Balansavimo kaštų dedamoji po sinchronizacijos įskaičiuota į tarifą, įtakos gyventojų sąskaitoms už elektrą nebus

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, jog savaitgalį įvykusi Lietuvos sinchronizacija su Vakarų elektros tinklais įtakos gyventojų sąskaitoms už elektrą neturės, nes perimtos elektros sistemos balansavimo kaštai jau įskaičiuoti į tarifą ir siekia tik 2 centus už kilovatvalandę (kWh).

„Sinchronizacijos projektas turi minimalią įtaką elektros energijos tarifui. (…) Kadangi mes perimam į savo rankas visos infrastruktūros kontrolę, (sistemos – ELTA) dažnio kontrolę, atsiranda šiokie tokie papildomi balansavimo kaštai, mes juos šiuo metu jau esame juos įvertinę, įskaičiavę į tarifą – tai irgi nėra reikšmingi kaštai, šiuo metu tarife yra įskaičiuota apie 2 centai už kilovatvalandę, būtent šitie balansavimo kaštai, kurie papildomai atsiras“, – LRT radijui antradienį sakė R. Pocius.

„Jeigu paėmus taip, kad vartotojas suvartoja apie 100 kWh per mėnesį, tai maždaug apie 25 centus turėtų įtakos sąskaitai – įtakos beveik nėra“, – tikino VERT vadovas.

Pasak jo, Lietuvos dalis sinchronizacijos projekte siekė apie 940 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis padengta Europos Sąjungos (ES) lėšomis, todėl, investicijas atlikus iš dotacijų, jų kaštų reguliuotojas nevertina, nustatydamas tarifus gyventojams.

„Kadangi mažąja dalimis Lietuvos vartotojai yra prisidėję prie sinchronizacijos procese. (…) įtaka tarifui siekia apie 1 proc., yra minimali“, – sakė R. Pocius.

Jis pakartojo, kad sinchronizacija nelemia elektros kainų, nes energijos iš Rusijos Lietuva neperka jau trejus metus, o prisijungimas prie Vakarų elektros tinklų buvo tik techninis procesas, leidžiantis šaliai perimti savo elektros sistemos kontrolę.

„Ne mūsų sinchronizacija lemia energijos kainas, nes sinchronizacija yra grynai techninis sprendimas“, – nurodė VERT vadovas.

Antradienį biržoje energijos kainai siekiant daugiau nei 40 centų už kWh, R. Pocius sako, kad įtakos aukštesnėms kainoms turi po incidento Baltijos jūroje elektros nutrūkęs „Estlink 2“ kabelis, kai Baltijos šalis pasiekia mažiau pigesnės elektros iš Skandinavijos, mažesnė vėjo gamyba, didesni šalčiai ir išaugęs elektros vartojimas, aukštesnė gamtinių dujų kaina.

„Turime unikalią situaciją, (…) kai nei vėjas, nei saulė negamina elektros energijos. Turime absoliutų štilį mūsų regione, kaip žinia, saulė taip pat nešviečia, tai atsinaujinanti generacija praktiškai generuoja labai nedidelį kiekį elektros energijos“, – kalbėjo R. Pocius.

Pasak jo, artimiausiomis savaitėmis kaina už elektros megavatvalandę (MWh) gali svyruoti nuo 90 iki 130 eurų, todėl naudingiausias tarifas bus fiksuotus biržos planus pasirinkusiems vartotojams.

Sekmadienį, 14 val. 05 min., Baltijos šalys sinchronizavosi su kontinentinės Europos elektros tinklais, prieš tai 65 metus veikusios bendroje elektros sistemoje su Rusija ir Baltarusija, vadinamajame BRELL žiede. 

Nuo rusiškos sistemos Baltijos šalys atsijungė dar šeštadienį, 09 val. 09 min., tuomet vykdė bendrą izoliuoto darbo bandymą.

Nors elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022-ųjų, iki desinchronizacijos nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos, todėl atsijungimas nuo rusiškos sistemos tai leidžia daryti nepriklausomai ir savarankiškai.

BRELL sutartį Lietuva nutraukė vasario 7 d., penktadienio vakarą, 23 val. 59 min.

Prie kitų Europos valstybių Baltijos šalys prisijungė per „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Siekiant didinti komercinę elektros prekybą su Lenkija, su ja iki 2030-ųjų planuojama įrengti naują 700 megavatų (MW) galios sausumos jungtį „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją.