Baltarusiškas trąšas gabenusi bendrovė pradėjo arbitražo bylą prieš Lietuvą

Lietuvos piliečiui Igoriui Udovickiui per tarpininkus priklausanti įmonė „Hasenberg“ pradėjo tarptautinį arbitražą prieš Lietuvą. Tai patvirtino Susisiekimo ministerija. LRT duomenimis, bendrovė siekia prisiteisti 15 mlrd. eurų.

Ministerijos teigimu, pranešimas apie arbitražą gautas 2024 m. spalio mėnesį.

Šveicarijos registuota įmonė „Hasenberg“ valdo 65 proc. „Birių krovinių terminalo“ akcijų, dar 5 proc. valdo I. Udovickis, o likę 30 proc. priklauso Baltarusijos valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“.

I. Udovickis taip pat yra Latvijoje registruotos bendrovės „Fortis Asset Management“ naudos gavėjas, kuriai priklauso 100 proc. „Hasenberg“ akcijų.

„Hasenberg“ arbitraže bandys įrodyti, kad sustabdydama kalio trąšų tranzitą iš iš Baltarusijos per Lietuvą mūsų valstybė neva sukėlė žalą „Hasenberg“ ir kitai I. Udovickio bendrovei „Gargždų geležinkelis“, taip pat esą tai prisidėjo prieš trąšų ir maisto trūkumo Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.

I. Udovickio bendrovė taip pat mėgins įrodyti, kad Europos Sąjungos taikomos sankcijos šiuo atveju negalioja, nes tarp Šveicarijos ir Lietuvos galioja dvišalė sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos.

„Hasenberg“ skundžia Lietuvą ir dėl to, kad 2023 m. vasario mėnesį tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ kartu su partneriais atskleidė galimą ES sankcijų apėjimo schemą, kuria pasinaudojus į Lietuvą buvo gabenamos sankcionuojamos Baltarusijos bendrovės „Grodno Azot“ gaminamos karbamido trąšos. 

Kaip rodo viešai paskelbta informacija, ekspedijavimo paslaugas karbamido trąšų kroviniui, kuris buvo pristatytas į bendrovės „Birių krovinių terminalas“ sandėlius, teikė bendrovė „Uosto vartai“.

Visgi advokatų profesinės bendrijos „Marsus“ advokatas Rapolas Kasparavičius portalui teigė, kad jam atrodo keista, jog Šveicarijoje registruota įmonė, per tarpininkus priklausanti Lietuvos piliečiui, į tarptautinį arbitražą paduoda Lietuvą.

Jis aiškino, kad paprastai investicijų apsaugos sutartys saugo užsienio investuotojus.

ELTA primena, kad valstybinė Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ dar praėjusį metų spalį inicijavo tarptautinį arbitražo procesą prieš Lietuvą dėl trąšų tranzito draudimo.

Bendrovės teigimu, nuostolius ji patyrė tranzitą per Lietuvą sustabdžius nuo 2022 m. vasario 1 d., kai jis turėjo vykti iki praėjusių metų pabaigos. Sutartį su Baltarusijos gamintoja nutraukė valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“.

Arbitražo teismas prieš Lietuvą suformuotas 2024 m. pradžioje. Anksčiau žiniasklaidoje skelbta, kad „Belaruskalij“ Lietuvos reikalauja atlyginti maždaug 1 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.

Buvo numatyta, kad pirmasis posėdis arbitražo byloje galėtų vykti 2026 m. vasarį, tačiau tikėtina, kad šis terminas gali nusikelti.

Visgi, kaip jau skelbta, įprastai tokio pobūdžio bylos trunka 3–5 metus.

Vyriausybė yra patvirtinusi, kad Lietuvos sutartis su baltarusišku trąšų verslu kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, jog šis nutarimas pagrįstas, konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).

Arbitražas nagrinėjamas pagal UNICITRAL 1976 (United Nations Commission on International Trade Law – ELTA) arba Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos taisykles. Sudaromas ad hoc arbitražas iš trijų arbitrų – vieną skiria ieškovas, antrą skiria atsakovas, o trečias parenkamas arbitrų sprendimu.

Arbitražą techniškai aptarnauja Nuolatinis arbitražo teismas, įsikūręs Hagoje.  

Ginčijamą sutartį su „Belaruskalij“ Lietuva nutraukė remdamasi 2022 m. sausį priimtu Vyriausybės sprendimu, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Kaip skelbta žiniasklaidoje, pati bendrovė argumentuoja, kad nutraukdama tranzitą Lietuva galėjo pažeisti 1999 m. su Baltarusija sudarytą dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo.

Šios sutarties denonsavimui spalį jau yra pritaręs Seimas.