Automobiliai Lietuvoje seniausi, o transporto mokesčiai – mažiausi ES

Didžiausią dalį Lietuvos transporto parko sudaro beveik 1,5 mln. lengvųjų automobilių, iš kurių 69 proc. sudaro dyzeliniai automobiliai, o jų amžiaus vidurkis 15 metų. Šio transporto anglies dioksido (CO2) išmetimai vidutiniškai yra 160–170 g/km.

O transporto mokesčiai yra mažiausi ES ir jais neatsižvelgiama į transporto priemonių aplinkosauginį veiksmingumą. Variklinės transporto priemonės Lietuvoje CO2 kiekiu grindžiamais mokesčiais iš viso nėra apmokestinamos.

Paskatos rinktis mažiau CO2 išmetančius automobilius yra labai ribotos ir tik 2019 m. pradėtos teikti kompensacinės išmokos įsigyjant mažataršius automobilius.

Lietuvoje taikomi akcizai benzinui, dyzelinui ir kitiems variklių degalams yra vieni mažiausių ES. Bendras netiesioginis energijos mokesčių tarifas yra vienas mažiausių ES.

Dėl šių priežasčių Lietuvai nepavyks įgyvendinti užsibrėžto tikslo, kad iki 2020 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporte sudarytų 5 proc. Per dešimtmetį ši dalis turėtų išaugti iki 9 proc.

Tokios išvados pateikiamos atnaujintame Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų (NEKS) 2021–2030 m. plane.

Dokumente, kuriam praėjusių metų pabaigoje pritarė Vyriausybė, numatyti artimiausio dešimtmečio Lietuvos veiksmai kovojant su klimato kaita.

Šis planas bus pateiktas tvirtinti Europos Komisijai (EK), kuri jau anksčiau rekomendavo Lietuvai įvesti naujus ir didinti esamus į aplinkos apsaugą orientuotus mokesčius.

Lietuva atsilieka nuo ES valstybių mokesčių politikos srityje. EK vertinimu, Lietuvoje aplinkosaugos mokesčių procentinė dalis nuo BVP yra gerokai mažesnė (1,9 proc. BVP) nei ES vidurkis (2,4 proc. BVP, 2017 m. duomenimis).

Padėtis transporto sektoriuje blogėja

Nors transportas yra vienas iš labiausiai aplinką teršiančių sektorių Lietuvoje, padėtis pastaraisiais metais tik blogėjo.

Transporto sektoriuje nuo 2010 iki 2018 m. degalų ir energijos suvartojimas padidėjo 42,4 proc., o dyzelino suvartojimas nuo 2010 m. padidėjo 11 proc. ir 2018 m. sudarė 74 proc. transporto sektoriuje suvartojamų degalų. 90 proc. visų degalų transporto sektoriuje suvartoja kelių transportas. Viešojo transporto parkuose ir krovininiame transporte dominuoja dyzelinės transporto priemonės.

Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis transporto sektoriuje 2015–2017 m. sumažėjo nuo 4,6 iki 3,7 proc. dėl šiame sektoriuje suvartojamos energijos augimo. Pagrindinę AEI dalį sudaro biodegalai ir tik nedidelę dalį – elektros energijos vartojimas geležinkeliuose ir troleibusuose.

EK dar 2019 m. birželio 18 d. nurodė Lietuvai atkreipti dėmesį į kai kurias sritis, kuriose šalies įsipareigojimai dėl klimato kaitos gali būti neįgyvendinti.

Pavyzdžiui, EK rekomendavo atkreipti dėmesį į priemonių trūkumą užtikrinant nustatytą tikslą – ES Apyvartinių taršos leidimų sistemoje (ATLPS) nedalyvaujančių sektorių šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų sumažinimą 9 proc.

Komisija taip pat nurodė, kad Lietuva turėtų aiškiau nustatyti priemones, kuriomis siekiama 15 proc. AEI tikslo transporto sektoriuje, bei pateikti planus atsisakyti iki šiol taikomų lengvatų iškastiniam kurui.

EK vertino Lietuvos tendencijas, susijusias su energetika ir klimatu. 2019 m. vasario 27 d. Lietuvai skirtoje EK ataskaitoje paminėta, jog reikės įdėti daugiau pastangų, kad būtų pasiektas energijos vartojimo efektyvumo tikslas, padidinta AEI dalis transporto sektoriuje.

Todėl EK (šalia kitų krypčių) rekomendavo Lietuvai 2019 ir 2020 m. sutelkti dėmesį į energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą ir darnų transportą.

Pereisime prie mažiau taršių degalų

Transporto sektoriuje bus siekiama palaipsniui pereiti prie mažiau taršių degalų ir elektros energijos vartojimo, todėl įgyvendinant ES įpareigojimus siekiama, kad 2020 m. AEI dalis sudarytų 10 proc., o 2030 m. – 15 proc.

Visgi Lietuva, kaip ir kitos valstybės narės, patiria sunkumų siekdama įgyvendinti atsinaujinančių energijos išteklių transporto sektoriuje (AEI-T) dalį dėl santykinai didelių investicijų atnaujinant transporto priemonių parką, kurį didžiąja dalimi sudaro beveik 1,5 mln. lengvųjų automobilių, iš kurių 69 proc. sudaro dyzeliniai automobiliai, o jų amžiaus vidurkis 15 metų. Dėl šios priežasties, tikėtina, nepavyks pasiekti 2020 m. tikslo, o AEI-T dalis sudarys apie 5 proc.

Šiuo metu imamasi aktyvesnių veiksmų skatinti AEI-T dalies didėjimą. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo didesnės normos privalomam biodegalų maišymui, taip pat rengiamas Alternatyvių degalų įstatymo projektas, kuriame bus numatyti pagrindiniai principai skatinant alternatyvaus kuro vartojimą ir mažiau taršių transporto priemonių eksploatavimą.

Planuojama orientuotis į antros kartos pažangių skystųjų ir dujinių biodegalų naudojimą ir transporto priemonių parko bei geležinkelių sistemos elektrifikaciją. Įstatymu taip pat siekiama nubrėžti aiškią ilgalaikę perspektyvą transporto sektoriaus rinkos dalyviams ir numatyti pereinamojo laikotarpio alternatyvas.

Skatins elektromobilių įsigijimą ir naudojimą

Tikimasi, kad iki 2025 m. Lietuvos automobilių parke bus 46 066 elektromobiliai. Lietuva taip pat yra parengusi strateginius dokumentus, kuriuose svarstoma apie ilgesnį laikotarpį: pavyzdžiui, remiantis Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija (NENS), iki 2050 m. energijos vartojimo intensyvumas transporto srityje bus sumažintas 2,4 karto, palyginti su dabartiniu lygiu transporto srityje.

Transporto sektoriuje bus siekiama keisti seną automobilių parką į naujesnį ir efektyvesnį, naudoti transporto priemones, varomas alternatyviuoju kuru, netaršių transporto priemonių, ypač elektromobilių, naudojimą.

2019 m. lapkričio 1 d. VĮ „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje buvo užregistruota 1313 grynųjų M1 ir N1 klasės elektromobilių. Tai sudaro mažiau nei 1 proc. viso parko (apie 1,5 mln.). Elektromobilių skaičius auga vidutiniškai apie 30 vnt. kas mėnesį. Didesnę dalį šalyje registruojamų elektromobilių sudaro naudoti elektromobiliai.

Planuojama, kad grynųjų elektromobilių įsigijimo lengvata bus 4 tūkst. eurų naujam, 2 tūkst. eurų – naudotam iki 5 metų amžiaus elektromobiliui.

Skaičiuojama, kad iki 2025 m. metiniuose N1 klasės (lengvojo komercinio transporto) pirkimo sandoriuose (pirmą kartą registruojami ir perregistruojami nauji ir naudoti automobiliai) elektromobiliai sudarys ne mažiau kaip 30 proc; nuo 2030 m. – 100 proc. Nuo 2030 m. N1 klasės automobiliai su vidaus degimo varikliu nebus registruojami.

Taip pat būtų subsidijuojamas viešų didelės galios elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas probleminėse ir komerciškai nepatraukliose vietose šalia valstybinės reikšmės kelių ir miestuose.

Naujai statomiems arba rekonstruojamiems pastatams ir automobilių stovėjimo aikštelėms būtų nustatyta prievolė įrengti elektromobilių įkrovimo prieigas (ne mažiau kaip 2 prieigas 10 stovėjimo vietų).

Naujai statomos arba rekonstruojamos degalinių tinklų degalinės, esančios šalia valstybinės reikšmės kelių, privalės įrengti elektromobilių įkrovimo prieigas.

Šiuo metu galioja dvi pagrindinės skatinimo priemonės rinktis elektromobilį: galimybė naudotis specialiai pažymėtomis maršrutinio transporto eismo juostomis Vilniuje ir stovėjimo bei įvažiavimo rinkliavų lengvatos Lietuvos miestuose.

Elektromobilių lengvesnei identifikacijai jiems taip pat suteikiamas valstybinis registracijos numeris, kurį sudaro dviejų raidžių ir keturių skaitmenų derinys, kurio pirmoji turi būti „E“ raidė.

Elektromobilių įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje pirmiausia buvo kuriama ir plėtojama penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose, taip pat pagrindiniame transeuropiniame kelių tinkle („TEN-T Core network“) šalia tarptautinių automagistralių (valstybinės reikšmės magistralinių kelių) E85 ir E67, vėliau ir šalia kitų kelių, priklausančių TEN-T tinklui, maždaug kas 50 kilometrų, susisiekimui elektromobiliais tarp miestų užtikrinti.

2014–2019 m. automagistralėje Vilnius–Klaipėda, automagistralėje Vilnius–Panevėžys ir šalia kitų valstybinės reikšmės kelių įrengtos 25 viešosios didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelės.

Daugelis Lietuvos savivaldybių elektromobilių įkrovimo prieigas yra numačiusios savo parengtuose ar rengiamuose darnaus judumo mieste planuose. 17 Lietuvos savivaldybių pasinaudojo ES investicijų galimybe iki 2020 m. pabaigos įrengti elektromobilių įkrovimo prieigas (iš viso planuojama įrengti 56 elektromobilių įkrovimo prieigas – 33 didelės galios ir 23 įprastos galios įkrovimo prieigas).

Vilniuje šiuo metu jau veikia apie 130 elektromobilių įkrovimo prieigų, iš jų daugiau nei pusė yra įrengtos privataus sektoriaus iniciatyva. Privatus sektorius taip pat planuoja elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą ne tik miestuose, bet ir šalia valstybinės reikšmės kelių.

Planuojami nauji transporto mokesčiai

Tačiau dėl transporto sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio didėjimo norint pasiekti 9 proc. sutaupymus lyginant su 2005 m. būtina beveik trečdaliu sumažinti ŠESD išmetimus. Nacionaliniame plane šiam tikslui pasiekti numatyta įvairių priemonių.

Pavyzdžiui, numatoma, kad iki 2022 m. antros kartos (pažangiųjų) biodegalų dalis bendrame suvartojime padidės 0,2 proc. Iki 2030 m. planuojama įsigyti apie 680 autobusų ir kitų komercinio transporto priemonių, varomų suspaustomis gamtinėmis dujomis. Iki 2050 m. miestuose turi nebelikti taršių automobilių. Numatoma, kad 2020–2030 m. naujai perkamų automobilių efektyvumas pagerės 42 proc.

Vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių skaičius 2023–2030 m. sumažės arba jos bus pakeistos į nulinės emisijos. Skaičiuojama, kad per šį laikotarpį 5 proc. sumažės lengvųjų automobilių.

2021–2030 m. numatoma kasmet subsidijuoti apie 1000 SGD varomų komercinio transporto priemonių įsigijimą. O 2028–2030 m. SGD pradavimai SGD stotelėse galėtų sudaryti apie 792 tonas per metus.

Taip pat planuojama įvesti metinį automobilių taršos mokestį. Nustatyta, kad ekologiškumo mokesčių didinimas, taip pat kasmet mokamas automobilių mokestis, priklausantis nuo emisijos lygio, skatina keisti automobilį į mažiau taršų, kadangi toks apmokestinamas mažiau. Skaičiuojama, kad šis mokestis paskatins per metus 5 proc. naujai nuperkamų benzininių ir dyzelinių automobilių pakeisti į nulinės emisijos.

Planuojama, kaip tai rekomenduoja EK, panaikinti mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių lengvatą, taikomą fiziniams asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, ir savo veikloje naudoja asmenines transporto priemones.

Naujų ir naudotų automobilių registravimo ar perregistravimo mokesčiai, priklausantys nuo taršos, CO2 emisijas sumažins 3,5 proc. per metus.

Transporto priemonių ženklinimas pagal išmetamų CO2 kiekį leis efektyviau įgyvendinti kitas su taršos lygio nustatymu susijusias priemones, užtikrins greitą atpažinimą, kuriai grupei priklauso transporto priemonė.

Transporto priemonės būtų ženklinamos specialiais lipdukais, nurodančiais grupę, kuriai priskiriama, taip pat duomenys būtų įtraukiami į duomenų bazę nurodant transporto priemonės valstybinius registracijos numerius. Naujai registruojamos transporto priemonės būtų ženklinamos transporto priemonės registracijos metu, jau registruotos transporto priemonės būtų ženklinamos transporto priemonės privalomos techninės apžiūros metu.

Problema – eismo spūstys

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose dabar važinėja 35 proc. visų transporto priemonių. Daroma prielaida, kad 50 proc. jų stovi spūstyse. Jose degalų sunaudojama 1,8 karto daugiau nei važiuojant be spūsčių.

Todėl eismo spūsčių mažinimas taikant eismo organizavimo sprendimus – vienas svarbesnių NEKS elementų.

Numatomas transporto srautų paskirstymas, eismo ribojimas piko valandomis diegiant išmaniąsias eismo reguliavimo technologines priemones (išmanieji šviesoforai, perėjos ir kt.) turėtų sumažinti spūstis ir degalų suvartojimą.

Taip pat planuojama skatinti lankstaus darbo laiko diegimą versle ir valstybinėse įstaigose: nuotolinį darbą, lankstaus darbo laiko pradžios ir pabaigos, papildomų laisvų dienų taikymą. Manoma, jog tai leis sumažinti kelionių į darbą ir iš darbo skaičių, o kartu ir spūsčių susidarymą miestuose piko valandomis.

Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai

Šiuo metu Lietuva ŠESD kiekio mažinimą vykdo remdamasi Nacionaline klimato kaitos valdymo politikos strategija (NKKVP), kurioje nustatyti trumpalaikiai (iki 2030 m.), vidutinės trukmės (iki 2040 m.) ir ilgalaikiai (iki 2050 m.) klimato kaitos švelninimo tikslai ir uždaviniai.

2016 m. Lietuva pasirašė ir ratifikavo Paryžiaus susitarimą. Pagal jį Lietuva kartu su ES ir jos valstybėmis narėmis prisiėmė privalomą įsipareigojimą iki 2030 m. ES vidaus pastangomis visų ekonomikos sektorių išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m.

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ES ATLPS) dalyvaujančiuose sektoriuose, kuriuose dalyvauja Lietuvos veiklos vykdytojai, kartu su kitų ES valstybių narių veiklos vykdytojais, dalyvaujančiais ES ATLPS, turi sumažinti išmetamų ŠESD kiekį 43 proc., palyginti su 2005 m. lygiu.

ES ATLPS nedalyvaujantys sektoriai (transportas, žemės ūkis, atliekų tvarkymas ir kt.) privalės neviršyti Lietuvai nustatytų metinių išmetamų ŠESD kiekio mažinimo limitų (t CO2 ekv.) bei pasiekti, kad ŠESD kiekis 2030 m. sumažėtų mažiausiai 9 proc., palyginti su 2005 m.

alfa.lt