„Aušriečiai“ šiemet tikisi auditorių dėmesio nacionaliniam transliuotojui LRT ir  „Ignitis grupei“

Valstybės kontrolei (VK) paskelbus apie planuojamus šių metų auditus, valdantieji „aušriečiai“ sako besitikintys auditorių dėmesio „Ignitis grupei“ bei nacionaliniam transliuotojui LRT, tačiau neatmeta galimybės Seimo nutarimu įpareigoti atlikti pilną šių įstaigų veiklos auditą.

VK praėjusią savaitę pranešė, kad 2025 metais numato baigti ir pristatyti 32, taip pat šiemet pradėti 26 naujus auditus ir vertinimus. Pastarųjų rezultatai bus pateikti 2026 metais.

Aukščiausioji Lietuvos valstybinio audito institucija nurodė, kad besirinkdama auditų ir vertinimų temas ypatingą dėmesį skyrė nacionaliniam saugumui ir gynybai, sveikatos paslaugų prieinamumui ir švietimui, inovacijoms bei technologinei pažangai, tvariam ir subalansuotam šalies biudžeto sudarymui.

„Planuojant būsimų auditų ir vertinimų temas, remiamasi nuolatiniu ir nuosekliu viešojo sektoriaus stebėjimu, duomenų analize, aktyviu bendradarbiavimu su įvairiomis visuomenės grupėmis ir institucijomis“, – pranešime spaudai cituojamas valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

„Atsižvelgiama į šalies strateginius prioritetus, geopolitinius iššūkius ir rizikas, susijusias su valdomų išteklių dydžiu ir jų naudojimo efektyvumu“, – pridūrė jis.

„Norisi visko iš karto“

„Nemuno aušros“ atstovo Artūro Skardžiaus vadovaujamas Seimo Audito komitetas gruodį Valstybės kontrolei siūlė šiemet pradėti LRT ir valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ veiklos auditus, tačiau šių patikrinimų institucijos metiniame veiklos plane nėra.

LRT politikai norėtų audituoti siekiant išsiaiškinti, ar transliuotojas efektyviai leidžia lėšas, ypač samdant turinio kūrėjus iš išorės. Šiemet jo biudžetas augo maždaug 7 mln. eurų iki beveik 80 mln. eurų.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos biudžetas apskaičiuojamas automatiškai pagal valstybės gautas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo.

„Ignitis grupės“ veiklos auditą siūlyta atlikti daliai politikų abejojant, ar valstybės valdoma įmonė skiria pakankamai dėmesio užtikrinti elektros generacijai Lietuvoje ir ar tinkamai naudoja perduotą turtą, reikalingą vasarį planuojamai elektros tinklų sinchronizacijai su Vakarų Europa.

„Valstybės kontrolės veiklos plane yra punktai, po kuriais gali papulti tam tikrų LRT ir „Ignitis“ veiklų patikrinimai, bet tai nėra auditai tomis apimtimis, kurias rekomendavo ir siūlė Audito komitetas“, – BNS sakė A. Skardžius.

„Mums, kaip politikams, norisi visko iš karto, bet Valstybės kontrolė siūlo eiti nuosekliai ir galbūt pradėti pilnus veiklos auditus 2026 metais. Todėl tai, kas vyks šiemet, būtų pirmas etapas. Taip, kad mūsų rekomendacijos būtų ignoruojamos visai, taip nėra“, – pridūrė jis.

Valstybės kontrolė šiemet ketina įvertinti medijų ir informacinio raštingumo ugdymą Lietuvoje. Veiklos plane rašoma, kad „vertinsime (...) nacionalinio transliuotojo ir kitų šioje srityje veikiančių institucijų vaidmenis stiprinant Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, visuomenės moralę ir pilietiškumą, veiklų finansavimo apimtis, ugdytojų kompetencijas ir ugdymo veiklų rezultatus“.

VK šiemet taip pat ketina pradėti auditą „Energijos vartojimo efektyvumo tikslų pasiekimas“.

Tiria problematiką, ne institucijas

Valstybės kontrolė nurodė, kad planuojant būsimus auditus metiniame veiklos plane jie yra įvardinti ne pagal konkrečias institucijas, o pagal sritis, temas ar problematiką.

„2025 metų plane VI skyriuje rasite stebimų rizikų skiltį, kuri atspindi mūsų atliekamus tyrimus ir yra tiesiogiai susiję su jūsų užklausoje minimomis institucijomis“, – BNS pateiktame atsakyme nurodė institucija.

„Pavyzdžiui, be suplanuoto Energijos vartojimo efektyvumo audito yra Viešojo valdymo institucinės sąrangos efektyvumo ir Valstybės valdomų įmonių veiklos reguliavimo stebėsena“, – teigia Valstybės kontrolė.

„Nacionalinio transliuotojo vaidmuo bus svarbus nagrinėjant Medijų ir informacinio raštingumo ugdymo Lietuvoje temą“, – tvirtino įstaiga.

Valstybės kontrolė pabrėžė, kad metinis veiklos planas yra dinamiškas dokumentas, kuris gali būti koreguojamas metų eigoje, atsižvelgiant į naujai išryškėjusias aktualijas, reikalaujančias operatyvaus nagrinėjimo.

Institucija nurodė, kad audito komiteto ir kiti gauti siūlymai ir rekomendacijos nėra tiesiogiai įtraukiami kaip auditai į planą, tačiau jie kruopščiai analizuojami.

„Siekdami užtikrinti kokybę ir įvertinti, ką galima išspręsti audito metodais, renkame papildomą informaciją apie pateiktas temas ir rizikas. Tai padeda priimti pagrįstus sprendimus dėl tolimesnių veiksmų“, – teigiama atsakyme.

„Kaip nepriklausoma aukščiausioji audito institucija, turime pareigą pasirinkti tinkamiausius audito tipus ir metodus, kad išteklių naudojimas būtų efektyvus, o auditas – pagrįstas ir kuriantis pridėtinę vertę Lietuvai“, – teigė Valstybės kontrolė.

Svarsto įpareigoti Seimo nutarimu

Parlamentas turi galimybę pavesti Valstybės kontrolei atlikti auditą, nenumatytą įstaigos metiniame veiklos plane. Tam reikia priimti Seimo nutarimą.

„Mes pasirengę teikti tokį nutarimo projektą, tik reikia politinės valios ir sutarimo valdančiojoje koalicijoje“, – BNS sakė A. Skardžius.

„Jeigu mūsų koalicijos vadovybė nuspręstų, kad reikalingi konkretūs įpareigojimai, tai niekada nevėlu, prasidėjus Seimo pavasario sesijai galime teikti projektą“, – kalbėjo jis.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kol kas neatsako, ar sieks sutelkti paramą koalicijoje Seimo nutarimui priimti.

„Žiūrėsime kovo mėnesį, kokia apimtimi Valstybės kontrolė vykdys tai, ką suplanavo. Jeigu netenkins, gali būti, kad bus Seimo nutarimas“, – BNS teigė politikas.

Seimo Audito komiteto narė socialdemokratė Roma Janušonienė BNS sakė, kad apie galimybes registruoti Seimo nutarimo projektą šią savaitę tarsis su komiteto kolegomis.

„Šiuo metu dar nesikalbėjome, bet šią savaitę turėsime komiteto posėdį ir tikrai padiskutuosime“, – teigė politikė.

Ji nurodė palaikanti ketinimus atlikti tiek LRT, tiek „Ignitis grupės“ auditą, tačiau sakė su Socialdemokratų frakcijos atstovais Seime dar nekalbėjusi, ar nutarimo projektas su įpareigojimu valstybės kontrolei sulauktų palaikymo.

LRT pernai yra sakiusi, kad „aušriečių“ pasisakymai apie transliuotojo auditą kelia pavojų „stabiliai visuomeninio transliuotojo veiklai ir nepriklausomumui ypač sudėtingu geopolitiniu metu“

Seimo pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną.