Atskleista, kodėl nepasiekęs „Titaniko“ susprogo turistus milijonierius plukdęs „Titanas“

„Klinikinis psichopatas“ prie vairo, kritikų atleidimas ir kita – štai ką sužinojome apie tragedijos priežastis po dvejų metų.

2023 m. vasarą povandeninis laivas „Titanas“ su keleiviais nuskendo Atlanto vandenyno dugne. Jie norėjo pamatyti „Titaniko“ nuolaužas, tačiau pakeliui įvyko „katastrofiškas sprogimas“. Naujas „Netflix“ dokumentinis filmas „Titan: The OceanGate Disaster“ pasakoja, kaip laivo kūrėjas Stocktonas Rushas metų metus ignoravo inžinierių perspėjimus, kad povandeninis laivas yra nesaugus, atsisakė nepriklausomos ekspertizės, atleido kritikus ir galiausiai žuvo savo laive.

2023 m. birželio 18 d. kompanijos „OceanGate“ batiskafas „Titanas“ išplaukė ieškoti „Titaniko“ nuolaužų. Viena vieta laive kainavo 250 tūkst. dolerių. Laive buvo penki žmonės: kompanijos „OceanGate“ įkūrėjas S. Rushas, ​​britų milijardierius Hamishas Hardingas, britų ir pakistaniečių kilmės verslininkas Shahzada Dawoodas, jo 19 metų sūnus Sulemanas ir prancūzų naras Paulas-Henri Nargoletas.

„Titanas“ / Gamintojai

Netrukus po nėrimo batiskafas prarado ryšį. Jame buvo likę tik apie 96 valandos oro, todėl gelbėjimo operacija prasidėjo tą pačią dieną. Po keturių dienų gelbėtojai Atlanto vandenyno dugne rado „Titano“ nuolaužas ir sužinojo, kad, praėjus 90 minučių po nėrimo pradžios, 3300 metrų gylyje įvyko „katastrofiškas sprogimas“. Batiskafo dalys buvo nusviestos maždaug 500 metrų viena nuo kitos. Visi penki keleiviai žuvo akimirksniu.

„Katastrofiškas sprogimas“ – tai implozija, tai yra „atvirkštinis sprogimas“, nukreiptas į vidų dėl išorinio slėgio. Implozijos metu objektas akimirksniu sunaikinamas. „Titano“ atveju slėgio skirtumas buvo toks didelis, kad vos tik jo sienelė įtrūko, per sekundės dalį slėgis laive susilygino su aplinkos slėgiu, o tai akimirksniu sunaikino viską, kas buvo laivo viduje, įskaitant žmones.

Keleiviai nespėjo suvokti, kad kažkas negerai, ar pajusti skausmo, nes visiškas korpuso sunaikinimas įvyko maždaug per vieną milisekundę (t. y. vieną tūkstantąją sekundės dalį). Manoma, kad instinktyvi žmogaus smegenų reakcija į išorinį dirgiklį trunka apie 25 milisekundes. O sąmoninga reakcija – nuo ​​suvokimo momento iki atsako – geriausiu atveju trunka 150 milisekundžių.

Naudojo pigesnę medžiagą

„Netflix“ dokumentiniame filme „Titan: The OceanGate Disaster“ pasakojama apie povandeninį laivą sukūrusios kompanijos įkūrėją. Amerikiečių inžinierius ir verslininkas S. Rushas 2009 m. įkūrė kompaniją „OceanGate“. Jis subūrė inžinierius, narus ir jūrų tyrėjus, kurie, kaip ir jis, svajojo apie giliavandenio nardymo turizmo revoliuciją.

Stocktonas Rushas / Reuters

Pagrindinė problema buvo ta, kad batiskafai buvo gaminami iš sunkių medžiagų, kurios neleido laivui su turistais pakilti į paviršių be pagalbinio mechanizmo.

Tuomet S. Rushas pasiūlė naudoti lengvesnę ir pigesnę medžiagą – anglies pluoštą. Jis gaminamas iš sandariai sujungtų anglies siūlų, suklijuotų derva arba klijais, ir naudojamas, pavyzdžiui, slidžių ar sportinių automobilių gamyboje.

2013 m. Vašingtono universiteto Taikomosios fizikos laboratorija pradėjo konstruoti batiskafą „Titaną“ iš anglies pluošto ir valdė jį „PlayStation“ valdymo svirtimi. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad anglies pluoštas niekada nebuvo išbandytas dideliame gylyje, todėl nebuvo aišku, ar medžiaga gali atlaikyti tokią apkrovą.

Be to, buvo nustatyta, kad pluošto struktūros vientisumas blogėja pakartotinai naudojant. Tai buvo patvirtinta atliekant „Titano“ bandymus: nardant iki tam tikro gylio, siūlai pamažu trūkdavo, sukeldami traškėjimo garsą laivo viduje, kol batiskafas galutinai sprogo.

Kritikai buvo atleisti

Filme matyti daugiamečių „Titano“ bandymų kadrai, kai skirtingo dydžio anglies pluošto konstrukcijos „sprogo“ veikiant slėgiui. Tačiau, nepaisydamas daugybės nesėkmių, S. Rushas buvo įsitikinęs dėl sėkmės.

Kompanijos „OceanGate“ jūrų operacijų direktorius Davidas Lockridge'as sakė S. Rushui, kad būtina gauti nepriklausomos organizacijos nuomonę, kuri patvirtintų laivo saugumą. Tačiau S. Rushas nenorėjo, kad jo projektą vertintų pašaliniai žmonės.

Tačiau 2013 m. „OceanGate“ kreipėsi ekspertų patarimo į kompaniją „Boeing“, kuri specializuojasi anglies pluošto srityje. Aviacijos ir kosmoso bendrovės inžinieriai rašė, kad yra „didelė gedimo rizika 4000 metrų gylyje arba pakeliui“. Po to „OceanGate“ atsisakė bendradarbiauti su „Boeing“.

Netflix

Bet kokie bandymai prieštarauti generaliniam direktoriui buvo numalšinti, o tie, kurie kritikavo „Titaną“, buvo S. Rusho atleisti. D. Lockridge'as 2018 m., apžiūrėjęs povandeninį laivą ir parašęs ataskaitą, kurioje abejojo dėl jo saugumo, paliko „OceanGate“.

„Man nereikalingi komandoje žmonės, kuriems nepatinka tai, ką darome. Mes čia darome keistus dalykus, ir aš tikrai netelpu į jokius rėmus“, – apie D. Lockridge'o atleidimą aiškino S. Rushas.

Pasak kito bendrovės inžinieriaus Tony Nisseno, po šio incidento visi darbuotojai „nutilo“. „Dirbau klinikiniam psichopatui, mažų mažiausiai narcizui“, – filme sakė jis.

Paskutinis nėrimas

Per dvejus metus nuo 2021 iki 2022 m. „Titanas“ atliko 80 sėkmingų nėrimų, iš kurių 13 buvo 4000 metrų gylyje. Po tragedijos giliavandenio nardymo ekspertas Robas McCallumas teigė, kad „Titano“ žlugimas buvo neišvengiamas. „Nesuprantu, kaip S. Rushas išgyveno pirmuosius nėrimus“, – sakė jis.

Kompiuterinė „katastrofiško sprogimo“ batiskafe simuliacija / YouTube

Per 80-ąjį nėrimą 2022 m. „OceanGate“ darbuotojai pastebėjo, kad anglies pluoštas pradėjo labiau trūkinėti. Be to, kad nereikėtų mokėti už transportavimą, laivas žiemai buvo paliktas doke Kanadoje, nors inžinieriai perspėjo, kad tai jį sugadins. Todėl bendrovės darbuotojai, dirbantys Jungtinėse Valstijose, negalėjo apžiūrėti „Titano“ prieš 2023-iųjų ekspedicijas.

2023 m. pavasarį povandeninis laivas atliko keturis bandymus panirti, tačiau visi jie buvo nutraukti dėl blogo oro ar techninių problemų. Pirmasis nardymas su turistais laive birželio 18 d. tiek „Titanui“, tiek S. Rushui pasirodė esąs paskutinis.

„Didžiausia tragedija yra ta, kad šios nelaimės buvo galima išvengti“, – sakė dokumentinių filmų režisierius Markas Monroe.

Buvęs kompanijos inžinierius T. Nissenas mano, kad tragedijos priežastis buvo pats S. Rushas, ​​kuris kritiką „Titano“ atžvilgiu priėmė kaip asmeninį įžeidimą. S. Rushas žavėjosi milijardieriais Jeffu ​​Bezosu ir Elonu Musku ir, anot T. Nisseno, norėjo būti toks pat įtakingas kaip jie. „Jis norėjo šlovės ir ją gavo“, – sakė inžinierius.

Praėjus dvejiems metams po katastrofos, JAV pakrančių apsaugos komisija dar nepaskelbė galutinės ataskaitos. Taip pat dar neiškeltos baudžiamosios bylos dėl penkių žmonių mirties ir povandeninio laivo sunaikinimo.