Baidarių karštinė: plaukikų skaičiai – rekordiniai, tačiau saugumo dar būtina išmokti

Įsibėgėjus vasarai, dauguma žmonių pramogų ieško prie vandens telkinių. Baidarių nuoma užsiimantys verslininkai antrą vasarą iš eilės vadina rekordine – ne tik įgudusių plaukikų, bet ir pirmą kartą į baidares sėdančių žmonių skaičius gerokai didesnis nei prieš pandemiją. Verslininkai džiaugiasi baidarių poreikiu, tačiau atkreipia dėmesį, kad didelė dalis keliautojų neskiria pakankamo dėmesio saugumui. Draudikai fiksuoja, kad baidarių apvirtimai ar susidūrimai su kliūtimis tampa galvos, kaklo ir galūnių trauma priežastimi.

Pasak baidarių nuomos verslu užsiimančios įmonės savininkės Sonatos Varnelienės, ir praėjusių, ir šių metų sezonas yra gerokai aktyvesnis nei ankstesni metai – daug Lietuvos žmonių dėl pandemijos atostogas leidžia Lietuvoje, todėl padaugėjo norinčiųjų plaukti baidarėmis. „Praėjusieji metai buvo rekordiniai, nes žmonės liko vasaroti Lietuvoje ir norėjo išbandyti baidarių pramogą. Sulaukėme daug naujokų, kurie pirmą kartą sėdo į baidares“, – sako moteris.

Jos teigimu, situacija džiugina ir šią vasarą: „Orai labai palankūs – matydami aukštą oro temperatūrą daug žmonių nenori būti mieste, todėl renkasi poilsį gamtoje. Daugiausiai žmonių baidarėmis plaukia savaitgaliais bei švenčių dienomis, kaip ir ankstesniais metais. Tačiau sulaukiame ir tokių, kurie turi darbostogas – dirba nuotoliniu būdu, o po darbo dienos leidžiasi baidarių trasa“.

Nelaimes sukelia plaukikų elgesys

Ji atkreipia dėmesį, kad daugumos baidarėmis plaukiančių žmonių požiūris į saugumą vandenyje nėra pakankamai atsakingas. „Baidarininkai atsainiai vertina gelbėjimosi liemenių dėvėjimą, nesisaugo nuo saulės ir vabzdžių, žmonių elgesys baidarėse išprovokuoja jų virtimą ar atsitrenkimą į kliūtis. Baidarininkai neįvertina, kad dėl jų neatsargumo pramogos itin greit gali baigtis nelaime“, – pabrėžiama.

Jos teigimu, apvirtus baidarei nukenčia ir plaukikų, ir baidarių savininkų daiktai. „Dažnai nuplaukia irklai bei gelbėjimosi liemenės, kurių baidarininkai neapsirengia. Plaukikams rekomenduojame su savimi imti tik būtiniausius daiktus, įspėjame apie galimybę juos prarasti, tačiau pasitaiko nemažai atvejų, kai upėje žmones paskandina telefonus, fotoaparatus, automobilių raktelius, muzikines kolonėles, papuošalus ar avalynę“, – vardija verslininkė.

Ji pabrėžia, kad žmonių daiktai dažniausiai nukenčia įlipant ir išlipant iš baidarės arba jai apvirtus upėje, kai ekipažo nariai atsistoja ar nori pasikeisti vietomis. „Baidarės virsta ir įveikiant kliūtis upėje ar nesilaikant saugaus atstumo ir atsitrenkiant į kitą baidarę. Plaukiant reikėtų saugotis ir medžių šakų. Žmonės susižeidžia kojas, rankas, veidą ir net akis“, – pasakoja verslininkė.

Ji prisiminė atvejį, kai teko plaukti ieškoti negrįžusios baidarės: „Radome du sušalusius asmenis upės vagoje panirusius iki juosmens, o baidarė buvo nuskendusi. Taip pat pasitaikė atvejis, kai plaukikas stipriai susižalojo veidą augintiniui pradėjus panikuoti baidarėje: šuo šoko į vandenį, o savininkas, gelbėdamas jį, persirėžė veidą“.

Po apsivertimo būtina stebėti simptomus

Draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė sako, kad praradę pusiausvyrą ar susidūrę su kliūtimi, baidarininkai verčiasi žemyn galva ir neretai patiria galvos traumas – įbrėžimus, sumušimus ir net gilius prakirtimus. Jos teigimu, baidarininkai dažnai patiria ir galūnių traumas: rankų bei kojų patempimus, kaulų skilimus bei lūžius.

„Neretai diagnozuojamas apatinės stipinkaulio dalies lūžis, kai bent mėnesiui tenka pratintis prie gipso. Kiek liūdnesni įvykiai, kurių pasitaiko ne vienas, kai patiriami abiejų dilbių lūžiai. Yra pasitaikę atvejų, kai plaukikai susižeidė akis, prakirto lūpą, pažeidė dantis“, – pasakoja ekspertė.

Ji atkreipia dėmesį, kad patyrus galvos traumą ypatingai svarbu stebėti simptomatiką. „Per pirmąją parą gali išryškėti smegenų sutrenkimo simptomai: vėmimas daugiau nei porą kartų, pakitęs elgesys, didelis skausmas, žmogus darosi neramus arba mieguistas, vangus, prasideda traukuliai, sąmonės sutrikimai. Tuomet nedelsiant būtina kreiptis į medikus“, – įspėja draudikė.

Draudimo bendrovės atstovė sako, kad visos aktyvios fizinės veiklos yra puikios, jeigu joms tinkamai pasiruošta. Ji pateikia keletą patarimų, padėsiančių išvengti nelaimės:

• Plaukiant vengti alkoholinių gėrimų.
• Naujokus suporuoti į ekipažus su labiau patyrusiais plaukikais.
• Dėvėti lengvus, greit džiūstančius drabužius ir juos sluoksniuoti.
• Plonos pirštinės gali sumažinti delnų pūslių riziką.
• Plaukiant siaura vieta nelaikyti irklo skersai valties, nes užkliuvus galima irklu susižaloti krūtinę ar kaklą.
• Prieš lipant į valtį naujokams reikėtų išklausyti trumpą labiau patyrusių plaukikų instruktažą.

Svarbiausia – nepervertinti fizinių galimybių

Norint išvengti nelaimių, baidarių įmonės savininkė rekomenduoja plaukti dienos metu, nuo 9 iki 15 val., kai šviesu ir galima aiškiai matyti visas kliūtis. Ji pataria įvertinti fizinį pasirengimą bei tinkamai pasirinkti plaukimo trasą. „Žmonės dažniausiai renkasi 15-20 km maršrutą, bet pradėti reikėtų nuo mažesnio kilometražo. Renkantis maršrutą taip pat reikia įvertinti, ar kartu plauks vaikai, augintiniai. Pirmąjį kartą vertėtų pradėti nuo  „lengvos” upės, o ne iškart plaukti ekstremalia – itin sraunia upe“, – pataria verslininkė.

Jos teigimu, svarbu vengti staigių judesių ir padėti vieni kitiems. „Rekomenduojame plaukti ne vienvietėmis baidarėmis, o dviese, nes apvirtus, bus galima ją atversti atgal. Kai baidarė yra pilna vandens, ji yra gerokai sunkesnė. Į baidares nereikėtų imti augintinių, nes jie kelia papildomą pavojų – muistosi, juda ir išprovokuoja virtimą“, – pasakoja moteris. 

Baidarei apvirtus S. Varnelienė rekomenduoja nepanikuoti ir kiek galima greičiau išlipti į krantą. „Kiti darbai – stengtis surinkti plaukiančius daiktus, išpilti vandenį iš baidarės. Tačiau virtimo galima išvengti, jei plaukiančių asmenų svoris nėra per didelis, jei plaukikai vengia staigių judesių ir nesilenkia į vieną puse kartu“, – sako baidarių nuomotoja.

Ji pataria į baidarę pasiimti tik būtiniausius daiktus: vandens, maisto ir sausų drabužių. „Viską reikia sudėti į hermetiškus maišelius ir sandariai uždaryti, kad vanduo šių daiktų nepasiektų“, – pabrėžia baidarių nuomos verslo savininkė.