Augant sergamumui gripu, specialistai atkreipia dėmesį, kad šiųmetinis gripas gali būti ypač sunkus

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) skelbia, kad šiuo metu Europoje vyraujančio gripo tipu neproporcingai dažnai serga vyresnio amžiaus žmonės, tad artėjantis gripo sezonas jiems bei silpno imuniteto žmonėms gali būti ypač sunkus.

Daugumoje Europos šalių bendras gripo atvejų skaičius vis dar yra nedidelis, tačiau Kroatijoje gripo atvejai viršijo sezoninę ribą neįprastai anksti. ECDC specialistų teigimu, anksti aptiktas šių metų gripo tipas – A (H3N2) – rodo, kad artėjantis gripo sezonas gali būti labai sunkus nepaisant to, kad teikti prognozes apie gripo sezoną taip anksti nėra įprasta.  

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis taip pat augo ir Lietuvoje: padidėjo Alytaus, Kauno ir Marijampolės apskrityse. Mažiausias sergamumo rodiklis užregistruotas Utenos apskrityje, didžiausias – Kauno. Šį gripo sezoną dėl gripo ligoninėse dar nesigydė nė vienas asmuo.

„Šiemet sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje yra didesnis nei pernai. 2020-2021 m. gripo sezono 46-ąją savaitę bendras Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklis buvo 34,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų, o 2021-2022 m. tuo pačiu laikotarpiu – 53,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Praėjusiais metais šiuo laiku gyvenome karantino sąlygomis – nesibūriavome, tad ir gripui plisti buvo kur kas sudėtingiau“, – komentuoja NVSC gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Anot jos, staigus užsikrėtimo gripu atvejų padidėjimas tebesitęsiant COVID-19 pandemijai gali turėti rimtų pasekmių vyresnio amžiaus žmonėms bei gyventojams, turintiems silpnesnę imuninę sistemą.

„Tai gali tapti papildoma našta mūsų sveikatos priežiūros sistemai, kuri ir taip dorojasi su augančiais COVID-19 infekcijų atvejais. Dėl šios priežasties svarbu imtis atsargumo priemonių ir apsaugoti tuos, kuriems gresia didžiausias pavojus. Atitinkamai dėmesį turime skirti tokioms vietoms, kaip slaugos namai ir sveikatos priežiūros įstaigos“, – akcentuoja D. Razmuvienė.

Kadangi tiek gripas, tiek COVID-19 infekcija yra virusinės kilmės, jų prevencijai tinka tos pačios priemonės: kosint ir čiaudint būtina užsidengti nosį bei burną, svarbu reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti dezinfekcinį skystį, stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, o pajutus ligos simptomus – nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją telefonu.

„COVID-19 pandemija mus išmokė, kad fizinio atstumo laikymasis, kontaktų vengimas ir higienos priemonės gali veiksmingai pažaboti viruso plitimą, įskaitant ir gripą. Nors, viena vertus, pandemija išryškino vakcinacijos veiksmingumą, šiandien daugiau nei bet kada turime skiepų priešininkų. Nepaisant to, dar nepasiskiepiję nuo gripo turėtų ilgai nedelsti, nes gripo sezonas jau prasidėjo, o  pažeidžiamiausioms grupėms – tokie skiepai nemokami“, – pažymi NVSC gydytoja.

ECDC duomenimis, kasmet gripu užsikrečia maždaug 20 proc. gyventojų, o vienam iš keturių užsikrėtusiųjų pasireiškia gripo simptomai. Didžiausią riziką patirti sunkių gripo komplikacijų turi vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies, plaučių ir kvėpavimo takų ligomis, cukriniu diabetu ar imuninės sistemos sutrikimais.