Baigiantis 2021-iesiems įvardino politikus, kuriais labiausiai pasitiki: per metus požiūris į prezidentą keitėsi labiausiai

Baigiantis politinių įtampų ir ginčų dėl vertybinių klausimų nestokojusiems 2021-iesiems, šalies gyventojai įvardijo visuomenės veikėjus, kuriais pasitiki labiausiai. Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos, nors lyderystę pasitikėjimo reitinge prezidentas Gitanas Nausėda išlaikė visus metus, gyventojų pasitikėjimas juo sumenko labiausiai.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“ lapkričio 16–gruodžio 2 dienomis atliko apklausą, respondentų prašydama pasakyti, kuriais šalies visuomenės veikėjais jie pasitiki labiausiai. Tyrimo metu pavardes respondentai minėjo patys.

Iš viso lapkričio mėnesį respondentai paminėjo 111 visuomenės veikėjų. Prieš 3 mėnesius analogiškoje apkalusioje gyventojai nurodė 99 asmenis. Apie ketvirtadalį respondentų (26 proc.) neatsakė į šį klausimą arba tvirtino, kad nėra tokių visuomenės veikėjų, kurie būtų verti jų pasitikėjimo.

Per metus labiausiai sumažėjo pasitikėjimas prezidentu G. Nausėda

Kaip parodė pastarosios apklausos, baigiantis metams visuomenė ir toliau labiausiai pasitiki prezidentu Gitanu Nausėda. Tokią nuomonę šių metų lapkritį pareiškė 14,6 proc. respondentų. Tačiau lyginant šiuos duomenis su apklausomis, darytomis trimis mėnesiais anksčiau, pasitikinėjimas prezidentu yra 4 procentiniais punktais mažesnis – rugpjūčio mėnesį 18,6 proc. gyventojų teigė pasitikį šalies vadovu. Tuo tarpu žvelgiant besibaigiančių 2021-ųjų kontekste  visuomenės pasitikėjimo prezidentu pokyčiai dar didesni. Per 12 mėnesių pasitikėjimas G. Nausėda sumenko 9,2 procentinio punkto – 2020 m. lapkritį prezidentu pasitikėjo 23,8 proc. gyventojų.

Seimo frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis rikiuojasi antroje pasitikėjimo reitingo lentelės vietoje. Buvusiu premjeru pasitiki 9 proc. gyventojų. Priešingai nei prezidento atveju, pokyčiai šio politiko reitinge nedideli: prieš metus S. Skverneliu pasitikėjo 8,8 proc. respondentų, 2021 m. rugpjūtį tokių buvo 7,2 proc.

Trečias reitinge – kadenciją baigęs Valdas Adamkus. Pastarųjų „Baltijos tyrimų“ duomenimis, V. Adamkumi pasitiki 8,2 proc., trimis mėnesiais anksčiau pasitikėjimas siekė 7,9 proc., o prieš metus 5,4 proc.

Tarp didesnį pasitikėjimą turinčių asmenybių yra ir premjerė Ingrida Šimonytė. Prieš metus I. Šimonyte pasitikėjo 10,5 proc. respondentų, 2021 m. rugpjūtį pasitikėjimas siekė 8,1 proc., o šių metų lapkričio pabaigoje – 7,9 proc. 

Per metus labiausiai augo pasitikėjimas socialdemokratų pirmininke Vilija Blinkevičiūte. Pastarųjų apklausų duomenimis, LSDP pirmininkė reitinge dalinosi 5-6 vietas su kadenciją baigusia prezidente Dalia Grybauskaite. Prieš metus respondentai, paklausti, kuriais visuomenės veikėjais pasitiki labiausiai, vos 1,2 proc. paminėjo V. Blinkevičiūtės pavardę. Tuo tarpu šių metų vasaros pabaigoje ir lapkričio mėnesį tokių jau buvo 7,4 proc.

Lapkričio mėnesio apklausų duomenimis, prezidente D. Grybauskaite taip pat pasitiki 7,4 proc. gyventojų. Per metus šis rezultatas nė kiek nepasikeitė. Tiesa, per pastaruosius tris mėnesius pasitikėjimas dešimt metų šaliai vadovavusia politike sumenko beveik 3 procentiniais punktais (rugpjūtį pasitikėjo 10,3 proc. gyventojų).

Didžiausią pasitikėjimą turinčių visuomenės veikėjų sąraše ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Naujausių apklausų duomenimis, šia politike pasitiki 4,2 proc. gyventojų, šių metų vasaros pabaigoje tokių buvo 2,6 proc., o prieš metus 2,7 proc.

Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu pasitiki 3,3 proc. respondentų. Pasitikėjimas Kauno meru prieš metus siekė 3,3 proc., o šių metų vasaros pabaigoje 4 proc.

Dešimtuką užbaigia partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (pasitiki 3,2 proc., prieš metus pasitikėjimas buvo 1,8 proc.) ir Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas (3,1 proc., prieš metus pasitikėjimas buvo 4,1 proc.).

Už dešimtuko ribų – gausiausias frakcijas Seime turinčių partijų lyderiai. „Valstiečių“ pirmininku Ramūnu Karbauskiu pasitiki 2,9 proc. (prieš metus 2,9 proc.), konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu 2,6 proc. (prieš metus 3,5 proc.).

2021-aisiais politikų reitingams įtaką darė visuomenės susipriešinimas

„Baltijos tyrimų“ direktorės Rasos Ališauskienės teigimu, vienas iš ryškesnių pastaraisiais metais įtaką šalies politikų reitingams dariusių veiksnių buvo visuomenės susipriešinimas dėl jautrių ir vertybinių klausimų. Jos manymu, tai yra ir viena iš priežasčių, kodėl per metus pasitikėjimas prezidentu sumenko kone dešimt procentinių punktų.

Tačiau sociologė pažymi, kad tai neigiamai atsiliepė ne tik prezidento reitingams. Per metus buvo galima stebėti ir didėjantį nusivylimą valdančiaisiais politikais – ypač tais, kurie užėmė aiškią laikyseną įtampą kėlusiais klausimais, kaip Stambulo konvencija, partnerystės įstatymas, vaikų vakcinavimas, galimybių pasas ir t.t. Pavyzdžiui, nors pasitikėjimo reitingo rodikliai ties I. Šimonytės pavarde keitėsi nežymiai, R. Ališauskienės teigimu, kitos „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rodo, kad premjerę palaikančios gyventojų gretos retėjo. Sociologė priminė, kad prieš metus palankiai I. Šimonytę vertinančių buvo 20 procentinių punktų daugiau nei šių metų lapkritį. Taigi per pirmuosius vadovavimo Vyriausybei metus politikės palankus vertinimas sumažėjo nuo 48 proc. iki 28 proc.

R. Ališauskienė sutiko, kad pastaruosius metus visuomenę lydėjusi poliarizacija dėl vertybinių ar pandemijos valdymo klausimų buvo kur kas aštresnė nei kad buvo 2020-aisias.

„Anksčiau visuomenės grupių nuomonės skyrėsi, tačiau vertybiniai skirtumai buvo daugiau "po antklode", jie neišlįsdavo į paviršių. Kitaip tariant, anksčiau viskas buvo daugiau žmonių galvose, mažiau elgesyje ir saviraiškoje. Dabar viskas išryškėjo viešojoje erdvėje, matėme protestus ir maršus, o jei kalbėtume apie naujausius įvykius – įvyko net Seime apsistumdymai. Taigi nuomonių skirtumas išeina į elgesio lygį ir dėl to galbūt aiškiau matosi ir palaikymo skirtumai“, – teigė R. Ališauskienė.

„To anksčiau nesimatė. Juk pastaraisiais metais vyko ne tik šeimų maršas, bet ir diskusijos dėl Stambulo konvencijos, vaikų skiepijimo, galimybių paso. Visais šiais klausimais yra ekstremaliai priešingos nuomonės. Ir nėra taip, kad vieną nuomonę palaikytų tik visuomenės mažuma“, – sakė R. Ališauskienė.

Sekant sociologės aiškinimu, būtent šių įtampas kėlusių diskusijų kontekste mažėjo pasitikėjimas G. Nausėda, kuris nevengė reikšti savo nuostatų jautriais, visuomenėje ažiotažą kėlusiais klausimais.

„Per šiuos metus kai kuriais klausimais Nausėda daugiau rodė savo poziciją. Ir ji ne visai visuomenei patiko. Tačiau toks savo pozicijos rodymas atsiliepė visiems – valdantiesiems taip pat“,– konstatavo „Baltijos tyrimų“ direktorė. Pasak jos, dėl laikysenos minėtų klausimų atžvilgiu bent jau reitingų prasme nudegė ir valdančiosios daugumos lyderiai.

Tam tikra išimtis yra nebent socialdemokratų pirmininkė V. Blinkevičiūtė. R. Ališauskienės teigimu, ji kilusiomis priešpriešomis tarsi pasinaudojo auginant savo populiarumo reitingus.

„Šiame kontekste atsiranda Blinkevičiūtė, kuri savo aiškios pozicijos kaip ir nereiškia. Ir kadangi jos pareigos yra tarsi būti partijos vadove online iš Briuselio, tai tas jos pasirinktas komunikavimo būdas daliai visuomenės, kuri nenori konfrontacijos, patiko“, – apibendrino R. Ališauskienė.

Apklausa vyko 2021 m. lapkričio 16 – gruodžio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

ELTA