Baltijos jūros gerovė – ne tik pajūrio gyventojų rūpestis: prie prastos situacijos prisideda ir vilniečiai

100 vienetų – tokį mikroplastiko dalelių kiekį 1 kubiniame Baltijos jūros vandens metre suskaičiuoja Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jau dešimtmetį jūros būklę stebintis Jūros tyrimų instituto specialistas Arūnas Balčiūnas teigia, kad didžiausia problema yra pačioje jūroje esančios plastiko atliekos – jų išvalymas yra itin sudėtingas ir brangus.

„Jūroje esančio plastiko fragmentai juos nurijusio organizmo viduje gali sukelti antrinę cheminę taršą – virškinimo metu iš dalelių išsiskiria medžiagos, kurios buvo naudojamos plastiko gamyboje. Šiuo metu pasaulyje vyksta sudėtingi ekotoksikologiniai tyrimai. Mokslininkai bando išsiaiškinti, kokia plastiko koncentracija vandenyje lemia aiškų požymį, kad plastiką įsisavina ne tik jūros organizmai, bet ir žmogus“, – sako A. Balčiūnas.

Plastiko atliekas atpažinti darosi vis sudėtingiau

Anot mokslininko, jūros švaros būklė yra vertinama pagal tai, kiek šiukšlių yra aptinkama 100 paplūdimio ruožo metrų. Nors specialistai dar diskutuoja, kiek vienetų šiukšlių tokioje atkarpoje atspindėtų gerą vandens telkinio būklę, tačiau šiuo metu visuotiniai sutarta tokiu rodikliu laikyti 20 vnt. 100 paplūdimio atkarpos metrų.

„Baltijos jūroje šis rodiklis yra vidutiniškai 100 vnt. Kiek geresnė situacija yra ties Kuršių Nerija – ten rodiklis yra apie 30–60 vnt., o prasčiausią būklę pastebime ties žemyniniu Klaipėdos–Palangos krantu – čia suskaičiuojame net 200–300 vnt. plastiko atliekų 100 paplūdimio ruožo metrų“, – sako A. Balčiūnas.

Jo teigimu, anksčiau krante dažniausiai būdavo randama konkreti plastiko atlieka, pavyzdžiui, plastikinis maišelis ar butelis. Dabar dažniausiai pavyksta aptikti tik suirusios plastiko atliekos fragmentą. Aiškiausiai identifikuojama atlieka yra cigaretės nuorūka, kuri yra priskiriama dirbtinėms polimerinėms medžiagoms.

Prie Baltijos jūros taršos prisidedame kiekvienas

A.Balčiūnas pastebi, kad Baltijos jūra ypatinga tuo, kad į ją patekusių atliekų likimas labai aiškus – jos nuskęsta jūros dugne arba išplaukia į krantą. Jo teigimu, būtent išmestų į krantą atliekų surinkimas – viena efektyviausių priemonių, prisidedanti prie jūros būklės gerinimo. 

„Pastebime, kad aktyvus aplinkosauginis švietimas ir augantis žmonių sąmoningumas duoda rezultatų – tautiečiai surenka ne tik savo, bet ir kitų poilsiautojų paliktas atliekas, taip pat tvarkingiau valo nuotekas. Svarbu suprasti, kad ne tik pajūrio gyventojai yra atsakingi už Baltijos jūros būklę – neatsakingai elgdamiesi su atliekomis jūrą gali užteršti net ir gyvenantys Vilniuje. Juk ne vietoje numesta šiukšlė patenka į lietaus surinkimo sistemas, kuriose esantis vanduo subėga į upes. Užterštos upės įteka į jūrą ir taip prasideda nesibaigiantis ciklas“, – sako A. Balčiūnas.

Pamesti žvejybiniai tinklai – pavojus ir žmonėms

Mikroplastiko taršą sukeliantys žvejybiniai tinklai – viena didesnių Baltijos jūros problemų. Anot mokslininko, į pamestą tinklą įsipainioja ne tik žuvys, bet į pavojų gali patekti ir jūros dugną inspektuojantys narai.

„Nuskendusius laivus nuo pamestų tinklų vaduojantys narai atlieka dvigubą misiją. Pirmiausia, jie pašalina antrinės cheminės taršos šaltinį – didelis tinklas sutrupa į mažesnes mikroplastiko daleles, kurias iš vandens išvalyti yra tikrai sudėtinga. O jų neišvalius kenčia jūroje gyvenantys ir mintantys organizmai. Visų antra, nuo laivų pašalinus tinklus, atsiveria galimybės rekreacinės veiklos vykdymui, nes yra eliminuojama grėsmė į tinklą įsipainioti pačiam narui“, – teigia A. Balčiūnas.

Prie Baltijos jūros švarinimo prisideda ir verslas. Šių metų liepos mėnesį bendrovė „Neste Lietuva“ kartu su asociacija „Nardymo akademija“ iš jūros dugno buvo ištraukė 70 kg sveriančių žvejybinių tinklų. „Išvien dėl švaresnės Baltijos!“ akcija degalinių tinkle vykdoma ir toliau – liepos ir rugpjūčio mėnesiais surinktos lėšos bus skiriamos tolesniems jūros dugno valymo darbams.