Savivaldybės tarybos narys Arūnas Ščerbavičius: nesitikėjau, kad galiu sirgti taip sunkiai

Šiuo sunkiu pandemijos laikotarpiu žmonės pasidalino patirtimi apie savo išgyvenimus susirgus. Tikime, tai padės mūsų skaitytojams sužinoti, kaip vienu ar kitu atveju elgtis patiems.

Dalis žmonių mano, kad COVID-19 liga pavojinga tik vyresniems ar lėtinių ligų turintiems asmenims. Sveiki žmonės mano prasirgsiantys lengvai, todėl dėl pramogos lankosi parduotuvėse, nedėvi kaukių, priima svečius ir pan. Jaunas ir sveikas savivaldybės tarybos narys (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) Arūnas Ščerbavičius savo pavyzdžiu paneigia mitą, kad jauniems liga nepavojinga – gruodžio pradžioje vyriškiui buvo diagnozuotas koronavirusas, sukėlęs sunkias komplikacijas. Prieš Kalėdas iš ligoninės į namus grįžęs politikas sako, kad dėl viruso buvimo abejonių niekada nebuvo kilę, bet nesitikėjo, kad galėtų sirgti taip sunkiai. A. Ščerbavičius­ sutiko su skaitytojais pasidalinti savo patirtimi, tikėdamas, kad jo patirtis paskatins žmones labiau saugoti save ir kitus.

Ligos pradžioje – temperatūra
A. Ščerbavičius ligoninėje pra­leido 12 dienų, kvėpavo per deguo­nies aparatą, stengėsi kuo rečiau naudotis tualetu, nes iki jo nueiti tiesiog stigo jėgų. Po tokio sunkaus laiko galimybė kartu su šeima valgyti Kūčių vakarienę prilygo vienam didžiausių gyvenimo stebuklų.
Pirmuosius ligos požymius pašnekovas pajuto gruodžio 6 d., kai vakare nežymiai pakilo temperatūra. Tą dieną jis darbavosi kaime, valė tvenkinį ir pagalvojo tiesiog sušalęs, bet dėl viso pikto užsiregistravo COVID-19 testui. Pirmadienį temperatūra vis dar buvo nežymiai pakilusi, o antradienį normalizavosi. Tądien Elektrėnuose veikiančiame punkte A. Ščerbavičiui buvo atliktas COVID-19 testas. „Norisi pasidžiaugti, kad COVID-19 punktas Elektrėnuose puikiai veikia, procesas patogus, aiškus, greitas ir saugus“, – dėkojo A. Ščerbavičius. Po tyrimo testas buvo išsiųstas į laboratoriją, o pašnekovas su šeima turėjo izoliuotis namuose. Trečiadienį vyriškiui temperatūra pakilo iki 38,5 laipsnių, penktadienį jau siekė 39–40 laipsnių, o paracetamolis karščio numušti nepadėjo. Po pietų pašnekovas gavo teigiamą COVID-19 testą. Konsultaciją teikę medikai įspėjo, kad temperatūrai nekrentant, būtina vykti į ligoninę. Penktadienio vakarą temperatūrai perkopus 39,5 laipsnio greitosios pagalbos automobilis vyriškį nugabeno į COVID-19 Priėmimo skyrių Santariškėse. A. Ščerbavičius nuste­bo pamatęs, kiek daug infekuotų žmonių yra priėmime, teko nemažai palaukti, kol jam buvo atlikti kraujo tyrimai, padaryta plaučių nuotrauka. Atsakymų teko laukti 8 valandas. Diagnozavus abipusį plaučių uždegimą, ankstyvą rytą elektrėniškis ­nugabentas į COVID-19 padalinį Antakalnio g.

Pablogėjo
A. Ščerbavičius pasakoja, kad ligoninėje pamačius apsaugos prie­monėmis apsišarvavusius medikus apėmė nerimo jausmas, o stebint su deguonies kaukėmis gulinčius ligonius vis labiau aiškėjo, kokia rimta padėtis yra dėl koronaviruso. Iš pradžių neblogai besijautusiam elektrėniškiui po dviejų dienų kvėpavimas taip pat ėmė sunkėti, todėl prireikė deguonies kaukės. Pašnekovas pasakojo, kad liga kasdien vis labiau komplikavosi – 10 dienų laikėsi aukšta temperatūra, jokie vaistai nepadėjo karščio sumažinti, 8 dienas kvėpavimą lengvino aparatai. Kokios buvo pirmosios dienos ligoninėje, klausėme pašnekovo. „Galima sakyti man nepasisekė, kad į ligoninę buvau paguldytas savaitgaliui. Medikų buvo labai mažai, daugiausia lankydavosi rezidentai, kurie, jaučiau, nelabai žinojo, kaip gydyti, o tai kėlė nerimą. Visi ligoniai skyriuje buvo gydomi taip pat – antibiotikais. Man buvo skiriami 3 rūšių antibiotikai, kurie nedavė norimų rezultatų, buvo skystinamas kraujas, kad nesusidarytų krešuliai. Su kiekviena diena man vis blogėjo, skaudėjo strėnas, mentes, galvą, visą kūną skaudėjo, todėl nebuvo galima niekaip įsitaisyti ir bent kiek pailsėti. Po pirmų trijų parų ligoninėje buvo atlikti papildomi tyrimai, kurie buvo 50 kartų blogesni nei normalūs, rodikliai priminė kraujo užkrėtimą“, – pasakojo A. Ščerbavičius.
Politikas pasakoja, kad prispyrus į tualetą, stengdavosi kuo ilgiau kentėti, nes ėjimas reikalaudavo daug jėgų, o užėjus kosulio priepuo­liui tekdavo net priklaupti.
Ligoninėje pašnekovas neteko 10 kg svorio. „Visą laiką neturėjau apetito, o po dešimties dienų pajutau didžiulį alkį, tuomet supratau, kad viskas bus gerai. Tėtis buvo įdėjęs sūdytų lašinukų. Jie labai pakėlė man nuotaiką. Mano mama medikė, todėl patarė vartoti vitaminą C, gerąsias bakterijas, gerti kefyrą“, – apie pagerėjimą pasakojo elektrėniškis.

Trūksta medikų
Paklaustas, kokia atmosfera­ tvyro ligoninėse, A. Ščerbavičius­ pasakojo, kad medikams tenka­ didžiulis krūvis, nes darbuotojų trūksta. „Mane gydė ne infekcinių ligų daktarė, o chirurgė, kuri nelabai ką turi bendro su stacionaru. Slaugytojos taip pat buvo iš Operacinio skyriaus. Dalis jų nemokėjo tinkamai įvesti kateterių. Slaugytojos vietoje ir dirbo, ir mokėsi. Įsivaizduokite, ką reiškia durti į veną, kuomet tu su apsauginiais skydais, dvigubom pirštinėm. Tokios situacijos iš pradžių labai mušė iš vėžių, tačiau mačiau, kaip medikų personalas stengiasi, ir už tai esu labai dėkingas“, -pasakojo A. Ščerbavičius.
Matydami, kad medikai vos spėja suktis, ligoniai prižiūrėjo vienas kitą, iki tualeto palydėdavo vyresnius, paduodavo gerti, primindavo, kada laikas vaistus gerti. Pašnekovo teigimu, kalbos, kad virusas pavojingas tik vyresniems, tėra mitas, palatose buvo gydoma ir daug jaunų žmonių. Kartu su pašnekovu buvo gydomas ir kitas Elektrėnų savivaldybės gyventojas, kuris sirgo lengvesne ligos forma.
COVID-19 padaliniuose situa­cija kasdien rimtėja. A. Ščerbavičiui atsigulus į ligoninę joje veikė tik vienas 30 lovų skyrius, o išrašant iš ligoninės visi skyriai – 340 lovų – paskirti sergantiems koronavirusu. Vos išleidžiamas ligonis, po kelių valandų jo vietą užima jau kitas.

Informacijos perteklius
A. Ščerbavičius sako, kad klysta tie, kurie mano prasirgsiantys leng­vai. Jis pats nesitikėjo, kad galėtų sirgti tokia sunkia forma. Neramu buvo ir dėl šeimos narių, kurie taip pat susirgo, bet, laimė, ligos požymiai nebuvo žymūs. Elektrėniškis mano, kad žmonės gauna daug perteklinės informacijos apie koronavirusą, todėl sunku atsirinkti ir priimti teisingas išvadas. „Žiniasklaida kasdien rašo apie koronavirusą, bet niekas nežino, kokia reali situacija. Dalis nuo informacijos pavargusių žmonių praranda budrumą ir galbūt mažiau saugosi. Reikia pamatyti ir parašyti, kas ­vyksta ligoninėse, tuomet žmonės būtų sąmoningesni, nekiltų noro ­kritikuoti medikus. Gulint ligoninėje atrodė, kad slaugytojoms reikėtų dar mažiausiai dviejų rankų“, – pasakojo elektrėniškis.
Į namus A. Ščerbavičius grįžo gruodžio 22 dieną, tačiau dar nesijaučia sveikas, plaučiai vis dar yra silpni, negali įkvėpti daug oro. Gydytojai sako, kad plaučiams atsistatyti reikės bent 8 mėnesių.
Sunkia COVID-19 ligos forma prasirgęs A. Ščerbavičius pataria pakilus temperatūrai nedelsti – kuo greičiau registruotis koronaviruso testui. „Gydytoja man pasakė, kad turiu džiaugtis, jog laiku kreipiausi. Kiekviena pradelsta diena pailgina gydymo laiką ir gali baigtis liūdnai. Pakilus temperatūrai kuo greičiau registruokitės testui, nes tik gavęs rezultatus gauni galimybę patekti į ligoninę. Saugokite save, savo artimiuosius ir būkite sveiki“, – linkėjo savivaldybės tarybos narys A. Ščerbavičius.

Ne viskas blogai

Vievio seniūnijoje gyvenanti Agota sakė norinti žmonėms papasakoti, kad medicinos sistemoje nėra taip blogai, kaip dažnai skelbia įvairios žiniasklaidos priemonės. Tai patirti jai teko ­naujametę naktį, sustreikavus širdelei. Agota redakcijai pasakojo:
„Sausio 1 d. teko kreiptis skubios medicininės pagalbos, nes sutriko širdies ritmas.
Elektrėnų greitoji medicinos pagalba atvyko skubiai, nuvežė į Elektrėnų ligoninės priėmimo skyrių, kur greitai buvo pradėta teikti pagalbą. Tačiau vaistais širdies ritmo neatstatė, o Reanimacijos skyrius nedirbo, todėl greitosios automobiliu skubiai buvau nuvežta į Santaros ligoninės skubios pagalbos skyrių. Man labai pasisekė. Grei­tai man buvo patikrintas deguonies kiekis, pamatuota temperatūra, patikrinti plaučiai ir po kokių 15 min. buvau nuvesta į Stebėjimo skyrių. Lovų daug, laisvų ne visada būna. Greitai buvau apklausta, informavo apie gydymą. Buvau įspėta, kad teks laukti. Laukdama stebėjau, kaip visi medikai kantriai aptarnauja ligonius, padeda pasinaudoti tualetu. Medikai su skirtingais ligoniais kalbėjo visomis trimis kalbomis – lietuviškai, lenkiškai, rusiškai. Reikiant pagalbos, ligoniai pakelia ranką, greitai būna pastebėti budinčių savanorių. Atėjus mano eilei, išvežė į reanimaciją elektrošokui, medikas nuvežė juokaudamas, pakeldamas man nuotaiką. Ten grei­tai privertė mano širdį plakti normaliai. Noriu pasakyti ačiū visiems medikams, taip kantriai ir profesio­naliai dirbantiems savo darbą. Taip pat dėkoju Elektrėnų greitosios medicinos pagalbos slaugytojai, nepa­klausiau pavardės, kuri tą dieną dirbo, nors jai priklausė laisva diena, o žmonėms noriu pasakyti: nebijokite į medikus kreiptis ne tik dėl COVID-19, bet ir dėl kitų ligų. Medikai daro viską, kad mes gyventume“.

Virginija Jacinavičiūtė