Baltieji rūmai: taikdariai iki šių metų pabaigos paliks strateginę Raudonosios jūros salą

Dešimtmečius veikusios tarptautinės taikos palaikymo pajėgos iki metų pabaigos paliks strateginę Raudonosios jūros salą, esančią netoli Egipto, Izraelio ir Saudo Arabijos, penktadienį paskelbė Baltieji rūmai.

„Tarptautinės taikos palaikymo pajėgos, įskaitant JAV karius, paliks Tirano salą Raudonojoje jūroje, kurioje išbuvo daugiau kaip 40 metų“, – sakė JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) per vizitą Saudo Arabijoje, o atskirame Baltųjų rūmų pranešime buvo nurodyti terminai.

Analitikų teigimu, šis žingsnis gali paskatinti tolesnius Izraelio ir Saudo Arabijos ryšius, šioms valstybėms einant galimo oficialių dvišalių santykių užmezgimo keliu.

Dvi negyvenamos salos – Tiranas ir kaimyninis Sanafyras – praeityje buvo konfliktų šaltinis, nes yra prie įplaukimo į Akabos įlanką, kurioje yra vienintelis Jordanijos jūrų uostas ir Izraelio Eilato uostas.

Pagal 2016 metais pasirašytą susitarimą Egiptas perleido salas, esančias į rytus nuo Šarm aš Šeicho kurorto, Saudo Arabijai, kuri nori jas plėtoti turizmo tikslais.

Tačiau šiam susitarimui finalizuoti reikia Izraelio sutikimo. Žydų valstybė ir Saudo Arabija nepalaiko oficialių ryšių.

Vienas aukšto rango Izraelio pareigūnas vėlai ketvirtadienį pareiškė, kad Izraelis „neprieštarautų“, jei Egiptas perleistų salas Saudo Arabijai – tai būtų žingsnis bet kokio Rijado ir žydų valstybės santykių normalizavimo link.

Šis klausimas bus įtrauktas į šeštadienį Džidoje vyksiančio J. Bideno susitikimo su arabų šalių vadovais, įskaitant Egipto prezidentą Abdel Fattahą al Sisi (Abdel Fatahą Sisį), darbotvarkę.

Tirano, kuriame yra nedidelis oro uostas taikdariams, plotas yra maždaug 61 kv. km, o į rytus esantis Sanafyras yra perpus mažesnis.

Šios salos nuo 1950-ųjų buvo kontroliuojamos Kairo, tačiau per 1956 metų Sueco krizę, kilusią tuometiniam Egipto prezidentui Gamalui Abdeliui Naserui nacionalizavus kanalą, svarbų prekybai tarp Europos ir Azijos, į jas įsiveržė Izraelio kariai.

1967 metais G. A. Naserui uždarius Tirano sąsiaurį ir taip atkirtus jūrinį priėjimą prie Eilato ir Akabos, prasidėjo Šešių dienų karas, po kurio Izraelis okupavo Sinajaus pusiasalį ir Tiraną bei Sanafyrą.

1979 metų svarbiame Kemp Deivido taikos susitarime buvo numatyta, kad Egiptas atgaus šias teritorijas.

Vykdant Sinajaus pusiasalio demilitarizaciją, Kairui nebuvo leista dislokuoti karių salose, ten buvo pasiųsti tik taikdariai.

Paskutinė kliūtis

2016 metų Kairo ir Rijado susitarimu salos buvo perduotos Saudo Arabijai – tai buvo prieštaringai vertinamas sprendimas, sukėlęs nacionalistų protestus Egipte, kurie greitai buvo numalšinti.

Kritikai kaltino A. F. al Sisi atsisakius salų mainais į Saudo Arabijos pagalbą ir dideles investicijas.

Vyriausybė teigė, kad salos iš pradžių priklausė Saudo Arabijai, bet 6-e dešimtmetyje buvo išnuomotos Egiptui.

Egipto teismai priėmė keletą skirtingų sprendimų šiuo klausimu, kol Aukščiausiasis Konstitucinis Teismas galiausiai priėmė nutartį dėl salų perleidimo.

Tačiau kadangi šį klausimą reglamentuoja Kemp Deivido susitarimas, salų statusas dar nėra galutinai apibrėžtas, todėl Izraelis turi ratifikuoti suvereniteto perdavimą.

Pasak apžvalgininkų, būtent dėl šios paskutinės kliūties įveikimo J. Bidenas šią savaitę gali derėtis su Izraelio, Saudo Arabijos ir Egipto vadovais.

Izraelio žiniasklaida pranešė, kad Rijadas įsipareigojo išlaikyti salas demilitarizuotas ir leisti Izraelio laivams toliau plaukioti sąsiauriu.

Baltieji rūmai penktadienį savo ruožtu pranešė, kad Saudo Arabija pažadėjo laikytis „visų esamų įsipareigojimų“ dėl salų.

Saudo Arabijos pareigūnai kol kas neatsakė į prašymą pateikti komentarą.