Baltijos šalių premjerai: „Rail Baltica“ turi būti pastatyta iki 2030 m., tam reikia ES finansavimo

Baltijos šalys yra pasiryžusios įgyvendinti „Rail Baltica“ geležinkelio projektą iki sutarto 2030 m. termino, teigia Rygoje susitikę valstybių premjerai. Tiesa, kad tai įvyktų, akcentuoja Vyriausybių vadovai, būtinas Europos Sąjungos (ES) finansavimas.

„Projektas svarbus ne tik Baltijos regionui, bet ir visai Europai, tad tikiu, kad derybos dėl papildomo finansavimo reikalaus pastangų ir politinės valios, tačiau susitarimas bus pasiektas“, – bendroje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos atstovas Gintautas Paluckas.

„Mobilizavome kiekvieną įmanomą eurą ir esame pasiruošę kartu daryti dar daugiau. Tiesa, turime toliau dirbti ir užsitikrinti ES finansavimą, kadangi šio projekto atidėliojimas – politinis ar strateginis – yra neatleistinas. (...) Mes skaičiuojame, kad mūsų vėžės dalies užbaigimui trūksta 400-500 mln. eurų“, – teigė Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas.

Abu premjerai tikino, kad „Rail Baltica“ yra itin svarbi ne tik Baltijos šalims, bet ir visai Europai, o projekto užbaigimas užtikrins geresnį regioninį susisiekimą, karinį mobilumą, ekonominį atsparumą bei bendradarbiavimą.

„Baltijos šalys turi demonstruoti tvirtą politinę valią ir užbaigti projektą iki 2030 m.”, – sakė G. Paluckas.

Anot K. Michalo, Estijoje pradėta statyti 74 km tarptautinio geležinkelio ruožo, o projekto užbaigimas iki sutarto laiko – privalomas. Kitais metais statybos procesai turėtų būti prasidėję nuo Talino iki pat Latvijos sienos ir premjero teigimu, viskas sekasi puikiai.

Aptarė kaštų mažinimo priemones, neatmetė ir tiesioginės tarpusavio pagalbos galimybių

Paskutinįkart, kai K. Michalas buvo Rygoje, praėjusių metų lapkritį, jis pusiau juokaudamas sakė, kad Estija, pastačiusi savo dalį „Rail Baltica“ geležinkelio, trumpam sustos ties Latvijos siena, tačiau ilgai nelauks ir jei prireiks – toliau geležinkelį ties Latvijoje.

„Kas sakė, kad juokavau? Mes siūlomės, bet žinome, kad kiekviena šalis turi savo sistemą. Aš visiškai užtikrintas, kad Latvijos premjere padarys viską, kad jos dalis šio tarptautinio geležinkelio būtų pastatyta“, – teigė K. Michalas.

„Tiesa, jei kažkaip reikėtų padėti Latvijai – dalintis patirtimi, projektais ar net statybomis, jei tai įmanoma ir to prireiktų – mes esame pasiruošę“, – tvirtino estas.

Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina pripažino, kad Latvija juda šiek tiek kitu tempu nei kaimynės, tačiau statybos po truputį prasideda, o projektavimo darbai – eina į pabaigą.

Paklausta apie priemones, kuriomis yra mažinami projekto kaštai, ji teigė, kad su kolegomis buvo aptarti papildomi įrankiai, tačiau pabrėžė, kad čia itin svarbus bendrai Baltijos šalių įsteigtos kompanijos „RB Rail“ vaidmuo.

„Tai yra būtent ta kompanija, kuri buvo įsteigta visų trijų Baltijos šalių ir tai bus subjektas, kuris tvarkys ir prižiūrės projektą, jo visumoje. Tiesa, mes šiandien kalbėjome ir apie kitus įrankius, kurie padėtų mažinti išlaidas užbaigiant „Rail Baltica“ projektą. Viską apsunkina tai, kad kiekviena šalis turi skirtingus rangovus, kurie yra atsakingi už geležinkelio statybas“, – teigė E. Silina.

Sunkų tarpusavio derinimą įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą įvertino ir Lietuvos premjeras. Jis pabrėžė, kad Lietuva ieško alternatyvių finansavimo šaltinių, jei lėšų iš ES nepakaktų ir neatmetė tiesioginės tarpusavio pagalbos.

„Nepaisant to, kad visą projektą koordinuoja „RB Rail“, kiekviena šalis turi padaryti savo namų darbus ir jos tai daro, kad ir skirtingomis aplinkybėmis. Lietuvoje šiemet turėtume užbaigti 114 km geležinkelio ir ieškome alternatyvių finansavimo šaltinių, tuo atveju, jei neužtektų lėšų iš ES. Mes padėsime vienas kitam, jei to prireiks“, – dėstė G. Paluckas.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. 

Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.