„Baltijos vilko“ nariai aplankė vilko užpultą ūkininką

Gegužės 19 dieną „Baltijos vilkas“ aplankė ūkininką Algį Grigą, kuris sekmadienio dieną buvo užpultas vilko. Vyras detaliau nupasakojo, kaip viskas vyko.

Dirvą suaręs ūkininkas iš sodybos teritorijos išleido avis. Gyvuliai ganėsi greta sodybos esančioje pievoje. Netrukus avys išsigandusios metėsi arčiau ūkininko į aptvarą ir šis suprato, kad kažkas ne taip. Algis pastebėjo vilką, tempiantį vieną iš ėriukų tolyn ir puolė jį vytis šaukdamas: „Palik baroniuką!“. Pasak nukentėjusiojo, vilkas iš pradžių tempė ėriuką už gerklės, vėliau – už šono, porą kartų pasidėjo. Kadangi žmogus šaukdamas jį vijosi, galiausiai paliko gyvulį.

Tuo metu A. Grigas priklaupė ir ėmė tikrinti ėriuko pulsą, raminti. Kai po kelių minučių sodybos šeimininkas pakilo rankose laikydamas sužalotą gyvulį, vilkas iš už netoli buvusių pušaičių puolė ir dantimis užkabino jo alkūnę. Tada iškart atsitraukė ir pabėgo. Pats A. Grigas teigia, kad smarkiai nenukentėjo, nes buvo su stora striuke. Tačiau vis tiek nuvyko pas medikus, ten buvo paskiepytas nuo pasiutligės. Ėriukas išgyveno, nors turi akivaizdžią žaizdą kakle, šone ir šiek tiek šlubuoja.

Šioje situacijoje vilkas pabandė iš žmogaus atimti savo grobį ir puolė žmogų greičiausiai todėl, kad jis rankose laikė ėriuką, kurį vilkas jau laikė savo laimėjimu. Po atakos plėšrūnas pasitraukė ir ūkininkas jo daugiau nematė. Vis tik tokia situacija yra pavojinga: toks elgesys gali kartotis, vilkas atsimins, kad taip pasielgus jam nieko blogo nenutiko. Taip pat ūkininkas pasakoja, kad jaučia nerimą dėl savęs ir gyvulių saugumo, nuolat atsakinėja į sunerimusių kaimynų skambučius. „Baltijos vilko“ atstovų nuomone, toks vilkas turi būti sumedžiotas.

A. Grigas teigė, kad apie įvykį informavo Ukmergės aplinkos apsaugos departamentą. Todėl dabar jie, kartu su Aplinkos apsaugos agentūra turėtų spręsti dėl leidimo ne medžioklės sezono metu sumedžioti vilką.

Ūkininkas taip pat pademonstravo tinklinį aptvarą, kuriame laiko avis – jis aukštesnis nei 1,5 metro, storos vielos. Perspėjome apie vietas, kuriose vilkas gali mėginti prasikasti po aptvaru ir patarėme, kokių priemonių (elektrinio piemens juostelė prie pat žemės ir palei aptvaro viršų) galima imtis, siekiant efektyviau saugoti avis nuo vilkų. A. Grigas paramos apsauginėms priemonėms nuo vilkų nesikreipia, tačiau ketina netrukus įsirengti naują ir stiprų aptvarą savo lėšomis. Vis dėlto, Algio nuomone, vilkų apskritai yra per daug ir reikėtų juos medžioti daug intensyviau. Kalbėjomės su juo, kad vietoje vieno vilko ateis kitas, todėl patikimesnis sprendimas būtų tiesiog sustiprinti avių apsaugą. Tokiu būdu vilkas nieko nepeš prie sodybos ir medžios miškuose.

Tokią situaciją reikia vertinti rimtai, ir būtent jai turi būti panaudojami specialūs leidimai sumedžioti vilką. A. Grigas mano, jog šį vilką atpažintų tarp kitų, netgi mano jį galbūt esant vilko ir šuns hibridą dėl kiek kitokios kailio spalvos. Taip pat jis spėja, kad tai apie 10-ies metų amžiaus patinas.

Džiaugiamės, kad medžiotojo bilietą turintis žmogus pasakojo ne sezono metu visada atsisakantis kaimynų prašymų sumedžioti pilkius ir nepažeidžiantis taisyklių, net jei medžioklėje vilkus pastebi praėjus vos porai dienų po medžioklės sezono pabaigos.

Netoli tos vietos, kur ūkininkas atėmė iš vilko ėriuką, ant dirbamo lauko, iš tiesų aptikome šviežius pėdsakus, panašius į vilko. Tikėtina, kad vilkas ne kartą buvo atėjęs nuo kalvos stebėti avių ir laukė tinkamos progos, suartoje dirvoje buvo jo pripėduota. Taigi, vilkai šią sodybą su avimis yra įsidėmėję ir lanko. Kita vertus, gausu ir stirnų, barsukų, briedžių pėdsakų, tad vilkams maisto ten nestinga.

„Baltijos vilkas“