubai, augo ir tvariojo taupymo bei investavimo priemonių plėtrai skiriami grupės ištekliai, tvirtina pašnekovė.

 

„Apibendrinant, vadinamųjų rudųjų investicijų, t. y. iškastinio kuro finansavimo energetikos sektoriuje, dalis SEB grupės paskolų portfelyje susitraukė nuo 4,8 proc. 2019 m. iki 2,8 proc. praėjusių metų rudenį. Tvariems verslams ir projektams skirtų finansų dalis padidėjo kone dvigubai: nuo 4 proc. 2021 metais iki 7,8 proc. šiemet. Kalbant apie rezultatus Lietuvoje, 2023 metų pabaigoje žaliųjų finansų portfelis SEB banke buvo 82 proc. didesnis negu 2022-ųjų pabaigoje“, – įtempto laikotarpio duomenis apibendrina S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

 

 

Nors finansų institucijos komunikuoja apie geopolitinės padėties nulemtą investicijų į atsinaujinančią energetiką augimą, KTU ekonomistė Daiva Laskienė mato kiek sudėtingesnį ryšį tarp šių dviejų veiksnių. Ji pažymi, kad nepaisant sparčiai augančių investicijų į atsinaujinančią energetiką bei žaliąsias technologijas, geopolitinė įtampa kelia nestabilumą tiekimo grandinėse, turi įtakos investicijų srautams, prekybos santykiams tarp šalių bei tarptautiniam bendradarbiavimui ir diplomatinėms pastangoms sprendžiant tvarumo iššūkius. Didėjant įtampos lygiui, anot pašnekovės, paprastai auga pagrindinių išteklių kainos bei mažėja valstybių gebėjimas bendradarbiauti, tuo pačiu ir koordinuoti tvarumo iniciatyvas. 

 

Dabartinės geopolitinės situacijos fone tvarumo siekių įgyvendinimas sunkiai įmanomas ir dėl ribotų išteklių.

 

„Pastaruoju metu galime išgirsti apie įvairias iniciatyvas piniginių lėšų pritraukimui – mokesčių didinimą, skolinimąsi. Vis dėlto tokie žingsniai gali turėti ir nepageidaujamų pasekmių. Per didelė mokesčių našta tiek gyventojus, tiek verslą gali paskatinti keisti savo ekonominę elgseną. Dalis verslo gali imti slėpti pajamas, trauktis į šešėlį arba visai nutraukti ekonominę veiklą. Tai gali paskatinti nedarbo augimą, didesnį krūvį socialinei sistemai ir sukelti įvairius socialinius neramumus. Svarbu skolintis tvariai, kad investuotojai ir tarptautinė bendruomenė išlaikytų pasitikėjimą valstybe“, – akcentuoja D. Laskienė.

 

ELTA primena, kad pagal kovo pabaigoje pristatytą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės (NENS) strategiją, Lietuva iki 2030 metų planuoja apsirūpinti elektra tik iš vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių. Šiuo metu atsinaujinanti energija sudaro apie 40 proc. viso sistemos poreikio, daugiausiai – saulės ir vėjo energijos. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, Lietuvoje pagaminamas elektros energijos perteklius patenkintų dalį Europos energijos poreikių, atsiradusių po energetinių resursų importo iš Rusijos sustabdymo. Taip pat strategija numato Lietuvos lyderystę žaliojo vandenilio pramonėje.