Autobusais siūlo keliauti į visus miestus, bet surenka tik po kelis keleivius

Reisus į didžiuosius miestus atnaujinę keleivių vežėjai vis dar vežioja orą. Nors kasdien veža į visus didžiausius miestus, dažnai autobusais vyksta vos po kelis keleivius.

Sektoriaus atsigavimo didžiosios įmonės neprognozuoja ir vasaros sezono metu, per kurį įprastu laiku uždirbdavo daugiausia pajamų.

Manoma, kad pagrindiniai tarpmiestinių autobusų klientai – studentai ir senjorai – iki rudens keliauti dar nesiryš.

Alfa.lt kalbinti dviejų tolimojo susisiekimo įmonių vadovai mano, kad tarpmiestiniam transportui atsigauti prireiks mažiausiai pusantrų metų.

Atnaujinus maršrutus, vyksta penktadalis buvusių keleivių

Keleivių vežimą tarpmiestiniais maršrutais atnaujino viena didžiausių šalyje susisiekimo bendrovių – Kaune įsikūrusi UAB „Kautra“.

Bendrovės generalinis direktorius Linas Skardžiukas Alfa.lt sakė, kad dalį maršrutų atnaujino prieš savaitę. „Iki tol važiavome apie 25 proc. buvusių reisų, dabar vykdome apie 50 proc. iki karantino buvusios veiklos, o geografiškai aptarnaujame beveik visą Lietuvą“, – sakė jis.

Tarp didžiųjų miestų autobusai vyksta dažniau, tarp kitų – rečiau, bet šiuo metu „Kautros“ autobusais pasiekiami ir mažesni miestai. Ateinantį pirmadienį įmonė planuoja atnaujinti dar kelis maršrutus.

„Bet labai stebime, nes keleivių srautas labai labai mažas – triskart mažiau negu iki karantino. Praktiškai generuojame tik trečdalį buvusių pajamų“, – prisipažino L. Skardžiukas.

UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ vadovas Vaidas Ramanauskas Alfa.lt sakė, kad šiuo metu įmonės autobusai važiuoja 40 proc., o nuo birželio 1 d. planuoja vykti 80–90 proc. iki karantino buvusių tarpmiestinių maršrutų.

Bendrovė daugiausia autobusais veža į didžiuosius Lietuvos miestus. Nors buvusius reisus atnaujina, pasak V. Ramanausko, jais, lyginant su laikotarpiu iki karantino, vyksta 20 proc. keleivių.

Į didžiuosius miestus – po kelis reisus per dieną

Bilietų pardavimo interneto portalas Autobusubilietai.lt skelbia, kad šiuo metu iš Vilniaus į Klaipėdą be persėdimo galima nuvykti tris kartus per dieną, iš jų du kartus veža „Klaipėdos autobusų parko“, vieną kartą – bendrovės TOKS autobusai.

Dar septynis reisus per dieną su persėdimu Kaune šiuo maršrutu galima nuvykti „Kautros“ autobusais.

Iš Vilniaus į Panevėžį ir iš Kauno į Klaipėdą penkis kartus per dieną be persėdimo važiuoja „Kautros“, du kartus – „Klaipėdos autobusų parko“ autobusai.

Šiaulius iš Vilniaus du kartus per dieną galima pasiekti TOKS autobusais, o „Mažeikių autobusų parkas“ du kartus iš sostinės į Mažeikius veža užsukdamas į Ukmergę, Panevėžį, Radviliškį, Šiaulius, Kuršėnus.

Įmonės „Busturas“ autobusas kartą per dieną iš Vilniaus į Šiaulius vyksta per Ukmergę, Panevėžį, Pakruojį.

Kritikuoja valstybės pagalbos planą

Paskelbus karantiną kai kuriais reisais „Kautros“ autobusais į vieną pusę vykdavo vos vienas keleivis, o atgal autobusai grįždavo tušti.

Kovo 16 d. „Kautros“ keleivių skaičius sumažėjo penkis kartus. Dar 10 dienų bendrovė dirbo įprastu režimu, bet vėliau nusprendė taupyti išteklius. Nebelikus tarpmiestinių maršrutų įmonė sustabdė ir siuntų tarnybos darbą.

Pasak L. Skardžiuko, „Kautra“ prarado apie 80 proc. pajamų, todėl visi darbuotojai 20 proc. susimažino atlyginimą, o tiems, kuriems neliko darbo, paskelbta prastova.

Vyriausybės žadėtas kompensacijas už prastovoje buvusių darbuotojų atlyginimą kovo mėnesį „Kautra“ gavo tik gegužę.

L. Skardžiukas stebisi sudėtinga procedūra ir biurokratizmu. Jo nuomone, šias kompensacijas reikėjo mokėti ne įmonėms, o tiesiogiai darbuotojams.

„Šios kompensacijos buvo skirtos žmogui ir jas reikėjo išmokėti tiesiogiai žmonėms. O jeigu darbdavys suranda kokį papildomą darbą, reikėjo leisti žmonėms uždirbti. Tada ir valstybei būtų buvę lengviau vykdyti apskaitą, nereikėtų FNTT siuntinėti tikrinti įmonių bei kelti baimę ir taip nuskriaustiems žmonėms. Jeigu tai pagalba žmogui, reikėjo taip ją įvardyti. Mūsų įmonėje daugiau kaip 400 darbuotojų buvo prastovoje. Tai trys buhalterės atlyginimus pagal naujas procedūras skaičiavo visą savaitę“, – sakė L. Skardžiukas.

Į sudėtingiausią padėtį, pasak jo, dabar pateko tie „Kautros“ vairuotojai, kurie aptarnavo turizmo sektorių. „Užsakomieji reisai, kuriais vyko autobusai Skandinavijoje, sustoję. Turime apie 100 darbuotojų, kurie ir šiuo metu neturi darbo“, – teigė L. Skardžiukas.

„Kautra“ yra viena didžiausių Lietuvos keleivių vežėjų. Įmonėje dirba daugiau kaip 800 darbuotojų, iš jų beveik 600 vairuotojų. Iki krizės bendrovė aptarnavo 161 maršrutą Lietuvoje ir užsienyje, per metus perveždavo apie 4,5 mln. keleivių.

„Klaipėdos autobusų parke“ dirba 300 darbuotojų, karantino metu daugumai jų taip pat buvo paskelbta prastova.

Kai autobusu vyksta penki keleiviai, draudimai atrodo absurdiški

Šiuo metu vykstant autobusais keleiviai privalo dėvėti pirštines ir medicinines kaukes, o vairuotojai būti nuo keleivių atitverti.

„Tų taisyklių prisilaikome, tačiau Vyriausybė, mano žiniomis, svarsto panaikinti reikalavimą keleiviams sėdėti šachmatine tvarka, keleivių skaičiaus ribojimą. Iš principo tai draudimai dėl draudimo. Per pusantros valandos vykstant iš Vilniaus į Kauną tikrai nieko neatsitiks. Be to, mes galvojame, kad pakanka šiuo metu taikomų autobuso dezinfekavimo priemonių. Tai daug efektyvesnis būdas nei nustatytas šachmatinis sėdėjimo normatyvas“, – kalbėjo „Kautros“ generalinis direktorius L. Skardžiukas.

„Klaipėdos autobusų parko“ vadovas V. Ramanauskas svarstė, kad keleivius sodinti šachmatine tvarka, kaip tai nustato Vyriausybės taisyklės, iš viso nėra jokios prasmės. „Kai 40 vietų autobusu vyksta 5 žmonės, mums nieko nereikia reikalauti. Jie ir taip sėdi toli vienas nuo kito“, – pastebėjo jis.

L. Skardžiukas teigė, kad per visą karantiną koronavirusu Lietuvoje neužsikrėtė nė vienas tarpmiestinio autobuso vairuotojas. Taip pat esą nėra žinių ir apie užsikrėtusius keleivius.

„Mes darome tokį eksperimentą. Kai susitinkame, visi klausinėjame: ar kas nors pažįsta žmogų, kuris užsikrėtė koronavirusu. Aš bent iš savo pažįstamų rato tokių neturiu. Tokių nepažįsta nei mano giminaičiai, nei bendradarbiai. Bet laikomės nustatytos saugumo tvarkos“, – teigė jis.

Greito atsigavimo neprognozuoja

„Kautros“ generalinis direktorius prognozuoja, kad priemiestiniais maršrutais vežiojantis savivaldybių transportas galbūt atsigaus tik rudeniop. O tarpmiestiniam transportui atsigauti prireiks pusantrų metų.

„Planuojame, kad reikės laukti iki 2022-ųjų Naujųjų metų. Mūsų pagrindiniai klientai buvo studentai, pensininkai, senjorai. Jiems dar bus rekomenduojama susilaikyti nuo kelionių. Daugelis buvusių klientų persėdo į asmeninį transportą. Žmonių baimė stipriai kerta per ekonomiką. Anksčiau kalbėdavome apie 5–10 proc. svyravimus, o paskelbus karantiną mums per tris dienas keleivių srautas sumažėjo 95 proc.“, – prisiminė L. Skardžiukas.

Atnaujinusi reisus „Kautra“ dabar keleivių surenka tik trečdalį buvusio lygio. „Dar reikės ilgai „masažuoti“ rinką, siūlyti įvairias akcijas, pratinti žmones, įrodinėti, kad važiuoti autobusu saugu. Manyčiau, kad šią vasarą, o tai yra mūsų pagrindinis sezonas, dar nei pensininkai, nei studentai niekur nevažiuos. Paskui dar reikės išgyventi ne sezono metą. Tai gal tik kitą vasarą matysime šiokį tokį atsigavimą“, – prognozavo L. Skardžiukas.

„Klaipėdos autobusų parko“ vadovas V. Ramanauskas spėja, kad keleivių srautas iki buvusio lygio galėtų grįžti tik 2021 m.

Alfa.lt