Bandymų stotyje ieškoma atsakymų, kaip žemės ūkyje siekti naudos, nedarant žalos aplinkai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bandymų stotyje skirtingų sričių mokslininkai drauge ieško inžinerinių ir agronominių sprendimų, kaip žemės ūkyje pasiekti ekonominę naudą nedarant žalos aplinkai. Pastaraisiais metais vis dažniau buriasi tarpdisciplininės mokslininkų komandos, gvildenančios globalias agroekosistemų tvarumo, dirvožemio išteklių išsaugojimo, augalų mineralinės mitybos optimizavimo ir kitas temas.

Žiemą trumpam prisnūstantys darbai netrukus vėl užvirs iš naujo. Į pirmuosius pavasarinius lauko eksperimentus įsitrauks ir mokslininkai, ir studentai. Vienas svarbiausių klausimų, į kurį bus gilinamasi, anot VDU atstovų, – kaip amortizuoti klimato kaitą, įveiklinti klimato pokyčiams adaptuotas agrotechnologijas, stabdyti agroekosistemų tvarumui pavojų keliančius procesus.

„Mūsų aukštojoje mokykloje organizuoti studijų procesą bei vystyti mokslinę veiklą be lauko eksperimentų būtų neįmanoma. VDU ŽŪA Bandymų stotis – tai kasmet vykdomų daugiau kaip 50 lauko bandymų prioritetinėse žemės ūkio mokslo srityse, apie 3 tūkstančius eksperimentinių laukelių, taip pat sukauptos ir kiekvienais metais atnaujinamos augalų, sėjomainų kolekcijos bei išlyginamieji pasėliai 150 hektarų teritorijoje. Čia modernia lauko ir laboratorine įranga atliekamų tyrimų pagrindu kasmet paskelbiama 60–80 mokslinių ir mokslo populiarinimo publikacijų, apginamos 1–2 daktaro disertacijos, parengiama apie pusšimtį bakalauro, 20–30 magistro baigiamųjų darbų. Greta viso to vyksta ir įvairių disciplinų mokomosios praktikos“, – pasakoja VDU ŽŪA Bandymų stoties direktorius habil. dr. prof. Rimantas Velička. Jis dar priduria, kad ne mažiau svarbi šio padalinio veiklos grandis – nuolatinis dialogas su žemdirbiais, kitų agroverslų atstovais, jaunųjų tyrėjų projektuose dalyvaujančiais moksleiviais.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad ES Žaliojo kurso veiksmų plane siekiama investuoti į aplinką tausojančias technologijas. Todėl moksliniais tyrimais būtina pagrįsti tokį ūkininkavimą, kuris būtų ne tik konkurencingas, bet ir draugiškas aplinkai. Tam pasitarnauja Bandymų stotyje jau daug metų vykdomi „Tiksliosios žemdirbystės“ tyrimai. Jų rezultatai rodo, kad diegiant inovatyvias precizinės žemdirbystės technologijas galima iki 22 proc. sutaupyti gamybinių išlaidų degalams, sėkloms, trąšoms, pesticidams, kartu sumažinant neigiamą ūkininkavimo įtaką aplinkai ir padidinant maisto žaliavų saugumą.

„Tausojamoji žemdirbystė Lietuvoje turėtų tapti ateities ūkininkavimo sistema, kurioje 30 proc. sumažinama trąšų ir pesticidų, tačiau dirvai praturtinti naudojama daugiau organikos, auginami tarpiniai pasėliai. Tačiau norint, kad intensyvios augalininkystės ūkiai, kurių Lietuvoje yra dauguma, sparčiau persiorientuotų į tausojančiąją žemdirbystę, turėtų būti sukurta valstybinė ekonominio skatinimo sistema“, – neabejoja mokslininkas.

Bandymų stoties vadovas viliasi, kad ateinančią vasarą galbūt pavyks grįžti prie ankstesnių aktyvaus bendradarbiavimo formų su verslo partneriais organizuojant lauko dienas ūkininkų ūkiuose. O svarbiausia – surengti ne virtualią kaip pernai, o gyvą VDU ŽŪA Bandymų stotyje jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus kasmet vykstančią mokslinę-praktinę konferenciją „Žemdirbio vasara“.

Tai, pasak pranešimo, – renginys, kurio metu žemdirbiai, taip pat agronomines konsultacijas teikiančių įmonių atstovai bei kolegos iš giminingų studijų ir mokslo institucijų išgirsta ūkininkavimo aktualijas, naujausias mokslo rekomendacijas, apžiūri verslo įmonių demonstruojamą naują techniką bei turi išskirtinę progą tiesiog eksperimentiniuose laukeliuose pasikonsultuoti su VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkais.

ELTA