Baltijos šalių ir Vokietijos finansų ministrai Vilniuje aptarė EK pasiūlytą 2028–2034 m. daugiametę finansinę programą

Šiandien Vilniuje vykusiame susitikime Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius, Vokietijos vicekancleris ir federalinis finansų ministras Lars Klingbeil, Latvijos finansų ministras Arvils Ašeradens ir Estijos finansų ministras Jürgen Ligi aptarė neseniai Europos Komisijos (EK) paskelbtą pasiūlymą dėl Europos Sąjungos (ES) 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos (DFP).

Liepos 16 d. Europos Komisija pristatė ambicingą ES Daugiametės finansinės programos (DFP) pasiūlymą, kurio vertė siekia beveik 2 trilijonus eurų arba vidutiniškai 1,26 % ES Bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) 2028–2034 m. laikotarpiui (tai 636 mlrd. eurų didesnis biudžetas, lyginant su dabartine 2021–2027 m. DFP).

Lietuvoje liepos 28–29 d. viešėję Baltijos šalių ir Vokietijos finansų ministrai apsikeitė nuomonėmis dėl šio pasiūlymo, taip pat diskutavo apie gynybos finansavimo iššūkius bei naujas paramos Ukrainai galimybes.

Ministrai pabrėžė būtinybę stiprinti Europos saugumą, siekti didesnio gynybos investicijų efektyvumo ir mažesnio pramonės susiskaidymo. Akcentuota, kad ES nuosekliai demonstruoja tvirtą paramą Ukrainai ir turi toliau išlaikyti lyderystę, teikdamos visapusišką pagalbą šaliai, ginančiai savo laisvę. Taip pat diskusijos metu dėl ES konkurencingumo didinimo pabrėžta su ES Taupymo ir investicijų sąjunga bei kapitalo rinkų vystymu susijusių iniciatyvų svarba.

Saugumas ir gynyba tapo neatsiejama šiandienos realybe ir neatidėliotinu poreikiu, todėl Lietuva tvirtai remia didesnį ES finansavimą gynybos iniciatyvoms ir karinio mobilumo projektams, ypač ties rytine ES siena. 

„Dvejus metus vyksiančiose derybose dėl naujos ES Daugiametės finansinės programos Lietuva sieks, kad ypatingas dėmesys būtų skirtas rytinio ES pasienio regionui, nes investicijos į regiono, kuris ribojasi su šalimis agresorėmis, atsparumą yra būtinos visos ES atsparumo didinimui. Be to, derybose bus siekiama, kad Lietuvai gyvybiškai svarbių ilgalaikių prioritetų – Sanglaudos politikos ir Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) – finansavimas nebūtų mažinamas ir būtų užtikrinta konvergencija, tiek mažinant šalių narių ir regionų išsivystymo skirtumus, tiek skirtumus tarp skirtingų šalių narių ūkininkų gaunamų tiesioginių išmokų“, – pabrėžė finansų ministras R. Šadžius.

Ministro teigimu, EK pasiūlymas dėl ES 2028–2034 m. Daugiametės finansinės programos  yra geras pagrindas prasidėsiančioms šalių narių deryboms, atspindintis ambicingos ES darbotvarkės prioritetus.

Pagrindiniai EK pasiūlymo dėl naujosios DFP bruožai: didesnis lankstumas, kad Europa galėtų greitai reaguoti pasikeitus aplinkybėms ar atsiradus naujiems politikos prioritetams; paprastesnės, labiau suderintos ir supaprastintos ES finansinės programos (nuo dabartinėje DFP esančių 52 programų pereinama prie 16). Be to, DFP labiau pritaikyta prie vietinių poreikių, kad poveikis būtų tikslingas ten, kur jo labiausiai reikia ir užtikrintų greitesnę bei lankstesnę paramą didesnei ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai visoje Sąjungoje. Daug dėmesio DFP skiriama konkurencingumo stiprinimui, ypač plėtojant inovacijas dėl švarių ir išmanių technologijų. 2028–2034 m. DFP numatytas subalansuotas naujų nuosavų išteklių paketas, kuris užtikrins tinkamas pajamas ES prioritetams įgyvendinti, kartu kuo mažiau apsunkinant nacionalines viešąsias finansų sistemas. Taip pat užtikrinamas teisinės valstybės principo laikymasis.

Pagal EK DFP pasiūlymą, Lietuvai Nacionalinio ir regioninio partnerystės plano (NRPP) įgyvendinimui numatyta skirti apie 14,2 mlrd. EUR (einamosiomis kainomis): apie 12,5 mlrd. EUR numatoma sanglaudos, žemės ūkio ir kitų tradicinių sričių finansavimui; apie 1,2 mlrd. EUR – migracijos, sienų apsaugos, saugumo ir vidaus reikalų politikai (iš jų Specialiajai tranzito schemai skirta – 450 mln. EUR) ir apie 0,5 mlrd. EUR – Socialinio klimato fondo lėšoms. Papildomai Lietuvai yra numatyta atskira 678 mln. EUR eilutė Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo finansavimui.

DFP taip pat numatytas atskiras instrumentas Ukrainai – 100 mlrd. EUR Ukrainos rezervas. Parama Ukrainai bus įgyvendinama per geografinį Globalios Europos ramstį ir bus finansuojama virš biudžeto lubų iš specialaus, tam skirto rezervo, atsižvelgiant į pagalbos mastą ir poreikių neapibrėžtumą. Ši parama apims galimybes skirti tiek dotacijas, tiek ir paskolas, finansuojamas iš bendrų ES pasiskolintų lėšų, kurios bus garantuojamos ES biudžeto marža po nuosavų išteklių lubomis. Vis dėlto, finansų ministras R. Šadžius akcentavo, kad reikėtų atsižvelgti į blogėjantį Ukrainos skolos tvarumą ir teikti Ukrainai daugiau dotacijų, o ne paskolų.

Už DFP ribų taip pat numatomi du paskolų instrumentai: 150 mlrd. EUR Catalyst Europe instrumentas, skirtas paskoloms Nacionalinių ir regioninių partnerystės planų įgyvendinimui ir Naujas krizės instrumentas, aktyvuojamas esant išskirtinei situacijai (angl. – extraordinary crisis response mechanism). Šioms paskoloms numatoma skirti 395 mlrd. EUR (0,25 proc. visų valstybių narių BNP).

Prognozuojama, kad Lietuvos vidutinė metinė įmoka į ES biudžetą 2021–2027 m. sieks apie 717 mln. EUR. Lietuvos numatomo gauti finansavimo ir įmokų santykis minėtu finansiniu laikotarpiu yra teigiamas – už kiekvieną įmokėtą eurą į ES biudžetą „atgaunama“ apie 3,4 EUR.