Azerbaidžane – gedulo diena po lėktuvo katastrofos, spėliojant dėl jos priežasčių

Azerbaidžane ketvirtadienį visoje šalyje – gedulo diena dėl tragiškos lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo 38 žmonės, o visi 29 išgyvenusieji buvo sužeisti. Tuo tarpu netyla spėlionės dėl galimos katastrofos priežasties.

Oro bendrovės „Azerbaijan Airlines“ lėktuvas „Embraer 190“ trečiadienį skrido iš Azerbaidžano sostinės Baku į Rusijos miestą Grozną Šiaurės Kaukaze, kai dėl kol kas neaiškių priežasčių buvo nukreiptas ir sudužo bandydamas nusileisti Aktau mieste Kazachstane po skrydžio į rytus per Kaspijos jūrą.

Lėktuvas nukrito maždaug už 3 km nuo Aktau. Internete platinamoje mobiliųjų telefonų filmuotoje medžiagoje matyti, kaip lėktuvas staigiai leidžiasi, o po to ugnies kamuoliu trenkiasi į žemę. Kituose įrašuose matyti, kad dalis lėktuvo fiuzeliažo atplėšta nuo sparnų, o likusi orlaivio dalis guli apversta žolėje.

Ketvirtadienį visame Azerbaidžane buvo nuleistos valstybinės vėliavos, vidurdienį visoje šalyje buvo sustabdytas eismas, o iš laivų ir traukinių skambėjo signalai per visuotinę tylos minutę.

Trečiadienį spaudos konferencijoje Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) teigė, kad dar per anksti spėlioti apie katastrofos priežastis, tačiau sakė, kad dėl oro sąlygų lėktuvas buvo priverstas pakeisti planuotą kursą.

„Pagal man pateiktą informaciją lėktuvas dėl pablogėjusių oro sąlygų pakeitė kursą tarp Baku ir Grozno ir nuskrido į Aktau oro uostą, kur leisdamasis sudužo“, – sakė jis.

Rusijos civilinės aviacijos administracija „Rosaviacija“ teigė, kad pagal preliminarią informaciją pilotai nusprendė pasukti į Aktau dėl lėktuve susidariusios nepaprastosios padėties, kurią nulėmė susidūrimas su paukščiu.

Pasak Kazachstano pareigūnų, lėktuve buvo 42 Azerbaidžano piliečiai, 16 Rusijos piliečių, šeši kazachai ir trys Kirgizijos piliečiai.

Prasidėjus oficialiam katastrofos tyrimui, pasirodė daug teorijų apie galimą jos priežastį, o kai kurie teigė, kad lėktuvo uodegos dalyje matomos skylės galbūt rodo, jog lėktuvas galėjo būti apšaudytas iš Rusijos oro gynybos sistemų, bandančių atremti Ukrainos dronų ataką.

Ukrainos dronai anksčiau atakavo Rusijos Čečėnijos provincijos sostinę Grozną ir kitus šalies Šiaurės Kaukazo regionus. Kai kurios Rusijos žiniasklaidos priemonės teigė, kad trečiadienį įvyko dar viena dronų ataka Čečėnijoje, nors oficialiai tai nebuvo patvirtinta.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi aviacijos saugumo įmonė „Osprey Flight Solutions“ įspėjo savo klientus, kad „Azerbaidžano oro linijų lėktuvą greičiausiai numušė Rusijos karinė oro gynybos sistema“. Bendrovė „Osprey“ teikia analizę vežėjams, vis dar skraidantiems į Rusiją po to, kai Vakarų oro linijos karo metu sustabdė skrydžius.

Bendrovės „Osprey“ generalinis direktorius Andrew Nicholsonas (Endrius Nicholsonas) teigė, kad per karą bendrovė paskelbė daugiau kaip 200 perspėjimų dėl dronų atakų ir oro gynybos sistemų veikimo Rusijoje.

„Šis incidentas yra ryškus priminimas, kodėl mes darome tai, ką darome, – internete rašė A. Nicholsonas. – Skaudu žinoti, kad, nepaisant mūsų pastangų, buvo prarastos gyvybės tokiu būdu, kurio buvo galima išvengti.“

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie teiginius, kad lėktuvą numušė oro gynybos sistemos, žurnalistams sakė, kad „būtų neteisinga kelti hipotezes, kol tyrėjai nepriėmė sprendimo“.

Kazachstano ir Azerbaidžano pareigūnai taip pat vengė komentuoti galimas katastrofos priežastis, sakydami, kad tai nustatys tyrėjai.