Baigtas antras „Via Baltica“ rekonstrukcijos ruožas

Valstybės įmonės „Marijampolės regiono keliai“ direktoriaus pareigas einančio Algimanto Bičkaus teigimu, šiuo metu didžiausias ir svarbiausias susisiekimo gerinimo strateginis prioritetas – modernios, saugios ir pralaidžios magistralės „Via Baltica“ plėtra. Iki 2018 metų pabaigos nuo Kauno iki Marijampolės, o nuo 2020 metų – ir iki Kalvarijos pasienio posto planuojama pastatyti keturių eismo juostų magistralę. Kauno rajone magistralės statyba jau baigta prieš gerus metus, jau pora savaičių eismas dešinėje pusėje naujai įrengta važiuojamąja dalimi vyksta ir Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje.

Magistrale važiuojama dviem eismo juostomis

Į magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai antrą dviejų eismo juostų 7,50 metrų pločio važiuojamąją dalį patenki tik įvažiavęs į Kazlų Rūdos savivaldybės teritoriją. Tiesa, praėjusią savaitę mašinoms buvo leista naudotis tik viena eismo juosta, kitoje dar vyko paskutiniai kelio ženklinimo darbai. Priešpriešinio eismo srautus skiria 5,5 metrų pločio skiriamoji juosta. Ant atitvaro įrengtos gairės užstoja priešpriešinio eismo dalimi judančių mašinų šviesas, neakina vairuotojų. Įvažiavus į antrą magistralės juostą išvažiuojamųjų ir įvažiuojamų kelių nebelieka, negalima įvažiuoti nei į sankryžą Gudeliai–Smilgiai–Būdviečiai, nei į Selema–Grigaliūnai. Prireikus apsisukti tenka nuriedėti iki Prienų rajono, Skriaudžių sankryžos. Nuovažos į šalia esančius sklypus panaikintos, abipus magistralės tiesiami jungiamieji keliai, kurių ilgis – 14,45 kilometro. Šiuose keliuose rengiama žvyro danga.

Plutiškių gyventojai nepatenkinti, kad jiems nuvykimas į Kauną pailgėja pusvalandžiu. Kelininkai sako, kad tokio lygio magistralėje negali būti įvažiuojamųjų kelių. Vietos gyventojai turi važiuoti iki senojo kelio Mauručiai–Vinčai–Puskelniai ir juo patekti į magistralę.

Vietoje esamų vieno lygio sankryžų su rajoniniais keliais – Gudeliai–Smilgiai–Būdviečiai ir Selema–Grigaliūnai įrengtos skirtingo lygio sankirtos, atskiriant tranzitinio ir vietinio transporto srautus. Panaikinus sankryžą su vietinės reikšmės keliu Kvietiškis–Utalina, šioje vietoje įrengtas tunelinis viadukas, kurio ilgis – 14,80 metrų, plotis – 32 metrai.

Įvažiavimų į magistralę iš šalutinių kelių neliko

Per rekonstrukciją ties buvusiomis sankryžomis pastatyti du nauji automobilių transportui skirti viadukai, kurių ilgis – 99,5 m ir 135 m. Įrengti du nauji tuneliniai viadukai, požeminė laukinių gyvūnų perėja, nutiesti jungiamieji keliai, įrengtos triukšmą slopinančios sienelės, apšvietimas, apsauginės tvoros nuo laukinių gyvūnų.

Šis kelio ruožas driekiasi mažai apgyvendintomis teritorijomis, išskyrus tai, kad keliose vietose netoli kelio yra pavienės sodybos, o 42,8 kilometro dešinėje pusėje – Kvietkiškio gyvenvietė. Triukšmą, kur yra gyvenamieji namai, sugeria aukštos triukšmą slopinančios sienutės, kurių pamatų poliai – 450 milimetrų skersmens. Iš viso kelyje įrengtos 5 sienutės. Bendras jų ilgis – 2180 metrų. Taip pat rekonstruoti ryšių ir elektros tinklai.

Rekonstruoto kelio ruožo trasa eina tarp Varnabūdės ir Kazlų Rūdos miškų masyvų, kur vyksta laukinių gyvūnų migracija. Todėl įrengta požeminė laukinių gyvūnų perėja iš keturių statinių – du kelio priešpriešiniam eismui ir du jungiamiesiems keliams.

Prasideda kitas statybos darbų etapas

Rekonstruoto ruožo pabaiga – ties Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybių riba. Antros magistralės „Via Baltica“ juostos statyba prasideda ir Marijampolės savivaldybės teritorijoje. Rugpjūčio 10-ąją Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir jungtinės veiklos pagrindu susivienijusi ūkio subjektų grupė pasirašė pirkimo sutartį dėl ruožo Kaunas–Marijampolė plėtros. Bus rekonstruojamas kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožas nuo 45,15 iki 56,83 km.

Pagal šią sutartį per 9 mėnesius nuo įsigaliojimo numatyta atlikti rekonstrukciją su skiriamąja juosta ir šalia kelio A5 nutiestais sujungiamaisiais keliais. Taip pat bus rengiama sankirta ir sujungiamieji keliai; skirtingų lygių sankryžos su jungiamaisiais keliais – 52,23 km (Sasnavos) ir 56,66 km (Puskelnių), du žiedai; sujungiamuosiuose keliuose – nuovažos į sodybas ir laukus; 6 viadukai, estakada Puskelnių skirtingų lygių sankryžoje; diegiamos aplinkosauginės priemonės.

Statybos darbai finansuojami Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Planuojama darbų vertė – beveik 51,6 mln. Eur (su PVM).

Pasak A. Bičkaus, pradėjus šio ruožo rekonstrukciją, jau susidurta su pirmais trukdžiais. Šalia kelio esančios bendrovės „Kapratas“ ir „Tobra“ neatlaisvina valstybės nupirktos žemės, joje ir toliau laiko transporto priemones iš tolo stebėdamos, kas bus. Šių įmonių šeimininkai nuolat keičiasi, tad net neaišku į ką kreiptis, kad sklypai būtų atlaisvinti.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos