Ąžuolinės biodujų jėgainėje – svečiai iš Lenkijos

Ąžuolinės kaime veikianti­ moderni biodujų jėgainė su in­tegruo­ta bioskaidžių medžiagų paruošimo linija susilaukė susi­domėjimo ir iš užsienio. Dele­gacija iš kaimyninės Lenkijos­ atvyko pasižiūrėti, kaip ga­mi­na­mos biodujos viename iš moder­niausių objektų Baltijos šalyse.
Lenkija vis aktyviau vysto bio­dujų energetiką, todėl svečiams bu­vo įdomu sužinoti, kaip tokie objektai veikia, plačiau išgirsti apie jų naudas bendruomenei ir aplinkai.

Paverčia švaria energija
Energija jau trečius metus Ąžuo­linėje veikiančioje jėgainėje gaminama iš biodujų, kurios gaunamos perdirbant bioskaidžias atliekas. Šios medžiagos perdirbamos šiemet šalia biodujų jėgainės pradėjusioje veikti bioskaidžių medžiagų paruošimo linijoje.­ Bio­dujų jėgainė su integruo­ta bio­skaidžių medžiagų paruošimo linija yra vienas moderniausių tokio tipo objektų Baltijos šalyse.
Iš viso bioskaidžių medžiagų paruošimo linijoje per metus perdirbama apie 20 tūkst. tonų bioskaidžių medžiagų. Tokio kiekio pakanka pagaminti maždaug 2 mln. kubinių metrų biodujų, kurios virsta 4,2 tūkst. MWh švarios energijos. Taip vienu metu sprendžiami saugaus ša­lutinių gy­vūninių produktų bei kitų bioskaidžių atliekų šalinimo ir šva­rios energijos gamybos­ klausimai. Be to, biodujų gamybai­ ne­panaudojama at­liekų dalis linijoje paverčiama žemės ūkyje naudojamomis trąšomis.
Itin didelis dė­mesys įrengiant bio­dujų jėgainę ir bioskaidžių me­džia­gų paruošimo liniją Ąžuo­linėje buvo skirtas aukščiausiems saugumo ir higienos reikalavimams. Medžiagos linijoje yra perdirbamos ir biodujos jėgainei tiekiamos uždarame cikle, o oras linijos sistemose filtruojamas kelių pakopų filtruose ir neturi galimybės patekti į aplinką. Išmaniosios sistemos fiksuoja net menkiausius parametrų nukrypimus nuo normos ir perspėja apie tai linijos operatorius.

Nauda gyventojams ir valstybei
„Apsilankę komplekse įsitikino­me, kad modernios biodujų jėgainės suteikia naudą tiek regionui, tiek visai valstybei įgyvendinant žaliosios­ energetikos plėtros tikslus. Vienas mūsų prioritetų yra užtikrinti tinkamą že­mės ūkio sektoriuje bei pramonėje susidarančių atliekų tvar­kymą ir perdirbimą, o biodujų jėgai­nės suteikia galimybę tai daryti. Sėkmingai Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse vystomi biodujų projektai galėtų tapti pavyzdžiu ir Lenkijai“, – sako Henrikas Golebiovskis, Vojslavicės bendruomenės pirmininkas.
Be to, biodujų jėgainė sutei­kia naudą ir gyventojams. Dėl Ąžuo­linėje veikiančios biodujų jėgainės šalia esantys Vievio ir Elektrėnų miestai aprūpinami pigesne šilumos­ energija.

Į biodujų energetiką investuoja vis daugiau šalių
Iš viso Lietuvoje „Modus Energy“ valdo 11 biodujų jėgainių. Dar penkis biodujų projektus bendro­vė yra įgyvendinusi Baltarusijoje, o šiuo metu vysto tris projektus. Savo patirtį biodujų energetikos srityje „Modus Energy“ planuoja pritaikyti ir Lenkijoje. Šalyje biodujų energetika neabejotinai turi daug neišnaudoto potencialo. Šiuo metu Lenkijoje veikia 301 biodujų jėgainė, bend­ra jų galia siekia 234 MW. Turint omenyje šalies dydį, šie skaičiai yra gana nedideli. Pavyz­džiui, Vokietijoje to­kių jėgainių yra beveik 10 tūkst., o tokios jėgainės statomos ir visai netoli gyvenamųjų vietovių.
„Biodujų ener­getikos plėtrai ­pa­­­­lankias sąlygas suda­ro išvystytas žemės ūkio sekto­rius, ­kuris gali ap­rū­pinti biodujų jė­gai­nes pakankamu kiekiu žaliavos.­ Jėgainės prisideda ir prie klimato kaitos stabdymo, nes bioskaidžias medžiagas verčiant biodujomis mažėja anglies dvideginio išmetimų į aplinką. Be to, energijos gamybai nenaudojamas iškastinis kuras“, – sako Paulius Babrauskas, „Modus Energy“ biodujų padalinio vadovas.