PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2022 m. Balandžio 29 d. 09:21

Baltarusiai perėmė Lietuvos pasieniečių telefonus, darė psichologinį poveikį

Panevėžys

BNS / Scanpix nuotr.

Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt


214706

Vykstant neteisėtos migracijos krizei, Baltarusijos pareigūnai periminėjo Lietuvos pasieniečių telefonų duomenis ir išnaudojo juos psichologiniam poveikiui, teigia šalies žvalgybos institucijos.

Anot jų, Baltarusija aktyviai naudojo technines žvalgybos priemones prieš Lietuvos ir Baltarusijos sieną saugančius Lietuvos karius ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnus.

„Turimi duomenys rodo, kad buvo perimami ir vėliau psichologiniam poveikiui naudojami telefonų komunikacijų metaduomenys“, – rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) penktadienį paskelbtame grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinime.

„Taip pat pastebėtas socialiniuose tinkluose skelbiamos informacijos panaudojimas identifikuojant pasienyje dirbančius pareigūnus, jiems iš suklastotų paskyrų buvo siunčiami grasinantys pranešimai“, – teigiama jame.

Sienos apsauga Lietuvoje papildomais šimtais pasieniečių ir karių buvo sustiprinta pernai, smarkiai išaugus neteisėtam migracijos iš Baltarusijos srautui.

Į Lietuvą per Baltarusiją pernai atvyko daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų, daugiausia – iš Irako.

Lietuva kaltina Minsko režimą organizuojant migrantų srautą ir vadina tai hibridine ataka.

Grėsmių vertinime taip pat rašoma, kad Baltarusijos žvalgyba renka informaciją apie Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbią infrastruktūrą, pasienio ruožą, sienos apsaugos sistemas.

„Tikėtina, kad tokie duomenys naudojami ne tik migrantams nukreipti, bet ir Baltarusijos ir Rusijos kariniam planavimui“, – teigiama dokumente.

Lietuva nėra taikinys

Lietuvos žvalgyba teigia, kad su migrantų srautu į Lietuvą bandė patekti keliolika asmenų, slepiančių ar įtariamų slėpus savo ryšius su teroristinėmis ar ekstremistinėmis organizacijomis, dalyvavusių sukarintų grupuočių veikloje bei turinčių karinės patirties.

Pateikusi pavyzdį, žvalgyba teigia, jog vienas į Lietuvą atvykęs asmuo nuslėpė savo ryšius, buvo išvykęs į konfliktų regionus kovoti grupuotės „Islamo valstybė“ pusėje.

Kitas grėsmių vertinime minimas asmuo nuslėpė ryšius su sukarinta grupuote, įgūdžius naudotis ginklais, turimą karinę patirtį regionų konfliktuose.

Abiem minimiems užsieniečiams nesuteiktas prieglobstis, institucijos priėmė sprendimus išsiųsti juos iš šalies.

Pasak žvalgybos, įtariami asmenys neturi ketinimų veikti prieš Lietuvą, bendrai Lietuva didžiajai daliai migrantų yra tranzito valstybė pasiekti Vakarų šalis.

„Lietuva nėra islamistinių organizacijų taikinys, todėl artimiausioje perspektyvoje teroro aktų tikimybė Lietuvoje išliks maža, nepaisant padidėjusių migracijos srautų“, – rašoma grėsmių vertinime.

„Tačiau jeigu Baltarusijos režimo organizuota neteisėta migracija iš konfliktų regionų Europos rytinių sienų keliu taptų nuolatiniu reiškiniu, tikėtina, kad teroristinių ar ekstremistinių organizacijų nariai mėgintų juo aktyviau naudotis, tai keltų riziką dėl didesnio teroristų tranzito per Lietuvą“, – teigiama jame.

Anot žvalgybos, neatmestina, kad tarp neteisėtų migrantų yra asmenų, bandančių slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo savo šalyje.

Penktadienį pristatytam grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimui informacija rinkta iki šių metų vasario pradžios, todėl dokumente neanalizuojamos Rusijos invazijos į Ukrainą karinės ir geopolitinės pasekmės bei aktualiausia saugumo situacija.

BNS