Atsipalaidavimo ieško alkoholyje ir nelegaliose psichoaktyviosiose medžiagose: specialistai primena apie rizikas

Vasarą dauguma gyventojų skiria atostogoms, poilsiui, atsipalaidavimui nuo darbų ir kasdienių veiklų, laisvalaikiui koncertuose ar muzikos festivaliuose. Specialistai pastebi, kad poilsiaujant paplitęs reiškinys yra alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, nes dažnai žmonės tokiu būdu bando labiau atsipalaiduoti ir atsikratyti patiriamos psichoemocinės įtampos.

„Visi pavargstame nuo kasdienių užsiėmimų, darbų, mokslų ir norime pailsėti. Klausimas – kokį būdą renkamės. Yra natūralūs aktyvaus ar pasyvaus fizinio ir emocinio poilsio būdai: daug miegoti, skaityti knygas, sportuoti, keliauti ir panašiai. Tačiau yra ir įvairios cheminės medžiagos, kuriose kartais ieškoma atsipalaidavimo. Labiausiai paplitusi yra alkoholis. Jis veikia centrinę nervų sistemą, mažina jos aktyvumą, sukelia jausmą, kad atsipalaiduojama ir nuovargis mažėja. Iš tiesų nuovargis niekur nedingsta, tik alkoholio pavartojęs žmogus laikinai mažiau jį jaučia“, – aiškina Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis.

Ženklai, kad vartojama per daug

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad labai svarbu atskirti mažiau žalingą alkoholio vartojimą nuo žalingo, o kuo daugiau alkoholio vartojama, tuo didesnė žala sveikatai.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijose nurodoma, kad mažiau rizikingo vartojimo grupei priskiriamos moterys, kurių suvartojamas alkoholio kiekis per savaitę neviršija 11 standartinių alkoholio vienetų, ir vyrai, suvartojantys ne daugiau nei 16,8 alkoholio vienetų. Standartiniu vienetu vadinama 10 g grynojo alkoholio. Pavyzdžiui, 500 ml 5% alaus ar 200 ml 13% vyno sudaro po 2 alkoholio vienetus, o 50 ml 40% stiprumo gėrimo – 1,6 alkoholio vieneto.

Taip pat rekomenduojama bent 2 dienas per savaitę visai nevartoti alkoholio, o nepilnamečiams, nėščiosioms ir asmenims, turintiems tam tikrų ligų ar psichikos sveikatos sutrikimų, jo visai atsisakyti.

„Jeigu žmogus neviršija PSO rekomenduojamų alkoholio vienetų, tai viena. Bet jei jis pradeda vis dažniau ir gausiau vartoti alkoholį, tada iš pradžių galima kalbėti apie rizikingą, po to – žalingą vartojimą, o vėliau – ir apie besiformuojančią priklausomybę“, – sako A. Slatvickis.

Kad asmuo alkoholio vartoja per daug, gali rodyti tokie požymiai kaip vartojimas netinkamu laiku ar netinkamoje vietoje, sunkiai valdomas ir didėjantis išgeriamo alkoholio kiekis, nekontroliuojamas elgesys pavartojus alkoholio, nevykdomi įsipareigojimai ar pažadai.

Vasarą į pajūrį bei įvairius muzikos festivalius atvažiuoja ir jaunų žmonių, vyresnių klasių moksleivių, kurie taip pat gali jausti norą pabūti suaugusiais ir pavartoti, pvz., alkoholio. A. Slatvickio nuomone, nors dažnai manoma, kad jaunimas vartoja alkoholį dėl noro išbandyti, kas neleidžiama, bet priežastys yra ir kitos.

„Viena iš jų – tėvų ir senelių pavyzdys. Jei šeimoje yra vartojamas alkoholis, vaikai bei paaugliai tai mato ir mėgdžioja. Kitas faktorius – paauglys nori jaustis suaugęs ir jam klaidingai atrodo, kad alkoholio vartojimas rodo jo suaugumą. Trečias – noras atrodyti „kietesniu“ ir pritapti prie bendraamžių bei draugų“, – vardija RPLC gydytojas psichiatras.

Jo teigimu, nors psichoaktyviųjų medžiagų pabandymas gali būti priskiriamas eksperimentavimui ir nebūtinai tampa žalingu vartojimu ar priklausomybe, tačiau tokia rizika išlieka, ypač jei yra tam įtakos turinčių faktorių, tokių kaip šeimos istorija ir genetinė predispozicija, amžius ir lytis, socialinė aplinka, žmogaus vidiniai resursai ir kitų.

Rizika yra visada

Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas Girvydas Duoblys, su profesionalų komanda ir edukacine iniciatyva „Saugi erdvė“ (angl. Be Safe Lab) devintus metus važinėjantis po muzikos festivalius, sako, kad psichoaktyviąsias medžiagas – tiek legalias, tiek nelegalias – žmonės renkasi ir kaip būdą atsipalaiduoti, ir kaip laikiną užsimiršimą ar pabėgimą nuo skaudžios realybės.

„Atvejų yra įvairių. Įsiminė vienas, kuomet į mūsų palapinę užėjo psichoaktyviųjų medžiagų pavartojęs jaunuolis. Iš pradžių jis buvo nusiteikęs agresyvokai, bet besikalbėdamas nusiramino ir prisipažino, kad jo tėtis turi priklausomybę nuo alkoholio, ir jis nežino, ką daryti, kaip gyventi tokioje šeimoje. Psichologai su juo pasikalbėjo, davėme jam specialistų kontaktus, kad galėtų pasikonsultuoti daugiau. Jei nebūtų atėjęs, greičiausiai ir toliau būtų nežinojęs, kaip elgtis, o pabėgimo galbūt ieškojęs psichoaktyviosiose medžiagose“, – dalijasi G. Duoblys.

Pašnekovas pastebi, kad festivalių dalyviai pastaraisiais metais jaunėja, bet ir pamažu sąmoningėja. Jie neretai būna pasidomėję psichoaktyviųjų medžiagų žala ir rizikomis, o į savanorius kreipiasi, norėdami sužinoti dar daugiau.

„Atėjusiųjų niekada nemoralizuojame, nesmerkiame ir negąsdiname, nes norime ne tik mažinti su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susijusias rizikas, kad žmonės nepakenktų savo sveikatai, bet ir kurti ryšį su renginių dalyviais, kad jie žinotų, jog prireikus sulauks paramos. Dirba psichologų, psichiatrų, skubiosios medicinos pagalbos gydytojų, socialinių darbuotojų komanda, teikianti emocinę ir kitą pagalbą žmonėms, kurie ateina“, – kalba jis.

G. Duoblys primena, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas – tiek festivaliuose ar klubuose, tiek gamtoje ar namų aplinkoje – visada yra rizikingas, nes jų sudėtis gali būti neaiški (ypač nelegalių), todėl neaiškus ir galimas poveikis fizinei bei psichinei sveikatai.

„Būna, kad žmonės maišo skirtingas psichoaktyvias medžiagas, o kadangi ne visuomet ir patys žino, kokia tų medžiagų sudėtis, toks vartojimas kelia didelį pavojų, gresia apsinuodijimai, komplikacijos, perdozavimai“, – sako jis.

Sutrikus savijautai ar pastebėjus kitą blogai besijaučiantį žmogų, įtariant apsinuodijimą psichoaktyviosiomis medžiagomis, negalima ignoruoti ir laukti, kad galbūt viskas praeis savaime, nes tai gali būti sveikatai bei gydybei pavojinga būklė. Visais atvejais reikėtų būtinai ieškoti pagalbos, kreipiantis į medikus arba skambinant skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112.