Avaringa sankryža Krekenavoje – galvos skausmas tik Panevėžio rajono savivaldybei

Panevėžio rajono savivaldybė gal daugiau kaip dešimt metų susirašinėja su Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) dėl avaringos sankryžos netoli Krekenavos.

Čia susikerta valstybinės reikšmės keliai Nr. 195 (Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys), Nr. 2008 (Vilainiai–Šventybrastis–Krekenava), Nr. 3003 (Ramygala–Krekenava). Kol kas LAKD sąrašuose ši avaringa vieta – 30-oje vietoje tarp visų kitų 1342 sankryžų.

Tikisi paramos iš ministerijos

Paskutinįkart apie šią avaringą sankryžą Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis kalbėjo, kai Panevėžyje rugpjūčio 17 dieną lankėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis, viceministras Julius Skačkauskas, viceministrė Loreta Maskaliovienė bei ministerijos komanda.

„Norėčiau sulaukti iš Susisiekimo ministerijos dėmesio dėl šios avaringos sankryžos netoli Krekenavos. Juolab kad apie ją su ministerija ir su LKAD kalbamės, berods, nuo 2008 metų. Prašome jų įrengti žiedinę sankryžą, kuri padėtų sumažinti avarijų skaičių. Susirašinėjimai su minėtomis institucijomis vyksta, bet kol kas teigiamo atsakymo nėra. Galbūt ministras padės pagerinti situaciją“, – vylėsi geresnių rezultatų rajono meras.

Per mėnesį dvi avarijos

Pasak P. Žagunio, jam dėl tos sankryžos neramu dar ir dėl to, kad joje rugpjūčio mėnesį jau įvyko dvi avarijos, tarp kurių skirtumas vienuolika dienų.

„Pirmoji įvyko rugpjūčio 3 dieną. Į traktorių „John Deere“, važiavusį per sankryžą, rėžėsi prabangiu automobiliu „Brabus“ važiavęs suomis. Avarijoje sužeisti abu vairuotojai paguldyti į ligoninę. Kita skaudi avarija su vieno žmogaus žūtimi toje pačioje sankryžoje įvyko rugpjūčio 13 dieną. Labai gaila, kad į šį susitikimą neatvyko LKAD atstovai“, – apgailestavo Panevėžio rajono meras.

Siūlo turėti aiškią eilę

Susisiekimo ministras nežadėjo greitų permainų, bet teigė, kad bandys pagelbėti ir išsiaiškinti, kokia situacija yra su šios avaringos sankryžos rekonstrukcija.

„Siekdami gerinti infrastruktūrą, susiduriame su įvairiais iššūkiais, visų pirma su nepakankamu kelių finansavimu. Šiuo metu net 38 proc. valstybinės reikšmės kelių netenkina dangos būklės indekso. Taigi mūsų prioritetas – stabilizuoti šalies kelių būklę ir nuolat ją gerinti. Susisiekimo ministerijos prašymas savivaldybėms – turėti aiškią ir viešai skelbiamą bent trejų metų projektų eilę“, – sakė susitikimo metu susisiekimo ministras M. Skuodis.

Parašė antrą užklausimą

Seimo narė Guoda Burokienė taipogi susirūpinusi šia sankryža ir susirašinėja su Susiekimo ministerija bei LAKD.

„Atsakymą gavau, kad Krekenavos sankryža įrašyta į eilę rekonstrukcijai 30-uoju numeriu. Tačiau, kai įvyko avarija, kurioje žuvo žmonės, parašiau dar vieną užklausimą, nes ši sankryža jau nusinešusi ne vieną žūtį. Dabar laukiu atsakymą į jį. Žinau, kad Panevėžyje lankėsi ministras, bet, kaip suprantu, nieko gero nežadėjo. Kelių programa stringa, nes skirta labai mažai lėšų kelių rekonstravimui. Jeigu prieš porą metų buvo išasfaltuoja per 1400 km kelių, tai šiais metais vargiai asfalto bus paklota 140 km ruože, nes tiems darbams atlikti skirta tik 20 mln. eurų, kai buvo apie 150 mln. eurų“, – sakė Seimo narė.

Rajoniniai keliai lieka užribyje

Pasak G. Burokienės, dabar LAKD skiria didžiausią dėmesį tiems keliams, kuriuose intensyvus eismas.

„Tai reiškia, kad rajoniniams keliams bus skirta mažai dėmesio ir lėšų. Jie praktiškai – paskutinėje eilėje. Nebent lėšos bus skiriamos savivaldai, bet čia yra valstybinės reikšmės keliai ir Panevėžio rajono savivaldybė nieko negali daryti. Kitas dalykas – „Via Baltica“ kelyje pristatyta greičio matuoklių, tai vilkikų vairuotojai ieško apvažiavimų ir naudojasi tokiais keliais kaip Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys arba ieško apvažiavimų be greičio matuoklių“, – pasakojo politikė.

Aanalizuos alternatyvas

LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadybininkas Evaldas Tamariūnas aiškino, kad ruošiant šios sankryžos projektavimą įmonė analizuos kelias alternatyvas.

„Viena tų alternatyvų gali būti žiedinė sankryža. Sprendimas bus priimtas pasirenkant optimaliausią alternatyvą, įvertinus eismo organizavimo ir saugos aspektu“, – mano specialistas.

Pasak jo, šiais metais planuojama inicijuoti 10 pirmųjų eilėje esančių sankryžų projektavimą.

„Šiuo metu Krekenavos sankryža yra 30 vietoje tarp visų kitų 1342 sankryžų. Eilę planuojama atnaujinti iki 2022 metų pagal patikslintus arba atnaujintus duomenis. Atsižvelgiant į sankryžos vietą, pagal atnaujintą eilę, poros metų laikotarpyje bus inicijuotas šios sankryžos projektavimas, o po to ir rangos darbai“, – aiškino E. Tamariūnas apie LAKD planus.

Vidutinio greičio matavimo ruožų poveikis yra ilgalaikis – vairuotojai priversti nepažeisti leistino greičio gan ilgą atkarpą ir tai formuoja įprotį važiuoti saugiu greičiu.

Greičio matuoklių poveikis

Be to, vadybininkas E. Tamariūnas aiškino apie vidutinio greičio matavimo ruožų poveikio privalumus.

„Vidutinio greičio matavimo ruožų poveikis yra ilgalaikis – vairuotojai priversti nepažeisti leistino greičio gan ilgą atkarpą ir tai formuoja įprotį važiuoti saugiu greičiu. Leistinas greitis visuomet skatina saugesnę eismo situaciją tame ruože, kuriame jis yra matuojamas. Manytina, kad nuo Upytės link Krekenavos sankryžos atvažiuojantys vairuotojai bus kur kas atidesni ir privažiavę sankryžą. Juolab kad tarp Upytės ir Krekenavos gyvenviečių esantis kelio ruožas yra stebimas vidutinio greičio kontrolės sistemos“, – tvirtino specialistas.

Avaringa Krekenavos sankryža kelia pavojų žmonėms

Apie avaringą sankryžą netoli Krekenavos žino ne tik Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), bet ir Susisiekimo ministerija. Ministerijos vadovai apie tai buvo informuoti susitikimo metu, kuris vyko Panevėžyje rugpjūčio 17 dieną. Nelemtoji sankryža, kurioje įvyko ne viena skaudi avarija, yra toje vietoje, kur susikerta valstybinės reikšmės keliai Nr. 195 (Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys), Nr. 2008 (Vilainiai–Šventybrastis–Krekenava), Nr. 3003 (Ramygala–Krekenava).

Panevėžio rajono Krekenavos seniūnijos seniūnas Vaidas Kaušakys:

„Su sankryža daug bėdų jau ne vieneri metai. Eismo įvykių ypač padaugėjo šiais metais, nes padidėjo automobilių srautas valstybinės reikšmės keliu Nr. 195 (Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys). Apie tą sankirtą seniūnija rašė, rašė Panevėžio rajono savivaldybė ir Seimo narė Guoda Burokienė. Visuose raštuose LAKD prašome įrengti žiedinę sankryžą.

Po rugpjūčio mėnesį įvykusios avarijos, kurioje buvo sudaužytas prabangus automobilis, pakartotinai parašiau raštą direkcijai, bet atsakymo negavau. Krekenaviečiai nepatenkinti esama sankryža ir labai laukia įrengiamos žiedinės sankryžos. Tačiau neaišku, kada ji atsiras. Toks įspūdis, kad LAKD visai neįdomu, kas vyksta provincijos miesteliuose, kad avaringa sankryža kelia pavojų žmonėms. Problemą būtina spręsti nedelsiant, nes kelių sankirta atneš vis daugiau nelaimių. Manau, kol bus įrengta žiedinė sankryža, būtina pastatyti perspėjančius kelio ženklus, kad tai pavojų kelianti vieta.

Kita vertus, vairuotojai turėtų šioje sankryžoje važiuoti 50 km/h greičiu, nes stovi kelio ženklas su užrašu „Krekenava“, bet niekas nekreipia į tai dėmesio ir greičio nemažina. Pagal gautą informaciją aišku, kad dar ketverius metus gyvensime su avaringa sankryža, o kiek per tą laiką gyvybių ji nusineš – neaišku.“

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio vyresnysis specialistas Tadas Martinaitis:

„Nuo 2019 metų minėtoje vietoje įvyko 3 įskaitinės avarijos. Registruotos yra penkios, bet pradėjus aiškintis situaciją, jos pavirto techninėmis ir žmonės deklaracijas užsipildė patys. Tačiau avarijų toje sankryžoje įvyksta daugiau, tik jos nėra įregistruotos. Be to, minėtuose keliuose ir pačioje sankryžoje padidėjo automobilių srautai, nes neseniai buvo išasfaltuoti keliai. Avaringumas šioje sankryžoje nemažas, todėl geriau tokiose vietose įrengti žiedines sankryžas. LAKD į tą sankryžą turėtų atkreipti dėmesį. Nors kelių sankirtoje yra pristatyta nemažai kelio ženklo, bet ne visi vairuotojai jų paiso.“