Audrius Klišonis apie naują NT mokesčio modelį: problemų nesprendžia

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis sako, kad naujausias Finansų ministerijos parengtas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis problemų nesprendžia, o jo pakeitimai yra tik kosmetiniai.

„Visiškai (nesprendžia – BNS), nes tai nei aktualu savivaldybei, nei aktualu gyventojams, kurie bus mokesčių mokėtojai. Čia tiesiog yra kaip figos lapelis uždėtas tam, kad padaromas kosmetinis teisės akto pakeitimas ir jis formaliai vėl toliau grąžinamas į Seimą“, – BNS sakė liberalas A. Klišonis.

„Jis (projektas  – BNS) realiai nesprendžia nieko (...). Čia padarytas grynai techninis veiksmas, kuris faktiškai neturi jokios įtakos pačiai teisės akto kokybei“, – pridūrė jis.

Kaip rašė BNS, ministerija trečiadienį pasiūlė leisti savivaldybėms nustatyti neapmokestinamas pirmojo būsto vertės grindis ir konkrečius tarifus nuo 0,1 iki 1 proc., tačiau mažiausia grindų riba turėtų būti 10 tūkst. eurų asmeniui. Konkrečias neapmokestinamas būsto vertes ir virš jų taikomo NT mokesčio ribas nustatytų savivaldybių tarybos.

Kitas gyventojų NT būtų apmokestinamas nuo 50 tūkst. eurų asmeniui, o virš šios ribos taip pat būtų taikomi diferencijuoti 0,1-1 proc. tarifai. 

LSA vadovas BNS sakė, jog tai kas tinka vienai savivaldybei, nebūtinai tiks ir kitai, todėl svarbu leisti joms pačioms nusistatyti mažiausią NT apmokestinimo ribą.

„Netgi besiribojančioms kaimyninėms savivaldybėms, matom, kad nekilnojamojo turto grindys turėtų būti nustatomos visiškai skirtingos, skirtingose savivaldybėse ir tą dalyką galėtų padaryt savivaldybių tarybos“, – kalbėjo A. Klišonis.

Jo teigimu, asociacija taip pat norėtų, kad neliktų atskyrimo tarp pirmojo būsto ir kito gyventojų turto, o visi pinigai surinkti iš NT mokesčio, tektų savivaldybėms.

BNS rašė, kad iki šiol Vyriausybė siūlė leisti savivaldybėms pačioms nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę, vadinamąsias grindis, virš jų taikant 0,1–1 proc. tarifus. Tuo metu kitą gyventojų NT siūlyta apmokestinti nuo 20 tūkst. eurų vertės asmeniui arba 40 tūkst. eurų – dviem bendrasavininkiams.

Tačiau Seimas antradienį po pateikimo nepritarė tokioms NT mokesčio įstatymo pataisoms, jos grąžintos tobulinti.

Ministras Rimantas Šadžius antradienį teigė, jog, jo nuomone, viena tokio balsavimo priežasčių – kai kurių parlamentarų nenoras suteikti daugiau galių savivaldai. 

Valdančiosios „Nemuno aušros“, kurios nariai nepalaikė projekto, lyderis Remigijus Žemaitaitis antradienį sakė, kad jo partija siūlo apriboti teisę savivaldybėms nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertės ribą, vadinamąsias grindis.

Vyriausybė siūlo, kad visos pajamos už pirmąjį būstą būtų skiriamos savivaldybėms – jos priklausys nuo tarybų sprendimų, tuo metu už kitą NT – Gynybos fondui. Preliminariai skaičiuojama, kad iš kito gyventojų turto mokesčio būtų surenkama apie 14 mln. eurų per metus, o iš 0,2 proc. papildomo komercinio NT mokesčio – apie 61 mln. eurų.

Skaičiuota, kad 2026 metais iš NT mokesčio į valstybės biudžetą numatoma surinkti apie 40 mln. eurų, o 2027 metais – apie 74 mln. eurų.