Augant aukotojų reakcijai į vietines krizes, vis sunkiau renkama parama Ukrainai

Lietuviai pernai aktyviausiai aukojo į ūmias krizines situacijas pakliuvusiems tautiečiams, rodo aukojimo platformos Aukok.lt duomenys.

BNS kalbinti šios platformos ir kitų paramos organizacijų atstovai taip pat pastebi, jog dėl karo nuovargio mažėja Ukrainai fizinių asmenų ir verslo spontaniškai skiriama parama.

Platforma Aukok.lt skelbia pernai surinkusi rekordinę 940 tūkst. eurų sumą, tai yra 300 tūkst. eurų daugiau nei 2023-iaisiais. Trečdalį šios sumos paaukojo įmonės.

Daugiausia aukų sulaukė prašymas paremti nuo gaisro Viršuliškių daugiabutyje nukentėjusias šeimas.

Joms ir JAV pašautos lietuvės gydymui per kelias dienas surinkta daugiau nei 100 tūkst. eurų, o iš viso per praėjusius metus skubios pagalbos projektai surinko beveik 300 tūkst. eurų. Tai buvo populiariausia platformos kategorija.

Antra populiariausia aukojimo kategorija – „Vaikai ir šeima“, jai per metus paaukota beveik 200 tūkst. eurų. Ukrainai surinkta parama siekė beveik 100 tūkst. eurų, o gyvūnų ir gamtos projektams – apie 60 tūkst. eurų. 

Vidutinė auka siekė 30 eurų, dažniausiai buvo aukojama po 10 eurų. 

„Šiais (2024-aisiais – BNS) metais matome, kad nišiniai projektai – aukotojų prioritetas. Matome, kad tiek žmonės, tiek verslas ieško labai apčiuopiamų gerų darbų. Dėl to tarp populiariausių projektų šiemet išliko pagalba konkrečioms šeimoms, vaikams ar gyvūnams“, – pranešime cituojama Aukok.lt vadovė Indrė Vareikytė.

Pyktis dėl kvietimo aukoti Ukrainai

Kaip I. Vareikytė sakė BNS, didžiausio dėmesio platformoje sulaukia projektai, turintys itin konkretų ir gana siaurą aukojimo tikslą, taip pat ir Ukrainai. Pavyzdžiui, parama šioje šalyje veikiančiai kavinei, kuri maitina vykstančiuosius į karą.

„Jeigu kiekvieną mėnesį prašome aukoti ir ginklams, ir automobiliams, žmonės turbūt, kad pavargs nuo tos žinutės, jie pripranta prie jos ir jiems norisi kažkokių kitokių žinučių“, – kalbėjo Aukok.lt vadovė.

„Aišku, tai yra liūdnas faktas, nes mes turbūt Lietuvoje gyvendami tikrai neturime nuo ko pavargti, kaip pavargsta pati Ukraina“, – pridūrė ji, pažymėjusi, kad dėl to platforma ieško tikslinių auditorijų.

I. Vareikytė taip pat pastebėjo, jog visi paramos projektai sukelia ir piktų reakcijų, laiškų, tačiau jų skaičius platinant prašymus aukoti Ukrainai „kartais šokiruoja ir gąsdina“.

„Tai yra naujas dalykas, kurio anksčiau nepastebėjau. (...) Yra tie argumentai, kurie mums sakomi, „kiek galima, kada pasirūpinsite mūsų žmonėmis, kodėl kviečiate mane aukoti Ukrainai?“. Formuojasi ir tokia žmonių grupė, kuri gana piktai į tuos paramos prašymus reaguoja“, – teigė I. Vareikytė.

Mažėja spontaniškos, daugėja – reguliarios paramos

Preliminariais Ukrainai paramą renkančios organizacijos „Blue/Yellow“ duomenimis, 2024 metais gauta 19,83 mln. eurų paramos, kai užpernai ji siekė 27,83 mln. eurų.

„Tiek gyventojų, tiek verslo parama mažėjo panašiu procentu“, – BNS pateiktame komentare nurodė „Blue/Yellow“ atstovas Karolis Žukauskas.

„Ši tendencija nestebina – karo tema vargina visus, o Ukrainos kovos rėmimas labai susijęs su emocijomis. Per beveik trejus invazijos metus žmonės pripranta net ir prie baisiausių karo dalykų“, – sakė jis.

Pasak K. Žukausko, 2022-aisiais Ukrainos tema buvo dominuojanti, todėl šaliai surinkta ir rekordinė 40 mln. eurų parama.

„Po to kasmet matome paramos mažėjimą – į žmonių gyvenimą grįžo kitos temos ir problemos, todėl nuolat rengiame įvairias paramos akcijas ar priminimus žmonėms apie būtinybę remti Ukrainą“, – sakė „Blue/Yellow“ atstovas.

Jo teigimu, silpstant karo keliamoms emocijoms, mažėja spontaninis rėmimas, tačiau didėja reguliari parama.

Trečius metus iš eilės organizacija sulaukia daugiausiai rėmėjų per 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramą.

Be to, aukojama reguliaria mėnesine dešimties eurų parama SMS žinute arba pasirinkta mėnesine suma per aukotojo banką.

„Taip pat matome tendenciją, kad dalis remiančiųjų nusprendžia paskirstyti paramą ir kitoms organizacijoms, pasirenkant kelis skirtingus gavėjus. Šiuo atveju „Blue/Yellow“ tapo savotišku paramos ledlaužiu tam tikrai asmenų kategorijai, kurie anksčiau neremdavo nieko, bet per Ukrainos paramą atrado ir kitas paramos sritis“, – teigė K. Žukauskas.

Parama Raudonajam Kryžiui sumenko 7 procentais

Kaip BNS nurodė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė Milda Vibrantytė, pernai organizacijos surinkta nuolatinė ir vienkartinė parama iš verslo bei privačių rėmėjų, lyginant su 2023-iaisiais, yra mažesnė 7 procentais.

Tai reiškia, kad praėjusiais metais organizacija gavo apie 2,2 mln. eurų aukų.

„Sunku pasakyti, kieno aktyvumas – verslo ar privačių rėmėjų labiau lėmė sumažėjimą, kadangi labai panašiai ir fiziniai, ir juridiniai asmenys aukojo mažiau“, – teigė M. Vibrantytė.

2023-iaisiais organizacija surinko apie 2,4 mln. eurų, 2022-iaisiais – 8,2 mln. eurų paramos. Pasak M. Vibrantytės, šį atotrūkį lėmė prasidėjus karui itin aktyviai Ukrainai aukotos lėšos.

Tuo metu bendros paramos mažėjimą pernai, Raudonojo Kryžiaus vertinimu, galėjo lemti įvairios priežastys, nuo ekonominės situacijos iki žmonių nuovargio aukoti. M. Vibrantytė taip pat pastebėjo, kad aukotojus mobilizuoja didelės nacionalinės nelaimės.

„Įvykus nenumatytai krizei, nelaimei, kaip Viršuliškių daugiabučio sprogimas ar pastaroji aviakatastrofa, žmonės ypač susivienija ir noriai finansiškai prisideda prie pagalbos nuo nelaimės nukentėjusiems žmonėms“, – sakė Raudonojo Kryžiaus atstovė.

„Tačiau nekriziniu laikotarpiu savo šalyje, gali būti, kad nuolatinę paramą Lietuvos žmonės pasirenka skirti organizacijoms, kurios daugiau dirba su pagalba Ukrainai, kadangi šiuo metu ten yra mums geopolitiškai artimiausia krizė“, – pažymėjo M. Vibrantytė.

Lietuvos valstybė Ukrainos saugumui ir gynybai taip pat yra įsipareigojusi kasmet skirti 0,25 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, kas sudaro apie 190 mln. eurų.

KAM skaičiavimu, nuo karo pradžios Lietuva suteikė Ukrainai karinės paramos už daugiau nei 721 mln. eurų, o visa valstybės parama viršija pusantro milijardo eurų.