Australijoje ir šv. Kalėdos – aukštyn kojom

„Kadangi Australijoje viskas aukštyn kojom, tai ir šv. Kalėdos čia nėra įprastos“, – šypsosi Aistė Abromavičiūtė, buvusi šiaulietė, dabar su gyvenimo draugu italu įsikūrusi Melburne. Dar būdama studentė, pirmą kartą išvykusi į Švediją, ji suprato, kad pasaulis yra didelis ir nepažintas, tad ėmė trokšti nuotykių. Pamilusi tolimos šalies kultūrą, Aistė švenčių proga linki: „Nebandykite būti sėkmingi. Būkite laimingi.“

Šv. Kalėdos – vasarą

Tolimojoje kengūrų šalyje gruodis, sausis ir vasaris yra vasaros mėnesiai, tad ir šv. Kalėdos Australijoje švenčiamos vasarą. Kadangi kalėdinės atostogos sutampa su vasaros atostogomis, visi žmonės atsipalaiduoja. Dauguma biurų ir kitų įstaigų užsidaro porai savaičių, o jų darbuotojai keliauja, leidžia laiką prie vandenyno, upių, ežerų.

„Kadangi yra labai karšta, tai pagrindinė kalėdinė tradicija – „barbeque“ su šeima ir draugais“, – šypsosi Aistė.

Pasak moters, Australijoje Kalėdas visi pradeda švęsti prieš dvi savaites. Labai populiaru pakviesti draugus pietų, vakarienės ar tiesiog į vakarėlį su gėrimais.

„Kadangi Australija yra daugiakultūrė valstybė / žemynas, tai ir kiekvienoje šeimoje yra savitos šventimo tradicijos. Jos priklauso nuo to, iš kur giminė kilusi, kur šeimos šaknys“, – paaiškina moteris.

Aistės gyvenimo partneris Andrew yra australas, bet jo seneliai italai. Todėl, gyvendama Australijoje, šiaulietė švenčia su partnerio šeima ir laikosi jo šeimos tradicijų. Kūčių italai nešvenčia, o susitinka visa šeima per Kalėdas bendrų pietų, bendrauja bei keičiasi dovanomis. „Italai turi tradiciją dovanoti vieni kitiems „Panattone“. Tai yra Kalėdų pyragas“, – paaiškina ji.

Kengūrų šalyje – dėl meilės

Kaip Aistė pateko į Australiją? Moteris pasakoja, kad ją patraukė nuotykiai ir nepažintas pasaulis.

Šiauliuose baigusi vidurinę mokyklą, aštuoniolikmetė išvyko mokytis choreografijos meno į Klaipėdos universitetą. Būdama studentė, per „Erasmus“ mainų programą nuvyko į Švediją ir ten suprato, koks pasaulis didelis, nepažintas, ir nusprendė gyvenime pamatyti jo kuo daugiau.

Po studijų šiaulietė 11 metų Klaipėdoje dirbo šokių mokytoja, sporto trenere, organizavo renginius, dalyvavo įvairiuose šokio bei teatro projektuose. O tada suprato, kad jei liks Klaipėdoje, visiškai aišku, koks bus jos likęs gyvenimas. Tokia perspektyva nežavėjo, tad nusprendė persikelti į Vilnių.

Jau pakavosi lagaminus, bet netikėtai sutiko vieną buvusį sporto klubo klientą, kuris gyvena Dubajuje. Atpažinęs trenerę, vyras pasiūlė jai vykti į Dubajų ir ten dirbti trenere.

Pasiūlymas skambėjo keistai, bet Aistė pasitarė su teisininkais, pasikalbėjo su minėto kliento žmona lietuve ir, kai gavo kontraktą, nusprendė surizikuoti...

„Taip mane gyvenimas nubloškė į Jungtinius Arabų Emyratus. Ten beveik trejus metus dirbau trenere viename 5 žvaigždučių viešbutyje. Susiradau kitataučių draugų, daug keliavau, daug ko išmokau. Vienas tokių draugų buvo australas Andrew. Jis lankė mano treniruotes bei gyveno tame pačiame viešbutyje kaip ir aš“, – prisimena pašnekovė.

Andrew yra architektas, Dubajuje atsidūrė darbo reikalais – kompanija jį su dar dviem kolegomis atsiuntė dirbti, statant ligoninę. Vyras ir moteris pradėjo susitikinėti ir tapo pora.

„Mano šeima su Andrew buvo susitikusi gal keturis kartus iki tol, kol abu nusprendėme pakuotis lagaminus ir pabandyti drauge gyventi Australijoje. Taip aš ir atsidūriau kengūrų šalyje“, – juokiasi ji.

Australijoje Andrew dirba architektu, Aistė – grupinių užsiėmimų trenere ir šiuo metu ji veda pilateso, „barre“, „step“ treniruotes.

Pasiilgsta mamos balandėlių

Aistė sako kasmet susidaranti sąrašą veiklų, ką nori padaryti per metus. Dažniausiai sąraše būna kelionės ir planai, ko reikia išmokti, kaip save kitaip realizuoti.

„Esu iš tų žmonių, kuriems svarbiau ne rezultatas, o procesas. Nesu ir iš tų, kurie svajoja apie naują mašiną. Nežinau, kokių dovanų gausiu per šias šventes, bet jei žmonės mane prisimins, skirs savo laiko, tai ir bus geriausia dovana“, – atvirauja ji.

Tiesa, moteris prisipažįsta, kad lietuviškų patiekalų ant jos šeimos kalėdinio stalo nebus. Bet bus daug gardaus itališko maisto. „Nesu didelė „fanė“ lietuviškos virtuvės. Na, pasigaminu kartais šaltibarščių, varškėčių, tinginio“, – šypteli.

Aistė atvirauja, kad nors Australijos gamta ją sužavėjo, ji vis tik pasiilgsta ilgų Lietuvos vasaros vakarų, kai saulė nusileidžia tik vidurnaktį. Pasiilgsta šeimos ir draugų, juodos duonos ir obuolių iš sodo.

Dar pasiilgsta audringos Baltijos jūros, Nidos kopų, šurmuliuojančio Vilniaus vasaros vakarais. Ir – mamos gamintų balandėlių. Ypač pasiilgsta sarkastiško lietuvių humoro jausmo ir lietuviško teatro.

„Todėl stengiuosi kasmet grįžti ir pabūti visą mėnesį Lietuvoje vasarą, pasidžiaugti tais dalykais, kurie mane baisiai džiugina. Praėjusią vasarą nebuvau Lietuvoje, bet mane Australijoje aplankė tėveliai“, – pasakoja pašnekovė.

„Jie nuolat svaido juokelius“

Melburne yra gausi lietuvių bendruomenė, tačiau Aistė jos veiklose nedalyvauja, bendrauja tik su vos keliais širdžiai mielais lietuvaičiais.

„Nesu iš tų žmonių, kurių draugai būtinai turi būti lietuviai. Jei mano ir kito lietuvio vertybės ir pomėgiai sutampa – tai valio. Yra šansas tapti draugais. O jei ne – man neįdomu, kad mes iš tos pačios šalies“, – sako ji.

Beje, šį šeštadienį, gruodžio 22 d., Melburne vyks Andriaus Mamontovo koncertas. „Laukiu nesulaukiu“, – neslepia Aistė ir pasakoja, kad Melburnas – pats europietiškiausias Australijos miestas su savo įdomia kavos gėrimo kultūra, nerealiu maistu. Jame gali paragauti kokios tik nori šalies patiekalų, o maisto gaminimo standartai čia labai aukšti.

Beje, Melburne vyksta ir didžiulių sporto renginių: „Formulės 1“ lenktynės, „Australian Open“ (tenisas), „Melbourne Cup“ (žirgų lenktynės). Čia daug kavinių ant stogų, daug grafičių ant sienų, daug meno renginių. „Labai smagus miestas“, – šypsosi ji.

Be to, kad Australijoje Aistę sužavėjo gamta, kalnai, vandenynai, augalijos ir gyvūnijos gausa ir įvairovė, ypač papirko geras australų humoro jausmas.

„Jie nuolat svaido juokelius. Labai tai pastebiu žiniasklaidoje, televizijos laidose. O ypač nuostabi maisto vartojimo kultūra. Žmonės tiesiog mėgsta ir moka susitikti vakarienės ir mėgautis laiku, niekur neskubėdami“, – šypsosi ji.

– Pamilusi kitokią šalį ir jos žmones, ko palinkėtumėte lietuviams švenčių proga?

– Mažiau lenktyniauti vieniems su kitais ir pačiais savimi. Vertinti akimirkas ir nebandyti kažkam kažko įrodyti ar pasirodyti. Nebandyti būti sėkmingiems, bet būti laimingiems. Nes siekis „būti sėkmingam“ – socialinių tinklų ir visuomenės suformuotas įvaizdis. Juk laimė – žinojimas, kas esi, ir darymas to, kas tavo pasaulį daro pilnavertį.