Azartinių lošimų reklamos draudimas neramina sporto bendruomenę

Azartinių lošimų reklamos draudimas neramina sporto bendruomenę – baiminamasi galimų finansinių nuostolių. Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Mindaugas Balčiūnas sako, kad lažybų bendrovių parama sudaro reikšmingą dalį sporto finansavimo, todėl su azartinių lošimų reklamos draudimu susijusios pasekmės gali būti ypač skausmingos.

Azartinių lošimų rinkos ribojimų galimi finansiniai nuostoliai sporto sektoriui ir planai problemoms spręsti aptarti ketvirtadienį vykusiame Lietuvos sporto forume. Renginio metu taip pat ieškota sprendimų, kaip Lietuvai tapti fiziškai stipria visuomene, plėtoti sporto infrastruktūrą, didinti sinergiją tarp sporto ir verslo bei rasti finansavimo mechanizmų.

Lietuvos krepšinio federacija baiminasi nuostolių

Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas M. Balčiūnas sako, kad ne tik federacija, bet ir apskritai visa Lietuvos krepšinio bendruomenė yra sunerimusi dėl galimų azartinių lošimų reklamos draudimo finansinių nuostolių sporto sektoriui. 

„Lažybų bendrovių parama sudaro apie 3 mln. eurų, tai yra pusė milijono daugiau nei Krepšinio federacija gauna iš valstybės“, – pabrėžia jis. 

Pavyzdžiui, Suomijoje, anot diskusijos dalyvio, reklama iš lažybų sektoriaus šiuo metu yra ribojama, tačiau nuspręsta vėl ją leisti nuo kitų metų. 

„Suomijos atveju buvo įvertintas rizikos ir pasekmių balansas. Nuspręsta, kad ne tik valstybės, bet ir privatūs organizatoriai galės reklamuotis. Tai yra tendencijos, į kurias turime atsižvelgti. Skandinavų praktika mums yra aktuali“, – pažymi M. Balčiūnas. 

Jis taip pat pabrėžia, kad lažybininkai yra svarbūs sporto dalyviai, tiesioginiai rėmėjai, netgi mokytojai.

„Apskritai verslo parama kelia viso visuomeninio sporto organizavimo standartus. Ji teikia ir tiesioginių, ir netiesioginių naudų“, – apibendrina Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas.

Kelia klausimą apie nelegalias lošimo įmones 

Savo ruožtu „TOP sport“ generalinis direktorius Gintaras Staniulis sako, kad Lietuvoje lošimų rinka ir taip yra labai griežtai reguliuojama. 

„Griežčiausiai ji buvo reguliuojama jau prieš metus, bet pernai reguliavimai dar labiau sugriežtinti“, – atkreipia dėmesį jis. 

G. Staniulis teigia, kad griežtesnių ribojimų buvo imtasi po plačiai nuskambėjusio Stepukonio skandalo, kai buvo pralošta 30–40 milijonų eurų bendrovės lėšų. 

„Iš pradžIų buvo galvojama, kad pinigai buvo pralošti Lietuvoje, galiausiai paaiškėjo, kad jie iškeliavo į Estiją per Lietuvoje arba ne Lietuvoje veikiančias bendroves. Po Stepukonio situacijos politikai ėmėsi ryžtingų žingsnių. Nežinau, kodėl, bet buvo dar labiau apribotos galimybės bei sugriežtinti įstatymai, įskaitant ir reklamos draudimą“, – pažymi diskusijos dalyvis.

„Vis dėlto su nelegaliu verslu ar veiklomis nieko nebuvo padaryta. Tyrimai rodo, kad du trečdaliai žmonių žaidžia nelegaliose bendrovėse – tose, kurias pasiekti, kad taptum klientu, užtrunka apie pusantros minutės. Taip ne tik sporto, bet ir biudžeto pinigai išplaukia iš Lietuvos, o problema lieka čia“, – priduria jis.

G. Staniulis taip pat akcentuoja, kad dėl sugriežtintų sąlygų nukentės sportas.

„Sportui, pagal mūsų skaičiavimus, tenka netgi daugiau nei 20 milijonų per visą lošimų industriją, o su reklama ir dar daugiau“, – įvardija jis.

A. Sysas: Vyriausybė finansavimo problemą išspręs

Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pabrėžia, kad lošimų reklama buvo uždrausta ne dėl Stepukonio skandalo, o dėl neigiamo šios veiklos poveikio visuomenei.

„Meluočiau, jei sakyčiau, kad esu šalininkas idėjos sugrąžinti lošimų reklamas ar supaprastinti lošimus, nes aš matau ir kitą medalio pusę. Kai kalbame, kad, pavyzdžiui, vaikai turi antsvorio, kad jie fiziškai neaktyvūs, tai lošimai sukuria kitas rimtas problemas – priklausomybės, prarastų pinigų ir kt.“, – įvardija jis.

Politikas taip pat pabrėžia, kad Vyriausybė ras būdų, kaip dėl naujo įstatymo iš lošimo sektoriaus sporto bendruomenės prarastus pinigus kompensuoti.

„Jeigu įvedami kažkokie ribojimai, juk jie nepradedami įgyvendinti po pusmečio. Įstatymas įsigalios vėliau. Specialiai duodamas laikas prisitaikyti, pakeisti struktūrą. Tokie draudimai galioja Belgijoje, Olandijoje“, – sako politikas. 

„Tikrai Vyriausybė stengsis išspręsti šią problemą. Jeigu priimame sprendimus, turime spręsti ir dėl jų kylančias problemas. Apie tai bus diskutuojama“, – priduria jis.

ELTA primena, kad 2024 m.  Seimas priėmė įstatymų pakeitimų projektą, kuriuo norima uždrausti didžiąją dalį azartinių lošimų reklamos.

Už Azartinių lošimų įstatymo ir lydinčiųjų pakeitimų projektą priėmimo stadijoje balsavo 73, susilaikė 1, prieš balsavusių parlamentarų nebuvo. Dauguma įstatymo pakeitimų įsigalioja 2025 m. liepos 1 d., kai kurie iki 2028 m. sausio 1 dienos.

Įsigaliojus įstatymo pakeitimams bus uždrausta skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. Tačiau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas (BFK) Mindaugas Lingė pabrėžia, kad netektys žiniasklaidai dėl reklamos draudimo bus dalinai kompensuojamos iš valstybės lėšų.

„Manome, kad Vyriausybės dėka esame radę, kaip pereinamuoju laikotarpiu kompensuoti tam tikras netektis. Ir būsimųjų metų biudžete įskaičiuota 4 mln. medijų fondui, kuris bus šiam tikslui naudojamas. Ir su tuo tikslu buvo didinamas finansavimas kitoms sektoriaus dalims, kaip transliacijos, kultūros, sporto renginiams“, – Eltai komentavo jis.

„Suprantame, kad daugelis sektorių tapo priklausomi nuo pajamų, gautų iš lošimų sektoriaus. Bet tikrai turime skaičiuoti ir vertinti tą žalą, kuri padaroma viešajam interesui. Tai augantis priklausomybių skaičius ir tai rodo, kad tai būtų tik didėjanti problema“, – tvirtino jis.

Įsigaliojus visoms įstatymo pataisoms Lietuvoje būtų draudžiama azartinių lošimų reklama, išskyrus kai azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimas yra ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato.

Kaip rašoma projekte, taip pat numatomas pereinamasis laikotarpis iki 2027 m. pabaigos, kurio metu būtų leidžiama naudoti reklamą, jei joje neteikiama jokia informacija apie technologines sąsajas su lažybas organizuojančios bendrovės interneto svetaine. Ją skelbiant televizijoje, radijuje ir internete, tai nebūtų ilgesni kaip 15 sekundžių trukmės intarpai, rodomi ne dažniau kaip tris kartus per valandą nuo 6 iki 18 valandos ir ne dažniau kaip du kartus per valandą nuo 18 iki 24 valandos.

Tuo metu interneto svetainėse skelbiama lažybų reklama negali būti pateikiama iškylančiuosiuose languose kurie uždengia dalį ar visą svetainės turinio. Skelbiama reklama su nuoroda į lažybos bendrovių interneto svetaines neviršija 20 proc. viso reklamos ploto nuo 6 iki 18 valandos ir 10 proc. nuo 18 iki 24 valandos.