Augančiame Kauno rajone vis daugiau investuojama į gyventojų gerovės kūrimą

Iki šių metų gruodžio 3-iosios beveik 105 tūkst. gyventojų deklaravo savo gyvenamąją vietą Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. Tai konstatavo Registrų centras. Jo duomenimis, daugiausiai žmonių dabar gyvena Garliavos, Domeikavos, Ringaudų bei Užliedžių seniūnijose. Iš viso nuo 2015-ųjų Kauno rajono gyventojų skaičius padidėjo maždaug 10 tūkstančių.

Augant migracijos į Kauno rajoną srautams, sparčiai plečiasi ir verslas. Karmėlavos seniūnijoje veikiančios Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės vadovų skaičiavimu, investicijos į šią zoną nuo jos įkūrimo pradžios peržengė 1 mlrd. eurų ribą. Tad rajone esanti Kauno LEZ garantuoja darbą bei uždarbį ne vienam tūkstančiui ir Kauno miesto gyventojų. Nemažai lietuviškojo ar užsienio kapitalo verslo įmonių veikia ir kitose Kauno rajono teritorijose. Daugėjant gyventojų, tuo pačiu ir Kauno rajono savivaldybei daugėja rūpesčių bei iššūkių. Auga ir investicijų poreikis infrastruktūrai, gyvenamajai aplinkai, įvairioms įstaigoms.

Kauno miesto savivaldybei keliolika kartų padidinus „svetimiems“, iš kitų savivaldybių atkeliaujantiems, darželinukams ugdymo ikimokyklinėse įstaigose mokestį, ir apskundus teismo nutartį, pripažinusią, jog toks padidinimas nebuvo teisėtas, Kauno rajono savivaldybė nelaukė, kol paaiškės galutinis problemos sprendimas. Vien pernai rajone sukurtas 1000 naujų vietų darželinukams, šiemet – dar 848. Rajono, kuriame vis daugiau gimsta naujagimių (per metus – per tūkstantį), mero Valerijaus Makūno ir visų savivaldybės politikų nuomone, darželių plėtra gyvybiškai svarbi, todėl nemažai viešųjų finansų į tai investuojama. Šiuolaikiškai įrengtos ugdymo įstaigos jau veikia Noreikiškėse bei Jonučiuose, dar kitose vietovėse, bet stebint demografines tendencijas, akivaizdu, jog darželių poreikis tebelikęs Užliedžių, Domeikavos, Lapių, Samylų seniūnijose. Vaikai greitai auga, todėl jiems reikia ne tik darželių, bet ir pradinių mokyklų. Rekonstruotose patalpose šiemet įsikūrė Užliedžių pradinės ir Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos Ramučių skyriaus mokiniai, ženkliai gerėja ugdymosi sąlygos Šlienavos pagrindinėje mokykloje.

„Dėl sparčios plėtros susikaupė problemų Užliedžių seniūnijoje, kurioje gyvena ypač daug jaunų šeimų. Pastatėme modulinių darželių, rekonstruojame daugiafunkcį centrą, bet ir to nepakanka. Kitąmet Pienių gatvėje turėtų iškilti dar vienas darželis. Apgailestaujame, kad kai kurie nekilnojamojo turto vystytojai elgiasi neatsakingai: pasinaudodami įstatymų spragomis, gyvenamuosius kvartalus stato chaotiškai, nepalieka vietos šaligatviams, žaliosioms zonoms. Netrūksta ir nelegalių statybų. Ypač daug žalos buvo padaryta prieš keletą metų, kai įstatymas leido iki 80 kv. m namus statyti be leidimų“, – atkreipia dėmesį Kauno rajono meras ir viliasi, kad naujasis Savivaldybių infrastruktūros įstatymas leis pagerinti situaciją.

Kauno rajono savivaldybė jau yra pasirašiusi 34 infrastruktūros plėtros sutartis, kurias įgyvendinus būtų galima nutiesti daugiau kaip 10 km vandentiekio, maždaug 6,5 km nuotekų ir beveik 2 km lietaus tinklų. Artimiausiu metu turėtų atsirasti teisės aktai, aiškiau reglamentuojantys surinktų lėšų panaudojimą, todėl vandentvarkai, keliams, parkams ir kitai infrastruktūrai kurti savivaldybė galės skirti daugiau lėšų. Kadangi Užliedžių seniūnijoje labai trūksta žaliųjų erdvių, tai partnerystėje su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu planuojama įrengti parką LSMU panaudos teise valdomame sklype, Giraitės gyvenvietėje. Intensyviai dirbama su Domeikavos pradinės mokyklos projektu. Akivaizdu, kad ateityje pradinės mokyklos reikės ir Garliavoje. Permainos pasieks ir kitas seniūnijas.

Mastaičiuose, primena ELTA, Kauno rajono savivaldybės užsakymu bendrovė „Conresta“ stato pradinę mokyklą su darželiu ir rekonstruoja baseiną. Atnaujinama Kačerginės mokykla, šalia kurios bus sporto salė su biblioteka ir laisvalaikio erdvėmis. Darbai intensyvėja ir Kluoniškių kaime, kur rekonstruojama bei modernizuojama Zapyškio pagrindinė mokykla. Tai – pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį įgyvendinami projektai.

V. Makūno paaiškinimu, toks greitesnis bei efektyvesnis problemų sprendimo būdas savivaldybei leidžia paskirstyti finansinę naštą ilgesniam laikotarpiui. 2020-aisiais Kauno rajono savivaldybė konkurso būdu atrinko ir pasirašė VPSP sutartį su UAB „Nullus“ dėl minėtų objektų projektavimo, statybos ir priežiūros. Projektui paskolą suteikė Savivaldybių pastatų Europos regioninės plėtros fondas, SEB bankas ir fondas „BaltCap Infrastrukcture Fund“. Tiekėjas įsipareigojo rekonstruoti pastatus ir pastatyti naujus, o užbaigus darbus, juos eksploatuoti ir prižiūrėti. Savivaldybė įsipareigojo periodiškai mokėti nustatytą mokestį. Visi objektai turėtų būti pastatyti iki 2022 metų pabaigos, o sutartis galios 15 metų.

„Jei seksis, pagal šį modelį galėtume pastatyti dar keletą mokyklų, darželių. Pirmiausiai galvojame apie Raudondvario, VDU Akademijos Ugnės Karvelis, Neveronių gimnazijų modernizavimą. Tikimės, kad ir Tūkstantmečio mokyklų programos lėšos taps geru stimulu visai švietimo sistemai, jei bus paskirstytos, atsižvelgiant į kiekvienos mokyklos specifiką ir poreikius, o ne į savivaldybių merų partinę priklausomybę. Svarbu, kad visi Lietuvos vaikai turėtų lygias galimybes mokytis geroje mokykloje, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena ir kokioje aplinkoje auga.

Tai mes stengiamės daryti jau daug metų: investavome ne tik į priemiesčių, bet ir į nutolusias Piliuonos, Čekiškės, Vilkijos gimnazijas, Šlienavos pagrindinę mokyklą. Bet vien tik savivaldybės pastangų nepakanka. Skirtingai nuo daugumos šalies savivaldybių, Kauno rajonas pasižymi įspūdingais gyventojų skaičiaus augimo tempais, todėl mums labai reikia centrinės valdžios paramos. Deja, iki šiol beveik viską darėme savo jėgomis. Todėl nepuoselėju didelių vilčių. Jei atsitiks priešingai, ir sulauksime paramos, tai bus maloni staigmena, už kurią būsime dėkingi“, – kalbėjo Kauno rajono savivaldybės vadovas V. Makūnas.

Kuriant rajono gyventojų gerovę, nemažai lėšų pastaraisiais metais investuojama ne tik į švietimą, bet ir į sportą, kultūrą, kelius bei kitą infrastruktūrą. Puikiai veikia prieš dešimtmetį Kauno rajono savivaldybės lėšomis pastatytas Garliavos sporto centras – 1,5 tūkst. žiūrovų talpinanti arena, kur vyksta rajono, nacionalinio ir tarptautinio lygio rankinio, krepšinio ir kitų sporto šakų varžybos, taip pat – daug renginių mokiniams bei visai bendruomenei. Rajonas džiaugiasi ne tik čempioniškai žaidžiančių Garliavos rankininkių pasiekimais, bet ir augančiu susidomėjimu futbolu. Šiemet Lietuvos futbolo A lygoje Kauno rajonui atstovavęs klubas „Hegelmann Litauen“ įsitvirtino penktoje vietoje. Garliavoje įrengtas nacionalinius reikalavimus atitinkantis futbolo stadionas, kitą stadioną planuojama ateinančiais metais statyti Raudondvaryje. Čekiškės miestelis turi geras sąlygas puoselėti kordinių automobilių modelių lenktynių tradicijas, ir naujame kartodrome jau vyksta tarptautinės varžybos. Kartu su Lietuvos krepšinio federacija bei „Tornado“ krepšinio mokykla viliamasi įkurti Kauno rajono krepšinio akademiją. Tai būtų ypač smagu pasitinkant Lietuvos krepšinio 100-metį.

Vis daugiau lėšų savivaldybė skiria ir puoselėdama kurortinių teritorijų statusą turinčias vietoves prie Nemuno. Tokios teritorijos įsteigtos, siekiant apsaugoti vertingą gamtinį karkasą, kuriame nebūtų triukšmo, taršios pramonės, o žmonės galėtų stiprinti sveikatą gamtoje, aktyviai leisti laiką pėsčiųjų, dviračių trasose arba ant vandens, lankyti kultūros paveldo objektus.

„Vis daugiau renginių vyksta Kačerginės Liepų parke, Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje bei prie jos. Vasarą atidaryta Kulautuvos mineralinio vandens biuvetė irgi tapo stipriu miestelio traukos objektu. Dviratininkai per Nemuną gali persikelti keltu „Nevėžis“, poilsiui ir ekskursijoms skirtas naujasis savivaldybės katamaranas „Zapyškis“ irgi pateisino lūkesčius. Kitąmet dar labiau pasikeis Nemuno krantinės vaizdas, – upėje atsiras plaukiojanti renginių aikštelė, kuriai bus pritaikyta sena žemkasė. Ant kranto įsikurs informacinis centras. Rengiamas Vytauto gatvės rekonstrukcijos projektas. Po rekonstrukcijos taps neatpažįstamos Kačerginės J. Janonio gatvė ir Kulautuvos Akacijų alėja, kurių meninius akcentus suprojektavo talentingas architektas Aidas Kalinauskas. Svarbu, kad kurortinė teritorija tampa draugiškesnė ekologiškam transportui: Zapyškyje įrengta elektromobilių įkrovos stotelė, o Kačerginėje jų net dvi.

Pastebėjome, kad Kauno rajono kurortinė teritorija sulaukia vis daugiau lankytojų, ypač jų daug atvyksta iš Kauno miesto, taip pat – Šakių, kitų Lietuvos vietų, užsienio. Tai rodo, kad įdėtos pastangos nenuėjo veltui“, – apžvelgdamas praėjusių metų darbus bei ateities planus, pasidžiaugė Kauno rajono savivaldybės meras V. Makūnas.

ELTA