Baltarusija išplėtė bevizio režimo taikymą 35 Europos šalims

Baltarusija trečiadienį išplėtė bevizio režimo taikymą 35 Europos valstybių, įskaitant Europos Sąjungos nares ir Jungtinę Karalystę, piliečiams.

Apie šį sprendimą pranešė Baltarusijos užsienio reikalų ministerija, teigdama, kad baltarusių autokratinis lyderis Aliaksandras Lukašenka patvirtino laikiną bevizį režimą Europos piliečiams, atvykstantiems traukiniais ar automobiliais. 

Anot Užsienio reikalų ministerijos, šis žingsnis atspindi šalies „atvirumą ir taikingumą“. 

Naujausi pasikeitimai įsigalios šį penktadienį ir galios iki metų pabaigos. Pagal šią tvarką Europos piliečiai Baltarusijoje be vizos galės būti 30 dienų.

Šiais pakeitimais taip pat pratęsiamas galiojantis bevizis režimas Europos šalių gyventojams, atvykstantiems į Baltarusiją lėktuvu.

1994 metais į valdžią atėjęs A. Lukašenka slopina opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą. Po ginčijamų 2020 metų prezidento rinkimų jis liko valdyti šeštą kadenciją, bet dėl to kilo didžiausi ir ilgiausi per šalies istoriją protestai.

Valdžia juos negailestingai nuslopino, buvo sulaikyta apie 35 tūkst. žmonių. Daug garsių opozicijos veikėjų buvo pasiųsti už grotų, o kitiems teko bėgti iš šalies.

Aktyvistų teigimu, valdžia kalėjimuose sukūrė tokias sąlygas, kokios prilygsta kankinimams, ir nesuteikia politiniams kaliniams medicininių paslaugų, neleidžia susitikti su advokatais ir giminaičiais.

Dėl žiauraus susidorojimo su protestais, taip pat dėl paramos Rusijos karui Ukrainoje ES ir JAV įvedė sankcijas Baltarusijai, o tai smarkiai pakenkė šalies ekonomikai. 

Nepriklausomas politikos analitikas Valerijus Karbalevičius pažymėjo, kad Baltarusijos sprendimas dėl bevizio režimo europiečiams atspindi A. Lukašenkos pastangas užmegzti ryšius su Vakarais, autoritariniam lyderiui rengiantis kitais metais siekti septintosios prezidento kadencijos. 

„Lukašenka bando grįžti prie savo balansavimo tarp Vakarų ir Rusijos politikos, nes nenori, kad 2025 metų rinkimai vyktų ‚„apsiaustoje tvirtovėje“, ir nori, kad Vakarai pripažintų jų [rinkimų] rezultatus“, – pareiškė V. Karbalevičius. 

Anksčiau šią savaitę Baltarusija pareiškė pasiūliusi Lenkijai ir Lietuvai normalizuoti tarpusavio santykius, tačiau kol kas neįžvelgianti abipusiškumo. 

Anksčiau šį mėnesį A. Lukašenka pažadėjo paleisti per protestus suimtus žmones, turinčius rimtų sveikatos problemų. Iki šiol į laisvę paleista mažiausiai 18 politinių kalinių, įskaitant opozicinės partijos lyderį Ryhorą Kastusiovą, kuris serga sunkia vėžio forma.

Kai kurie jų buvo paleisti paskelbus amnestiją, o kitiems buvo suteikta malonė. Tačiau malonę gavusieji turėjo viešai pripažinti savo kaltę. 

„Viasna“ duomenimis, Baltarusijoje šiuo metu yra 1,4 tūkst. politinių kalinių, įskaitant vieną organizacijos įkūrėjų, Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Bialiackį. Daugiau kaip 200 šių kalinių rimtai serga, jiems reikalingas gydymas.

ES ir Jungtinės Valstijos sveikino kai kurių politinių kalinių paleidimą, bet ragino Baltarusiją paleisti visus, kas buvo įkalinti dėl 2020-ųjų protestų.