Aukštųjų mokyklų absolventams – galimybė per dvejus metus įgyti pedagogo kvalifikaciją

Aukštųjų mokyklų absolventai, norintys tapti mokytojais, galės rinktis dvejus metus trunkančias pedagogikos profesines studijas ir įgyti ne tik pedagogo kvalifikaciją, bet ir norimo mokyti dalyko kompetencijų, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Tokia naujovė įtvirtinta atnaujintame Pedagogų rengimo reglamente.

Anot ministerijos, ji leis tapti dalyko mokytoju net ir tada, jei iki šiol įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija to neleido.

„Pedagogikos profesinės studijos nėra naujas dalykas – jos kiekvienais metais paruošia net kelis šimtus mokytojų, tai yra suteikia profesinę kvalifikaciją tiems, kurie jau turi mokykloje mokomo dalyko išsilavinimą: fizikos, chemijos ir kt. Dabar tokios studijos tampa dar patrauklesnės tiems, kurie jau turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau studijų metu neįgijo pakankamai žinių mokyti norimo dalyko“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Regina Valutytė.

„Pavyzdžiui, absolventas, norintis tapti matematikos mokytoju, galės dvejus metus studijuoti pedagogikos profesinėse studijose ir kartu su pedagogo kvalifikacija įgyti matematikos dalyko kompetencijų“, – aiškino ji.

Universitetinės pedagogikos profesinių studijų programos skirstomos į dvi rūšis: 60 studijų kreditų (arba vienų metų), skirtas pedagogo kvalifikacijai įgyti, ir 120 studijų kreditų (arba dvejų metų), skirtas pedagogo kvalifikacijai ir mokomojo dalyko kompetencijoms įgyti.

Tai reiškia, kad į 60 studijų kreditų programą galima stoti turint konkretaus mokomojo dalyko aukštąjį išsilavinimą, bet neturint pedagogo kvalifikacijos.

Į 120 studijų kreditų programą galima stoti turint aukštąjį išsilavinimą, bet neturint pedagogo kvalifikacijos ir norint tapti kito mokomojo dalyko mokytoju. Pavyzdžiui, kai baigus matematikos studijas norima dirbti matematikos ir kito dalyko mokytoju.

Taip pat į 120 studijų kreditų programą galima stoti turint aukštąjį išsilavinimą, bet neturint pedagogo kvalifikacijos ir norint tapti tam tikro mokomojo dalyko mokytoju, ko turimas išsilavinimas nesuteikia. Pavyzdžiui, kai baigus slaugos studijas norima dirbti biologijos mokytoju.

Priėmimas į pedagogikos profesines studijas vyksta tiesiogiai aukštosiose mokyklose.

Stojantiesiems į šias studijas privalomas motyvacijos vertinimas, jį organizuoja aukštosios mokyklos.

Anot pranešimo, įstojusieji į pedagogikos profesines studijas turi galimybę kas mėnesį gauti 770 eurų stipendiją. Tokia valstybės parama numatyta tiems, kurie sudaro sutartis su savivaldybe ar mokykla ir įsipareigoja baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip trejus metus per penkerių metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

Į šias stipendijas pretenduoti gali ir paskutinio kurso pedagogikos bakalauro bei gretutinių studijų studentai.

Stipendija numatyta pasirinkusiesiems prioritetines pedagogikos specializacijas: matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, prancūzų kalbą, vokiečių kalbą, fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją, informacines technologijas, pradinį ugdymą ir specialiąją pedagogiką.

Šiais metais pedagogikos profesinėms studijoms numatyta 400 valstybės finansuojamų vietų. Pernai į pedagogikos profesines studijas iš viso įstojo beveik 600 studentų, iš jų į valstybės finansuojamas vietas – apie 330.

Taip pat prioritetinių pedagogikos specializacijų studentai, įstoję į valstybės finansuojamas bakalauro arba gretutines studijas, gali pretenduoti į 455 eurų per mėnesį stipendijas.