Bankai partijoms nebesuteikia paskolų: dalis politikų svarsto, kad tai gali būti kerštas už bankų solidarumo mokestį

Seimo rinkimuose dalyvaujančios politinės partijos skundžiasi, kad bankai joms nebesuteikia paskolų. Pasak politinių jėgų atstovų, šis bankų sprendimas yra netikėtas, nes dar prieš praėjusius Seimo rinkimus iššūkių pasiskolinti lėšų nekildavo. Negaudami konkretaus paaiškinimo, kas nulėmė šiuos pokyčius, kai kurie politikai svarsto, kad tam įtaką galėjo padaryti parlamentarų sprendimas įvesti bankų solidarumo mokestį. Savo ruožtu Lietuvoje veikiantys bankai situacijos nekomentuoja.

Mano, kad tai bankų kerštas partijoms

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Gintautas Paluckas svarsto, kad bankų sprendimas politinėms partijoms nebesuteikti paskolų yra sąmoningas bandymas pamokyti nepalankius sprendimus šių įstaigų atžvilgiu priėmusius politikus.

„Tai nėra kažkoks įstatyminis ar teisinis reguliavimas, bet bankai turi savo politiką ir su politinėmis partijomis stengiasi santykių neturėti, o kažkada buvo kitaip. Aš nežinau, ar bent viena kažkokia partija yra patyrusi nemokumą, negrąžinusi skolų. Aš tai tuos dalykus sieju su bankų valdytojų ar bankų akcininkų politiniais sprendimais“, – Eltai teigė G. Paluckas.

„Aš manau, kad tai yra tam tikra santykių dinamika, įtampos, galbūt ir mėginimas pamokyti politines partijas, kad štai, jūs ginate kažkokį viešąjį interesą, bankų solidarumo mokestį renkate ir panašiai, tai mes tada jau jums neteiksime paslaugų“, – svarstė jis.

Todėl G. Paluckas teigia, kad per šiuos rinkimus LSDP teks tenkintis turimais finansiniai resursais.

„Yra dotacija, yra nario mokestis, yra rinkimų parama pačių kandidatų arba įstatymų nustatyta tvarka kitų fizinių asmenų, bet jokių kitų įsipareigojimų mes šiame rinkimų maratone tikrai neprisiimame. Mes ranką ištiesę pas bankus tikrai neplanuojame eiti“, – sakė socialdemokratas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis taip pat tikina, kad jo vadovaujamai partijai bankai atsisakė suteikti paskolą.

„Į mūsų žodžiu užduotą klausimą „kodėl“ buvo atsakyta, kad mes nefinansuojame partijų“, – Eltai sakė R. Karbauskis, pažymėdamas, kad platesnių argumentų šiam sprendimui bankai nepateikė.

Politikas įsitikinęs, kad šis sprendimas yra savotiška keršto akcija prieš partijas dėl įvesto bankų solidarumo mokesčio.

„Mano įsitikinimu, tai yra kerštas. Tai yra kerštas dabartinės Vyriausybės sprendimams, įvedant bankų mokestį“, – sakė politikas, akcentuodamas, kad anksčiau partijai gauti paskolą iššūkių nekildavo.

„Akivaizdu, kad sprendimas tarp jų yra koordinuotas. Kiek aš žinau sistemą, tvarką, tai galima lyginti su karteliniu susitarimu ir tai yra nėra labai sąžiningas sutarimas“, – akcentavo jis.

R. Karbauskis akcentuoja, kad objektyvių priežasčių, kodėl partijoms buvo staiga nuspręsta nebeteikti paskolų, nėra.

„Rizikos prasme partijų situacija nė truputį nepablogėjo – partijos gauna dotacijas, partijos gauna 0,6 proc. pajamų mokesčio ir šioje situacijoje jokios objektyvios priežasties, kad rizika padidėjo ir bankai negalėtų kredituoti partijų neatsirado. Tai reiškia, kad jie tiesiog norėjo politikams parodyti, jog gali tarpusavyje susitarti ir juos pamokyti“, – sakė LVŽS lyderis.

Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis tikina neigiamo atsakymo dėl galimybės gauti paskolą sulaukęs dar prieš 2022 metų sausio mėnesį įvykusį jo vadovaujamos partijos steigimą.

„Su šia situacija susidūrėme pakankamai seniai – steigimo momentu, kadangi steigimui reikia lėšų – negali nei registruotis, nei surengti įstatymiškai numatyto suvažiavimo, tai taip, mes niekur negavome paskolos“, – sakė S. Skvernelis taip pat pažymėdamas, kad bankai savo sprendimo detaliau neargumentavo.

„Tiesiog tokia politika. Kadangi jie yra grynai monopolininkai, jie diktuoja ką nori ir kam nori. Nesiskaito visiškai su klientais“, – pridūrė jis.

Valdančiosioms partijoms paskolos taip pat nesuteiktos

Prieš Seimo rinkimus dėl galimybės gauti paskolą į Lietuvos bankus kreipėsi ir Laisvės partija. Visgi šios politinės partijos atstovai iš bankų gavo analogišką atsakymą – galimybės gauti paskolą nėra.

„Mes įvertinome galimybes tai padaryti, bet kontaktuojant su bankais supratome, kad to noro ir teikiamų sprendimų nėra“, – Eltai sakė „laisvietis“ Vytautas Mitalas.

Tačiau politikas nemano, kad šis bankų sprendimas yra kažkaip susijęs su vadinamuoju solidarumo mokesčiu.

„Iš mano pusės tas bankų keršto naratyvas tikrai nesklinda. Aš manau, kad yra dvi priežastys: viena yra turto klausimas, kita – trumpas paskolos galiojimo laikas, kuris pastato banką į poziciją, kad jam neapsimoka. Tai man kažkaip tai nebuvo labai netikėta“, – sakė parlamentaras.

Dėl paskolos galimybių domėjęsis Liberalų sąjūdis iš bankų taip pat gavo neigiamą atsakymą, Eltai patvirtino partijos atsakingasis sekretorius Antanas Martusevičius.

Tuo metu šiuo metu didžiausia valdančioji partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) į bankus dėl paskolos nesikreipė.

„Planuojame, kad paskolų mūsų rinkimų kampanijoms nereikės“, – Eltai teigė TS-LKD vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis.

Bankai paaiškinimo nepateikia

Bankai neslepia pasipiktinimo birželio mėnesį priimtu sprendimu dar vieneriems metams pratęsti bakų solidarumo mokestį. Jau anksčiau Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė tikino nesuprantanti, kodėl bankai turi mokėti daugiau, nei kiti stambieji verslai. Anot jos, jokiam kitam sektoriui, periodiškai gaunančiam didesnes pajamas dėl išorės sąlygų, tokie apmokestinimai nėra taikomi.

Visgi bankai nekomentuoja, ar sprendimas politinėms partijoms nebesuteikti paskolų yra susijęs su šiuo Seime priimtu sprendimu. Lietuvoje veikiantys bankai situacijos apskritai nekomentuoja, argumentuodami, kad negali atskleisti konfidencialios informacijos.

„Kadangi klausimas susijęs su visa bankų rinka, siūlome kreiptis į Lietuvos bankų asociaciją“, – Eltai atrašė „Swedbank“ atstovas Gytis Vercinskas.

Tačiau Eltos užklausą gavusi Lietuvos bankų asociacija į klausimus, susijusius su paskolų partijoms suteikimu, taip pat tikino negalinti pateikti atsakymų.

ELTA primena, kad siekiant didinti finansavimą gynybai birželio mėnesį Seimas pritarė siūlymu pratęsti bankų solidarumo įnašą vieneriems metams. Tikimasi, kad pratęsus mokestį gynybos tikslams būtų sugeneruota 60 mln. eurų.