Balceriškių bibliotekai 65-eri – nuo knygų klubo iki vienintelio kaime likusio kultūros židinio

Šiais metais Elektrėnų savi­valdybėje jubiliejų netrūksta. Prieš daugiau nei mėnesį džiaugsmingai atšvęstas Elektrėnų miesto 60-asis gimtadienis ir savivaldybės įkūrimo dvidešimtmetis. Nenuostabu ir tai, kad nemažai savivaldybėje veikiančių įstaigų taip pat didžiuo­jasi, jog gali švęsti savo jubiliejinius metus. Viena tokių – prieš 65-erius metus A. Žuko įkurtas knygų klubas ir skaitykla, kurią šiandien skaitytojai atpažįsta Balceriškių bibliotekos vardu. Savo gimtadienį šiemet biblioteka švenčia su virtualiu tortu ir anapus kompiuterio ekranų įsitaisiusiais šventės dalyviais. Ir nors kultūrinė įstaiga po karantino jau pravėrė duris, toks gimtadienis, kaip šiemet, bus ypatingas.

Istorijos šaltiniai nurodo, jog 1957-ieji metai Balceriškių bibliotekos istorijai išskirtiniai, kadangi būtent tuomet atsirado kaimo kultūros namai, o juose neatsitiktinai įsikūrė ir biblioteka. Panašu, kad tokia įstaiga tuo metu buvo labai reikalinga, nes kaimo bibliotekoje per pirmąsias savaites pradėjo sparčiai augti lankytojų skaičius.
Po šiek tiek daugiau nei dešimties metų bibliotekos vedėja tapo Jadvyga Grigonienė. Jai vadovaujant, bibliotekinė veikla iš esmės pakito: vedėja meniškai apipavidalino fondus, papuošė interjerą liaudies motyvais, suredagavo katalogus, dalyvavo Vilniaus zonos bei respublikiniuose konkursuose ir buvo įvertinta prizinėmis vietomis, įvairiais diplomais bei dovanomis.
Balceriškių biblioteka prieš 50 metų
Šiuo metu bibliotekoje dirbanti Janina Kandratavičienė pasakoja apie tai, kaip prieš pusė šimto metų pirmą kartą teko peržengti Balceriškių bibliotekos slenkstį.
„Atsimenu, kaip prieš 50 metų pirmą kartą atėjau į Balceriškių biblioteką. Tuo metu ji dar buvo sename kultūros namų pastate. Atmintyje vis dar įstrigę senoviniai mediniai stelažai, sukrautos knygos. Kiek pamenu, aš net truputį išsigandau. Nebuvo jokios tvarkos, kokia yra dabar, knygos buvo sukrautos netvarkingai. Kartu ir suaugusiųjų, ir vaikiška literatūra. Paprašius pagalbos, pasakė, eik ir ieškok“, – prisimena ilgametė bibliotekos skaitytoja J. Kandratavičienė.
Taip pat vyresnioji biblio­tekininkė su nostalgija prisimena, koks skaitymo džiaugsmas vyravo vaikystėje bei paauglystėje: „Žinoma, nebuvo nei mobiliųjų telefonų, nei kompiuterių. Bet skaityti labai norėdavosi. Kaimo žmonės labai daug skaitė. Ir ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Mes buvome pametę galvas dėl Aleksandro Diumos istorinio nuotykių romano „Trys muškietininkai“, Tomo Maino Rydo „Raitelio be galvos“ ir daugelio kitų autorių literatūros. Knyga buvo deficitų deficitas. Ir jei kuris nors draugas, pažįstamas ar kaimynas gauna kažkokią knygą, tai jau vienas per kitą skaitydavome naktį su prožektoriumi. Tėvai bardavosi, nes nepailsėjusiems tekdavo eiti į mokyk­lą, tačiau buvo jaučiamas malonus skaitymo džiaugsmas.“
Pokyčiai neaplenkdavo
1991 m. knygų skaitymo vieta iš kultūros namų perkelta į netoliese esantį Pylimų kaimą, Balceriškių tarybinio ūkio administracinį pastatą, o po metų į naujas kaimo vaikų darželio-mokyklos patalpas, kuriose yra iki šiol. Įžengus į XXI amžių, Lietuvoje pagreitį įgavo interneto amžiaus procesai, vyko sparti kompiuterizacija, kuri neaplenkė ir bibliotekų. Dėl to 2007 m. laimėjus VIPT (Viešosios interneto prieigos taškas) projektą, bibliotekoje buvo įrengtos kompiuterinės darbo vietos vartotojams su prieiga prie interneto.
Keitėsi ir personalas. Prieš aštuo­nerius metus bibliotekos vedėją Jadvygą Grigonienę, išėjusią į užtarnautą poilsį, pakeitė Milda Pukalskaitė, o estafetę perėmė ir jau penkerius metus vyr. bibliotekininkės pareigas vykdo aktyvi Pylimų kaimo bendruomenės narė Janina Kandratavičienė. Pagal specialybę moteris yra buhalterė. Daug metų ji dirbo gimtųjų Balceriškių ūkyje. Žlugus kolūkiui, karjerą tęsė Panerių sanatorinėje mokykloje, o kai mokyklą uždarė, liko bedarbe. Keletą metų moteris niekur nedirbo, tačiau labai apsidžiaugė, kai gavo pasiūlymą pavaduoti į motinystės atostogas išėjusią M. Pukalskaitę.
Keitėsi ne tik komanda ir vieta, bet ir pati biblioteka. J. Kand­ratavičienė pasakoja, kad per kelis dešimtmečius biblioteka, kaip institucija, pasikeitė neatpažįstamai, tačiau vienas iš pagrindinių ir svar­biausių uždavinių nepasikeitė.
„Dabar ji visai kitokia, jos tikrai negalima prilyginti prie tų laikų bibliotekos. Manau, kad tiek ji, kaip institucija, tiek jos aplinka keitėsi tik į gerąją pusę. Atsirado naujų rašytojų, jie noriai atvyksta pristatyti savo kūrinių į regionų mažąsias bibliotekas. Anksčiau tai buvo neįmanomas dalykas, nebent tik miestuose, gal didžiosiose bibliotekose. Taip pat tapo svarbios vertybės. Dabar bibliotekoje vyksta renginiai, daug jų yra suorganizuojama per metus, o anksčiau aš neatsimenu, kad būtų kažkokia panaši veikla“, – prisimena pašnekovė.
Tačiau, pasak jos, vienas pag­rindinių bibliotekos uždavinių, būti gyvo bendravimo ir knygų skaitytojų vieta, nepakito. Nuo to laiko, kai dabartinės bibliotekininkės atžalos ėjo į biblioteką, atsirado begalė organizuojamų renginių. Daug dėmesio bibliotekos skyrė vaikams, buvo rengiamos viktorinos, piešinių ar skaitovų konkursai. Bendravimo funkcija kasmet tampa svarbesnė.
Arčiau žmonių
Pašnekovė pasakoja, jog netylant kalboms apie tai, kad kultūrinės įstaigos turi būti arčiau žmonių, ji sumanė reguliariai lankyti žmones su negalia, senjorus, kuriems dėl amžiaus ar kitų priežasčių sudėtinga atvykti į vietą.
„Yra žmonių su negalia. Kai kurie yra garbaus amžiaus. Idėja ki­lo tuomet, kai pakalbino viena kita moteriškė, pasiūliau atnešti laikraščių, žurnalų, knygų, moterims patiko ir idėja pasiteisino. Labai draugiškai išgeriam kavos, pabendraujam, padedu ar patariu žmogui. Manau, kad tokia paslauga yra tikrai labai reikalinga. Būtent tokiems žmonėms, ypač reikalinga. Džiaugiuosi, kai žmonės atranda kažkokią naują veiklą, kai turi užimtumą, o ne vien, pavyzdžiui, ištisą pusdienį žiūri televiziją“, – apie iniciatyvas pasakoja bibliotekos darbuotoja.
Pasak bibliotekininkės, kiekvienais metais filiale yra organizuojami įvairūs renginiai, kuriuose apsilanko gausus dalyvių būrys. Daug dėmesio yra skiriama vaikų užimtumui, stengiamasi, kad jauname amžiuje jie kuo mažiau laiko praleistų prie kompiuterių, todėl yra vedamos įvairios viktorinos, turnyrai, žaidžiami stalo žaidimai, knygų garsinis skaitymas gryname ore, įvairūs konkursai bei šventės. Nemažas dėmesys skiriamas ir senyvo amžiaus žmonėms, pagal jų pageidavimus ruošiamos rankdarbių parodos, susitikimai. Taip pat biblioteka glaudžiai bendradarbiauja su Pylimų kaimo bendruomene, yra ruošiami bendri projektai, kaimo šventės, išvykos į kitus Lietuvos miestus.
Išgirdusi apie tokias iniciatyvas Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė džiaugiasi, kad šiandien bibliotekos jau nebėra tos vietos, kurios veikia pagal formalų planą, pasak jos, tai yra vietos bendruomenių centrai, kurie patys nusprendžia, kaip būti matomais ir pasiekti žmones.
„Šiandien kaip niekad svarbu pabrėžti, kad biblioteka nėra tik dar viena įstaiga, veikianti pagal kažkieno patvirtintą struktūrą ar planą. Bibliotekos įgyvendina modernią ir labai reikalingą informacinę, kultūrinę, edukacinę misiją. Jos tapo vietos bendruomenių centrais, kur buriasi norintys turiningai laisvalaikį praleisti vaikai ir senjorai. Įgyvendinus infrastruktūrinius projektus bibliotekose vyksta kompiuterinio informacinio raštingumo mokymai. Pasaulis keičiasi labai greitai, vyksta visų procesų skaitmenizavimas, atsiranda daug naujų paslaugų, todėl bibliotekos, bibliotekininkai ir mokomi jas teikti, padėti susiorientuoti. Išgirdus pačios bibliotekos įgyvendinamas iniciatyvas, galima tik pasidžiaugti“, – teigia J. Steponaitienė.
Tačiau ji pripažįsta, kad ne visada bibliotekų darbuotojams pavyksta parodyti savo darbo rezultatus, rasti ryšį su vietos valdžia ir jai įrodyti, kaip jie galėtų pasinaudoti bibliotekų infrastruktūra ar jų teikiamomis paslaugomis. Todėl svarbiu aspektu išlieka dialogas tarp vietos bendruomenės ir bibliotekininkų.
„Man visada atrodo, kad jeigu biblioteka, kad ir pati mažiausia, savo buvimą pateisina ir įrodo savo veiklomis, net ir tokio klausimo nekils, kad ją reikia uždaryti, o vietos bendruomenė apgins jos buvimą. Pažiūrėkime į bibliotekų svetaines ar socialinius tinklus, nuotraukas iš renginių, kuriuose vaikai, jaunos mamos, senjorai. Ir atsakykime klausimą – ką tie žmonės veiktų, jeigu nebūtų tokios įstaigos? Tikiu, kad tos bibliotekos, kurios yra aktyvios, kūrybingos, atsakingos ir reikalingos, turi šviesią ateitį ir neabejotinas perspektyvas“, – pasakoja bibliotekininkų draugijos pirmininkė.
Biblioteka buvo, yra ir bus
J. Kandradatavičienė įsitikinusi, kad biblioteka šiuo laikotarpiu daugeliui tampa lyg išsigelbėjimas.
„Mane labai džiugina tai, kad mūsų kaimo žmonės, kurie skaitydavo tais laikais, jie yra ir dabartiniai skaitytojai. Dažnai pasikalbame, prisimename knygas ir tą laikotarpį. Džiaugiuosi, kad žmonės tikrai vis dar skaito ir ateina į bibliotekas. Ir čia reikėtų kalbėti ne tik apie knygas. Mūsų kaimo žmonės labai mėgsta laikraščius, skaito žurnalus. Būna, jog kažką perskaito, ateina pasikonsultuoti, bando sužinoti, ar tai yra tiesa, klausia praktinių dalykų. Žmonės turi kur ateiti, pabendrauti ir išmokti kažko naujo. Būtų liūdna, jei tokios įstaigos nebūtų, nes ji toks vienintelis kaimo „žiburiukas“, kuris nušviečia daugelį. Dabar, kai senjorai gauna mažą pensiją, o laikraščiai brangūs, žurnalai jiems taip pat neįperkami, o knygą nežinau, kas galėtų nusipirkti, jeigu minimalią pensiją gauna, tokiu atveju biblioteka tampa lyg išsigelbėjimas. Tikiu, kad biblioteka buvo, yra ir bus“, – mintimis dalijasi pašnekovė.

Virtualūs gimtadienio sveikinimai
Penktadienio popietę bibliotekoje apsilankę skaitytojai teigė, jog rašytinio žodžio elektroninės priemonės neišstums, o lankytojus bibliotekos išlaikys dar ilgai.
„Mano nuomonė yra tokia, kad rašytinio žodžio joks kompiuteris, mobilusis telefonas ar net elektroninė skaityklė nepakeis, tai nėra įdomu. Vis tiek knyga yra knyga. Žmonės visada skaitė ir skaitys, ištikimi šios bibliotekos skaitytojai buvo ir bus, nes tai yra žmogui svarbu. Svarbu turėti popierinį daiktą, daug skaityti, matyti, paliesti. Kaip kaime, tokia biblioteka yra tiesiog fantastika. Neįsivaizduoju, kas būtų, jei čia to­kios vietos neturėtume. Nors pati gyvenu Vilniuje, bet dabar dirbu tik iš namų, tai vis užbėgu į biblioteką“, – sako Balceriškių bibliotekos skaitytoja Laimutė Dzimidavičienė. Tiek L. Dzimidavičienė, tiek kiti skaitytojai linkėjo bibliotekai ilgų ir sėkmingų metų.
Į maldos grupelės susitikimą atėję bibliotekos bičiuliai prasitarė, kad biblioteka jiems nėra sentimentali vieta, kuri skirta tik vyresnio amžiaus žmonėms, kaip daugelis galvoja. Pasak jų, tai vienintelis likęs kultūros židinys kaime, kuriame galima susitikti, pabendrauti, gauti norimą knygą ar pavartyti naujausius laikraščius ir žurnalus, vieta, kurioje galima semtis išminties bei tobulėti.
Balceriškių bibliotekai virtualius sveikinimus perduoda ir Lietuvos bibliotekų draugijos pirmininkė.
„Pirmiausia, Lietuvos biblio­tekininkų draugijos vardu nuoširdžiai sveikinu Balceriškių bibliotekininkę Janiną, taip pat ir kažkada anksčiau dirbusias darbuotojas, bibliotekos jubiliejaus proga. Tai didelė šventė ir Elektrėnų bibliotekos bend­ruomenei. Kiekviena data leidžia pažiūrėti į nueitą kelią, įvertinti savo darbus“, – linki LDB pirmininkė J. Steponaitienė.
Bibliotekos gimtadienio proga J. Kandratavičienė sumanė, kad prasidėjus COVID-19 pandemijai, gimtadienį galima atšvęsti ir kiek kitaip. Ji norėjo parodyti talentingus, savo kraštą mylinčius bei jį garsinančius žmones, kurie yra ir bibliotekos bičiuliai. Kad istorijas sužinotų kuo platesnė visuomenė, bibliotekininkė pasinaudojo bibliotekos socialinio tinklo „Facebook“ platforma.
„Aš savęs klausiau, kodėl negalima pasigirti savo kaimo žmonėmis, kurie garsina gyvenvietę, kurie yra talentingi ir žinomi, jei ne čia, tai kituose regionuose. Po kurio laiko pastebėjau, kad į biblioteką atėję lankytojai nuoširdžiai stebėjosi, kad turime tiek daug talentų, tiek daug žmonių, kurie kuria pridėtinę vertę ir kurie kilę iš čia. Buvo gera šiuos žmones paviešinti, pasidžiaugti jų laimėjimais – tai labai kuklūs ir nemėgstantys girtis žmonės. Atleiskit tie, kurių nepaminėjau – dar viskas ateity, o dabar dėkoju visiems ir žemai lenkiuosi, kad ateinat, kad skaitot, kad dalyvaujat, kad padedat, kad patariat, kad puoselėjat tą vienintelį kaimo žiburėlį, kuris augina žodžio, knygos ir žmogaus bendrystę“, – sako J. Kandratavičienė.
Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka įvertino Balceriškių filialą kaip kūrybingiausią 2017 metais. Biblioteka įvertinta už aukš­tus bibliotekinio darbo rodiklius, bendruomenės įtraukimą bei renginių viešinimą socialiniuose tinkluose. Balceriškių bibliotekos filialas yra išskirtinis tuo, kad turi nemažai literatūros rusų kalba. Tokių knygų vis dar reikia, nes vis dar yra rusiškai skaitančių žmonių.
Paskutiniais duomenimis, filialo fondą sudaro daugiau kaip 7000 fizinių vnt. dokumentų, biblioteka aptarnauja apie 200 skaitytojų, kuriems išdavė 12320 fiz. vnt. spaudinių.

Lukas Paškevičius,
VU Komunikacijos fakulteto
studentas, praktikantas