Atsistatydino Estijos premjeras J. Ratas

Estijos premjeras Juri Ratas (Jūris Ratas) anksti trečiadienį atsistatydino, teisėsaugai pareiškus įtarimus korupcija jo Centro partijai ir keletui jos aukšto rango narių, siejamų su nekilnojamojo turto plėtros projektu Talino uosto rajone, pranešė visuomeninis transliuotojas ERR ir dienraštis „Postimees“.

Pasitraukus premjerui atsistatydinti turės ir jo vyriausybė.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Centro partijos valdyba antradienį vakare susirinko aptarti padėties, kai Centro partija ir penki asmenys, įskaitant šios partijos narius, buvo paskelbti įtariamaisiais baudžiamajame tyrime, susijusiame su projekto „Porto Franco“ finansavimu.

Tarp šių asmenų yra Centro partijos generalinis sekretorius Mihhailas Korbas (Mihailas Korbas), taip pat nusprendęs pasitraukti iš posto, finansų ministro patarėja Kersti Kracht ir verslininkas Hillaris Tederis (Hilaris Tederis). Šie asmenys įtariami kyšininkavimu ir prekyba poveikiu.

Kreipdamasis į žurnalistus J. Ratas padėkojo už galimybę ketverius metus dirbti Estijos labui premjero poste, padėti pagerinti žmonių gyvenimo standartus ir sustiprinti šalies padėtį tarptautinėje arenoje.

„Politikoje taip pat tenka priimti labai sunkių sprendimų, sprendžiant sudėtingas situacijas. Politikas turi būti tam pasiruošęs“, – kalbėjo premjeras. 

Jis nurodė, kad sprendimą trauktis iš pareigų priėmė po keliolika valandų trukusio pasitarimo su partijos nariais.

„Šis sprendimas, kaip jau sakiau, buvo priimtas po konsultacijų su Estijos centro partijos valdyba, partijos frakcijos nariais, mano postui artimiausiais žmonėmis. Neabejotina, kad galėtų būti kitokių sprendinių, bet tik šis vienintelis atrodo esąs teisingas“, – pridūrė J. Ratas.

„Generalinės prokuratūros šiandien pareikšti įtarimai dar nereiškia, kad kažkas iš tikrųjų yra kaltas, bet jie neišvengiamai meta rimtą šešėlį visoms susijusioms šalims. Tokioje situacijoje [sprendimas] savo atsistatydinimu suteikti galimybę nušviesti visas aplinkybes ir viską išaiškinti atrodo kaip vienintelis teisingas dalykas. Politinės ir socialinės ramybės sąlygomis. Esu įsitikinęs, kad tyrimo pareigūnai profesionaliai ir nešališkai atliks savo darbą ir nustatys galutinę tiesą“, – sakė J. Ratas.

Neigia žinojęs apie korupcinę schemą

J. Ratas teigė nieko nežinojęs apie įtartinas „Porto Franco“ finansavimo schemas.

„Nors prisiimu politinę atsakomybę, galiu visiškai ramiai pasakyti, kad kaip premjeras nepriėmiau nė vieno piktavališko ar sąmoningai blogo sprendimo. Šiandien bendravau su generaliniu prokuroru ir Vidaus saugumo tarnyba, kurie abu patvirtino neturintys įtarimų dėl manęs. Kaip vyriausybės vadovas dėl „Porto Franco“ atvejo nejaučiau, kad kokie nors ministrai ar politinės partijos būtų bandę neteisėta kryptimi pakreipti vyriausybės sprendimus“, – sakė J. Ratas.

Jis nurodė, kad sprendimas skolinti buvo priimtas remiantis valstybinio fondo „KredEx“ pasiūlymu, o paskolos sąlygos buvo panašios į, pavyzdžiui, sprendimo dėl keltų operatorės „Tallink“ sąlygas. 

„Kaip Centro partijos pirmininkas taip pat galiu visiškai nuoširdžiai patvirtinti, kad vadovaudamas partijai niekada nepadariau jokių veiksmų, kenkiančių teisingumui ar teisingumo jausmui ir jiems nepritariau. Žinoma, kaip partijos pirmininkas taip pat privalau prisiimti atsakomybę, kad šis klausimas būtų nedviprasmiškai, aiškiai ir teisingai išspręstas“, – pridūrė J. Ratas.

Kaip spaudos konferencijoje sakė vyriausiasis valstybės prokuroras Taavi Pernas (Tavis Pernas), įtariama, kad verslininkas H. Tederis ir Centro partijos generalinis sekretorius M. Korbas pernai susitarė, kad H. Tederis prieš vietos valdžios rinkimus partijai paaukos iki milijono eurų, o mainais su juo susijusi kompanija „Porto Franco“ per Ekonomikos ir komunikacijų ministerijos įkurtą fondą „KredEx“ gaus 40 mln. eurų kreditą.

Trečiąjį praėjusių metų ketvirtį H. Tederis du kartus – liepos 1-ąją ir rugsėjo 9-ąją – Centro partijai paaukojo po 30 tūkst. eurų.

 „KredEx“ taryba liepos pradžioje aptarė kredito suteikimą „Porto Franco“, o vyriausybė rugsėjo 3 dieną šiam kreditui pritarė.

Keturis įtariamuosius policija sulaikė.

Trečiadienį ryte J. Ratas nuvyko į prezidentūrą susitikti su valstybės vadove Kersti Kaljulaid. Atsistatydinus vyriausybei prezidentė privalo pasiūlyti kokios nors politinės jėgos lyderiui pradėti formuoti kitą šalies vyriausybę.

Atsistatydinusi vyriausybė toliau eis savo pareigas iki bus paskirtas naujas ministrų kabinetas.

Nebus referendumo dėl santuokos? 

Vyriausybės atsistatydinimas galėtų sugriauti koalicijos planus šį pavasarį surengti prieštaringai vertinamą referendumą dėl tos pačios lyties asmenų santuokų.

Tačiau nauji rinkimai įvyktų tik tuo atveju, jei joks kandidatas į premjerus negalėtų užsitikrinti daugumos.

Praėjusį kartą rinkimai Estijoje vyko 2019 metais.

Pagrindinė opozicinė liberali Reformų partija, kuriai vadovauja buvusi europarlamentarė Kaja Kallas (Kaja Kalas), per rinkimus gavo daugiausiai balsų, bet nesugebėjo pasiekti susitarimo dėl daugumos koalicijos.

Vietoje to Centro partija suformavo koaliciją su prieš Europos Sąjungą nusistačiusia kraštutine dešiniąja partija EKRE ir dešiniojo sparno konservatorių „Isamaa“.

Centro partija ir Reformų partija pasikeisdamos valdo beveik tris dešimtmečius nuo Estijos nepriklausomybės atkūrimo.

Abi jos tvirtai remia Estijos narystę Europos Sąjungoje ir NATO, kurią laiko tam tikra apsauga nuo sovietinių laikų šeimininkės Rusijos.

Šios partijos rėmė taupymo priemones išlaidoms suvaldyti. Estijos skolos ir BVP santykis yra vienas mažiausių euro zonoje.

BNS