Augintinio stresas gali lemti klaidingą diagnozę

Naminius gyvūnus jau nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių būtina pradėti pratinti prie vizitų pas veterinarus. Pasak specialistų, kitu atveju augintinio patiriamas stresas gali iškreipti tyrimų rezultatus, apsunkinti ar prailginti gydymą.

Tam, kad vizitas pas veterinarijos gydytoją augintiniui netaptų košmaru, būtina žinoti pagrindines taisykles, o ir patiems šeimininkams reikėtų atlikti namų darbus.

„Lankymasis pas veterinarus tęsis visą augintinio gyvenimą, pradedant elementariomis skiepijimo procedūromis, baigiant rimta medicinine pagalba. Todėl svarbu, kad nuo pirmojo apsilankymo klinikoje susiformuotų tinkami įpročiai ir atsakingas požiūris – pirmiausia pas šeimininkus“, – sako Vilius Dovydauskas.

Adatos dūris ar neskani tabletė ir taip nedžiugina keturkojų, todėl labai svarbu, kaip elgiasi gydytojai, ar jie jaučia empatiją gyvūnui. Renkantis, į kokią kliniką pirmą kartą vešite savo augintinį, pasidomėkite atsiliepimais internete, pasiklauskite draugų ar pažįstamų nuomonės, nes švelnios gydytojo rankos ir išmanymas, kaip suvaldyti gyvūną, lemia didelę dalį sėkmės.

Stresas gali ne tik paveikti augintinio nuotaiką, bet ir sukelti sisteminių bei fiziologinių rodiklių nuokrypius, o tai - lemti klaidingą diagnozę.

„Puikiai pamenu, kaip vienam nutukusiam katinui buvo imtas mėginys gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti, įvertinti ar jis neserga diabetu. Rezultatai buvo išties ribiniai - 14 milimolių litre, kai 16-20 jau reiškia, kad reikia naudoti insuliną. Tiesa, pakartotinai atlikus tyrimą namuose paaiškėjo, kad gyvūnas diabetu tikrai neserga, o cukraus kiekis kraujyje šoktelėjo tiesiog nuo streso. Didelis stresas veikia parasimpatinę nervų sistemą, kuri „įjungia“ išlikimo instinktus – padažnėja širdies ritmas, skatinamas dažnesnis kvėpavimas, padidėja kūno temperatūra, skatinamas cukraus kiekio ar riebalų rūgščių didėjimas kraujyje, atsiranda nervinės kilmės dirginimai, nevalingumas.“, – teigia veterinarijos gydytoja Liepa Krūminytė.

Viena didžiausių klaidų – gyvūno gabenimas tiesiog į arčiausiai esančią kliniką, nepasidomėjus, kokios kvalifikacijos gydytojai ten dirba. Jei gyvūnui susiformuos neigiama asociacija gydytojui šiurkščiau su juo pasielgus, visą likusį gyvenimą jis gali bijoti ir stresuoti vien užuodęs tipišką medikamentų ir maisto kvapą. Taip pat nepatartina, jei nėra būtinybės, augintinį kaskart vežioti po skirtingas gydymo įstaigas.

„Augintinis gali sunegaluoti bet kuriuo paros metu, todėl, jei tik įmanoma, rinkitės visomis savaitės bei švenčių dienomis ilgai dirbančią kliniką. Jei pastebėjote, kad gyvūnas negaluoja, nelaukite rytojaus. Jauni ir vyresnio amžiaus gyvūnai ligoms itin jautrūs ir kovoja su jomis kur kas sunkiau, todėl svarbu laiku suteikti kvalifikuotą pagalbą. Tačiau net ir skubiu atveju paskambinkite į registratūrą, informuokite apie problemą ir pasiklauskite, ar jus priims. Paprastai skubi pagalba yra suteikiama visur, tačiau patys gydytojai turės galimybę pasiruošti priimti ligonį ir perstumdyti savo darbotvarkę“, – teigia L. Krūminytė.

Antras svarbus dalykas ruošiantis į kliniką su gyvūnu – laiko planavimas. Rekomenduojama numatyti realų laiką, reikalingą gyvūną paruošti transportavimui: įkelti į narvą, dėžutę, užsegti antkaklį ar uždėti petnešas. Taip pat nepamirškite įsivertinti pačios kelionės laiką ir galimus gyvūno kaprizus prie klinikos durų.

„Su katėmis yra paprasčiau, jos paprastai gabenamos transportavimo dėžutėse. Šios taisyklės reikia laikytis, kad ir kokias emocijas reikštų gyvūnas, nes nešdami katę ant rankų, užantyje ar įsuktą į pledą rizikuojate, kad ji išsprūs ir pabėgs. Tuo tarpu šuo, supratęs, kad atvyko į vietą, kur jam gresia nemalonios procedūros, gali užsispirti ir aikštytis. Jei tai - stambios veislės atstovas, gali užtrukti laiko jį „įkalbėti“ ar įnešti į vidų“, – teigia veterinarijos gydytoja.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad bene didžiausią stresą keturkojams draugams kelia laukimas bendroje veterinarijos klinikos erdvėje, ypatingai mažiems, kuriems toks vizitas - pirmasis. Gyvūnams itin daug reiškia kvapai ir kitų gyvūnų leidžiami urzgimo, cypimo, inkštimo garsai, miaukimas ar lojimas.

„Daugelyje Europos šalių, JAV veterinarijos klinikų laukiamieji yra padalinti į dvi dalis siekiant, kad gyvūnai bent jau vienas kito nematytų. Tai pats minimaliausias kriterijus, tačiau būtina ne vien skirtinga fizinė lokacija – svarbi nuo gyvūnų pučianti ventiliacija, maloni aplinkos temperatūra, garsą slopinančios sienų medžiagos. Šie inžineriniai bei architektūriniai sprendimai įgyvendinti gyvūnų gerovei užtikrinti bei kuo mažesniam stresui sukelti“, – sako „PetCity“ rinkodaros vadovas V. Dovydauskas.

Patarimai, kad pirmoji gyvūno kelionė pas veterinarą būtų kuo sklandesnė:

Pasirūpinkite, kad kelionė su augintiniu būtų saugi. Katės privalo būti gabenamos specialiose dėžutėse. Tai padės saugiai pasiekti gydymo įstaigą, netrukdys vairuoti. Kates žmonės į kliniką kartais atgabena ant rankų, pleduose. Atkreipkite dėmesį, kad pasikeitus įprastai gyvūno aplinkai jis gali nerimauti, išsigąsti pašalinio triukšmo, iššokti iš rankų ir pabėgti.

Jeigu vežate šunį, neleiskite jam laisvai judėti po automobilio saloną. Geriausia vežti transportavimo narve arba naudoti specialius šunims skirtus saugos diržus. Šunis į veterinarijos kliniką reikėtų atvesti su pavadėliu. Prieš vizitą patikrinkite, ar antkaklis yra tinkamai užveržtas, ar pavadėlis tvirtai užsegtas. Prisiminkite, kad klinikos prieigose ar viduje galite sutikti kitų šunų ar kačių. Neretai šunims keliavimas automobiliu kelia asociacijas su veterinaru, tad jei įmanoma, stenkitės atkeliauti pėstute.

Kokius daiktus su savimi pasiimti į pirmąjį vizitą pas veterinarą? Tai priklauso nuo jūsų apsilankymo tikslo. Jeigu tai profilaktinis patikrinimas, su savimi telieka atsivesti gyvūną. Jeigu atvyksite gyvūną skiepyti, reikėtų pasiimti augintinio skiepų knygelę (jeigu gyvūnas jau buvo skiepytas anksčiau). Visada prisiminkite, kad drąsiai galite klausti klinikos darbuotojo apie atliekamas procedūras, jų eiga bei kaip joms reikėtų pasiruošti. Pavyzdžiui, atliekant vakcinaciją 10-14 d. iki vakcinacijos būtina augintiniui suduoti vaistų nuo kirminų, o prieš operaciją augintinių negalima šerti 10-12 valandų. Beje, jeigu augintinis buvo paimtas iš prieglaudos, su savimi turėkite jo skiepų knygelę bei prieglaudos dovanojimo sutartį, kuri jums suteiks papildomų nuolaidų klinikoje, jeigu ji yra sudariusi sutartį su prieglauda, iš kurios buvo paimtas gyvūnas.

Ar procedūrų metu likti kartu su augintiniu? Tai individualu. Kartais veterinarai paprašo augintinio šeimininko dalyvauti tyrime, kad jis kuo mažiau jaudintųsi, o kartais atvirkščiai – šeimininkams geriau likti laukiamajame, nes jie per daug nerimauja ir nerimą perduoda keturkojui. Geras veterinarijos gydytojas puikiai supranta, kad gyvūnas, atsidūręs veterinarijos klinikoje, patiria nerimą ir moka jį nuraminti.