Atverti Žemaičių muziejaus „Alka“ lobynai

...Ateinu prie muziejaus, patraukiu rankeną – užrakinta. Rašau žinutę „Alkai“: kada atsidarysite? Atrašo: jau visai netrukus. Laukiu. Vėl ateinu, vėl sukinėjuosi apie duris... Užrakinta.

Iššūkių vedini metai

Žemaičių muziejus „Alka“ pastaraisiais metais išgyveno turbūt patį didžiausią virsmą nuo muziejaus įkūrimo dienos: 2023 m. visuomenei atverta Telšių ješiva, renovuotas Žemaičių vyskupystės muziejus bei naujai įrengta sakralinius lobynus pristatanti ekspozicija ir galiausiai lankytojams atidarytos Žemaičių muziejaus „Alka“ durys.

„Man, kaip šios įstaigos vadovui, ši diena labai ypatinga ir jautri. Tie penkeri metai, kuriuos mes išgyvenome, buvo nepaprastai sunkūs. Kiekvienų metų pabaigoje vieni kitiems suteikdavome viltį, kad kiti metai bus lengvesni. Deja, lengviau nebuvo. Aš manau, kad dažnai visų minima muziejaus įkūrėjo Prano Genio frazė „Šiandien – laikas, rytoj jau bus vėlu“... yra ypatingai svarbi kiekvienam žmogui, jeigu jis ją supranta“, – sveikindama susirinkusius sakė direktorė Eva Stonkevičienė.

Projektas „Žemaičių muziejaus „Alka“ modernizavimas“ įgyvendintas pagal priemonę „Kultūros infrastruktūros modernizavimas“. Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamam projektui įgyvendinti iš ES struktūrinių fondų lėšų ir LR valstybės biudžeto lėšų skirta 6 mln. 102 tūkst. 108, 31 Eur. Projekto veiklas apėmė ne tik pastatų kapitalinis remontas, bet ir ekspozicijos kūrimas bei įrengimas. Pagrindinius projekto rangos darbus įgyvendino įmonė „Infes“.

Projekto metu atnaujintas Žemaičių muziejaus „Alka“ pastatas, įrengtos šiuolaikinės ekspozicijos, eksponatų saugojimo saugyklos. Įgyvendinus projektą, bus pagerinta Žemaičių muziejaus „Alka“ paslaugų kokybė, muziejaus pastatas pritaikytas lankytojų poreikiams.

Sveikinimai ir padėkos

Žemaičių muziejaus „Alka“ atidarymo renginyje dalyvavo Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Jolanta Karpavičienė. Ji perdavė šalies vadovo sveikinimą ir pasidalino įspūdžiais iš viešnagės JAV, kur LR Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva, Amerikos Lietuvių Kultūros Archyvas (ALKA) Putname (JAV, Konektikuto valstija) padovanojo Žemaičių muziejui „Alka“ ir visai Lietuvai didelės lituanistinės vertės istorines knygas bei pradėjo kultūrinį bendradarbiavimą. Simboliniai sutapimai institucijų pavadinimuose ir kokia simbolinė dovana „Alkai“, prieš pat atveriant duris po renovacijos!

Apie muziejaus reikšmę visai šaliai atidarymo renginyje kalbėjo LR Kultūros ministras Simonas Kairys „Žemaičių muziejų „Alka“ dar puikiai atsimenu iš vaikystės. Ypač mešką, šarvus ir dvarų eksponatus. Svarbiausias muziejų tikslas – kad mes, jų lankytojai, nepavargtume klausti. Kad mums būtų įdomu suprasti, kas yra žemaitis? Kas yra lietuvis? Ką būti žemaičiu reiškė prieš šimtą metų? Ką tai reikš rytoj? Todėl ir noriu palinkėti muziejui „Alka“ smalsių ir klausiančių lankytojų. Žemaitijos istoriją bei kultūrą galima nagrinėti įvairiais pjūviais: nuo archeologinių radinių iki religijos ar Žemaitijos dvarų istorijos. Tegu kiekvienas čia, šioje ekspozicijoje, randa sau kažką artimo ir įdomaus, kas paskatins ir išėjus iš muziejaus atidžiau žvelgti į supančius kultūrinius kontekstus. Tegu šis muziejus ir ši ekspozicija dar labiau kiekviename mūsų sustiprina orumo ir savigarbos dėmenis. Juk tai, kas mes esame ir visuomet buvome, nesikeičia nuo to, kas apie mus buvo kalbama“.

Ypatingos dienos proga ministras S. Kairys įteikė padėką Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorei E. Stonkevičienei ir direktorės pavaduotojai, vyriausiajai muziejaus rinkinių kuratorei Eglei Tarvainytei didelės apimties investicijų projektų įgyvendinimą, svarų bei reikšmingą indėlį ir atsakingą požiūrį į naujų ekspozicijų atvėrimą visuomenei.

Lietuvos muziejų asociacijos vardu sveikino pirmoji pirmininko pavaduotoja, Lietuvos jūrų muziejaus direktorė, Žemaičių muziejaus „Alka“ tarybos narė Olga Žalienė, ji įteikė padėką Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorės pavaduotojai muziejinei veiklai Ingridai Vaitiekienei.

Neslėpdamas pasididžiavimo ir džiaugdamasis atvertu muziejumi vadovus ir kolektyvo narius sveikino Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus. Rajono vadovas iškėlė lūkesčius neprarasti sėkmingiausios turizmo traukos vietovės vardo, o prie šio indėlio, neabejotinai, prisidės ir „Alka“. Pasveikinęs rajono vadovas įteikė padėkas Žemaičių muziejaus „Alka“ Turto valdymo ir infrastruktūros skyriaus vedėjai Evelinai Diržininkienei, viešųjų pirkimų specialistei Laimai Brasienei ir finansų skyriaus vedėjai Jūratei Dargienei.

Atidarymo renginį vedė Telšių kultūros centro direktorius Linas Ulkštinas ir Telšių Žemaitės dramos teatro aktorė Margarita Bladženauskaitė, koncertinę programą atliko „Dvi Ingos“: Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos mokytojos Inga Šiaulytė-Buivydienė ir Inga Grušaitė.

„Alkos“ atgimimas

1988-ųjų spalio 30-ąją virš muziejaus suplazdėjo Lietuvos trispalvė. Po ilgų priespaudos metų muziejui grąžintas „Alkos“ vardas, 1994 m. pradėtos muziejaus priestato statybos. Apie tai, kokie iššūkiai, sėkmės bei nesėkmės lydėjo statant priestatą, atidarymo renginyje kalbą sakė projekto pastato autorius, architektas, Žemaičių kultūros draugijos prezidentas, Telšių miesto Garbės pilietis Algirdas Žebrauskas. Jis taip pat direktorei perdavė svarbus dokumentus į muziejaus rinkinius ir žemaitišką vėliavą.

Šventiniame renginyje apie rangos darbus dalinosi UAB „Infes“ generalinį direktorių Arvydą Markevičių. Jis džiaugėsi gauti rezultatu ir galimybe prisidėti prie kultūros objektų atnaujinimo, už bendrą darbą dėkojo projektuotojams ir ekspozicijų rengėjams. Ekspozicijų erdvių atnaujinimo projektą kūrė „DA DA DA studio“.

Istoriniai atspindžiai, vienų su kitais persipynę žmonių gyvenimai, praeities detalės ir išlikę epizodai... Darbo dirva plati, nes Žemaičių kraštas ir šiandien dar yra gyvas muziejus. Tam, kad muziejų saugotų ir globotų iš Aukščiau, Jo Ekscelenciją Telšių vyskupas dr. Algirdas Jurevičius palaimino atsinaujinusias Žemaičių muziejaus „Alka“ erdves.

Apie ką kalbą naujoji „Alka“?

Pristatymą apie Žemaičių muziejaus „Alka“ istorinę ekspoziciją parengė muziejaus direktorės pavaduotoja, vyriausioji muziejaus rinkinių kuratorė Eglė Tarvainytė: „Kuriant istorinę ekspoziciją, buvo iškeltas tikslas ne tik patraukliai, vaizdžiai ir profesionaliai pateikti informaciją lankytojams, bet ir interaktyviai įtraukti į pažinimo procesą. Įkvėpė Žemaitija, jos žemės, žmonės, kalba, praeitis, dabartis ir ateities perspektyvos. Muziejus patrauklus visiems, besidomintiems Žemaitijos istorija. Čia dažnai užsuka švietimo bendruomenė, gidai, turistų grupės, neprasuka pro šalį ir vietiniai, todėl su naująja ekspozicija siekta nuoseklumo pristatant Žemaitijos regioną, transliuojant žinią, kad Žemaičių muziejus „Alka“ – svarbiausias Žemaitijos muziejus nuo archeologijos iki šiuolaikinio meno“.

Ekspozicijos pradžia antrajame muziejaus aukšte. Turimas turtingas Žemaičių muziejaus „Alka“ archeologijos rinkinys atskleidžia pirmųjų Žemaitijoje atsiradusių žmonių gyvenimus. Vėliau tęsiama Žemaitijos istorija po krikšto

Tarpukario Telšiams skirtoje ekspozicijoje lyg buvusia Didžiąja gatve (dabartinė Respublikos g.) pražingsniuoti kviečia asmenybės, burmistrai, pramonė, interjerai, pristatomos etninės grupės ir konfesijos, švietimo įstaigos, senieji pastatai.

Viena gražiausių erdvių, kurioje atsiveria Žemaitijos lobynai, skirta Žemaitijos dvarų kultūrai pristatyti. Iš nacionalizuotų Žemaitijos dvarų į muziejų po 1940-ųjų metų patekusios neįkainojamos meno vertybės, sudarančios Žemaičių muziejaus „Alka“ aukso fondą, atskleidžia dvarą, kaip itin reikšmingą ekonominio, socialinio ir kultūrinio krašto gyvenimo elementą.

Ekspozicijos lankytojo dėmesys sutelkiamas ir į Žemaičių muziejaus „Alka“ istoriją, išskirtinai pagerbiami jos įkūrėjai ir puoselėtojai. Sakralinio liaudies meno ekspozicinėje erdvėje pateikiama Šventųjų skulptūrėlių, koplytstulpių, šventųjų paveikslų, kryždirbystės ekspozicija. Ekspozicijos pasakojime vietą rado ir pasakojimas apie žemaičių kaimo buitį, pristatomi muziejuje saugomi etnografinės buities daiktai, senieji muzikos instrumentai, tekstilė, indų, molio dirbinių kolekcija, unikali margučių kolekcija, bei Užgavėnių kaukės pristato kalendorines šventes.

Tolygų ir nuosaikų pasakojimą nutraukia netolimi brutalūs įvykiai. Išgyvenimų bangą tęsia netekčių salė, kurioje dalis ekspozicijos skiriama Sibiro tremtiniams, pristatomi išlikę daiktai, tremties vietos, ištremtųjų skaičiai, netekčių mastas. Greta netekčių paraleliai atveriama ir partizanų bunkerio ekspozicija.

Neatskiriama istorijos dalis – sovietinio gyvenimo realybė ir absurdas. Per buitį, kultūrą, švietimą, mediciną ir pramonę atskleidžiamas (pa)keistas Telšių miestas. Matyti pokario gyvenimai ir likimai palaipsniui veda Atgimimą, kur lankytojas atsiduria pirmosiose Lietuvos ir Žemaitijos laisvės apraiškose.

Muziejaus ekspozicijoje atskira erdvė skiriama gamtai, kurioje tematiškai pagal gyvūnų rūšis ir arealą eksponuojamos gyvūnų iškamšos, sukuriamas buvimo tikroje gamtinėje aplinkoje įvaizdis.

Istorinei kelionei Žemaičių muziejuje „Alka“ artėjant į pabaigą, lankytojas patenka į Medalių meno ekspoziciją. Subtiliame ir daugiaprasmiame medalio mene pasakojama Telšiuose 40 metų vykstančių tarptautinių medalio meno kūrėjų stovyklų istorija. Tai lyg nueito Žemaitijos istorinio kelio apibendrinimas per asmenybes ir istorinius įvykius.

Muziejus, siekdamas tapti laisvalaikio praleidimo vieta įvairioms bendruomenės grupėms ekspozicijoje įrengė Koncertų ir renginių salę, kuriai suteikė Pranciškaus Smuglevičiaus vardą. Čia kiekvienas lankytojas galės pasigėrėti Žemaitijos dvarų paveikslais bei pagrindiniu akcentu P. Smuglevičiaus paveikslu – „Agripina perkelia savo vyro Germaniko palaikus į tėvynę“ , jau tapusiu Žemaičių muziejaus „Alka“ vizitine kortele.

Nuotr. Gedo Girdvainio, Monikos Sudintaitės, Loretos Norvaišienės