Atsinaujinęs Žuvinto biosferos rezervato Lankytojų centras kviečia iš arčiau pažvelgti į unikalų natūralios gamtos pasaulį

2002 m. Žuvinto gamtinio rezervato (nuo 1937 m.) ir gretimų draustinių pagrindu įsteigtas Žuvinto biosferos rezervatas yra unikali vieta Alytaus rajono savivaldybėje, kurią rekomenduojame aplankyti visiems. Juo labiau, kad rezervato administracija įdomiai atnaujino savo Lankytojų centro ekspoziciją, o 400 metrų ilgio pažintinis takas pertvarkytas ir įrengtas iš patvaresnių, aplinkos poveikiui atsparių medžiagų, kad tarnautų kuo ilgiau.

Lankytojų centre – interaktyvi ekspozicija

Praėjusiais metais pradėta Lankytojų centro renovacija baigėsi, tačiau dėl karantino apribojimų ekskursijos vyko tik mažomis grupelėmis. Šiuo metu lankytojai jau gali išbandyti 400 metrų ilgio Žuvinto ežero ąžuolinį gamtos taką, rekonstruotą apžvalgos bokštą, iš kurio galima stebėti paukščius. Atnaujintoje ekspozicijoje galima susipažinti su Žuvinto gamtos vertybėms ir rezervato istorija, patirti Žuvinto gamtos gyvenimo įspūdžių, susipažinti su ežero ir migruojančiais paukščiais, aukštapelkės augalais ir gyvūnais, sužinoti rezervate saugomo miško paslapčių.

Įrengta nauja interaktyvi ekspozicija, pristatanti apsistojančius ir praskrendančius sparnuočius, jų balsus. Čia galima sužinoti ir apie unikalaus kampelio - Buktos girios augalų, grybų rūšis, būdingas centrinės Europos skroblų ir bukų miškams.

Žuvinto ežero gamtos takegalima betarpiškai stebėti ir girdėti niekad nenurimstantį ežero gyvenimą. Ankstyvas rytas yra tinkamiausias paukščių stebėjimų laikas.

Takas yra gamtinio rezervato teritorijoje, todėl, saugant čia aptinkamų gyvūnų ramybę, reikėtų laikytis nurodytų apribojimų.

Šimtai gyvūnų ir augalų rūšių, apie kurias nė negirdėjote

Rezervate aptinkamos 2000 vabzdžių, 5 roplių, 10 varliagyvių ir 45 žinduolių rūšys, o pačiame Žuvinto ežere - 22 žuvų rūšys.

Rezervato miškuose ir pelkėse gausu žvėrių: briedžių, stirnų, šernų, nuolat gyvena vilkai. Ežerų ir upelių pakrantėse stebimos ūdros, šermuonėliai. Žuvinto apylinkių kūdrose kūmuoja saugomi varliagyviai - raudonpilvės kūmutės. Aptinkama Europoje ir Lietuvoje reta žuvų rūšis – vijūnas.

Labiausiai Žuvinto vardą išgarsino paukščiai. Biosferos rezervatas yra viena svarbiausių paukščių apsaugos požiūriu vietų Lietuvoje. Čia peri didžiausios šalyje nendrinių lingių, plovinių vištelių, gervių, mėlyngurklių populiacijos. Migracijų metu čia apsistoja didžiuliai gervių, žąsų, ančių, tilvikų bei varnėnų pulkai.

Žuvinto šlapios pievos - vienos iš dviejų vietovių Lietuvoje, kur peri itin reta meldinė nendrinukė. Ši rūšis įtraukta į tarptautinį (IUCN) rūšių, kurioms gresia globalaus išnykimo pavojus, sąrašą.

Iš viso per pastaruosius 30 metų Žuvinte stebėtos 234 paukščių rūšys.

Biosferos rezervato teritorijoje taip pat vyrauja miškų, pelkių ir natūralių pievų augalija. Čia rasta 108 samanų, 105 dumblių, 107 grybų ir daugiau nei 600 aukštesniųjų augalų rūšių. Aptinkama daug augalų, įtrauktų į Lietuvos raudonąją knygą. Pelkėse ir šlapiose pievose auga karališkoji glindė, siauralapis gencijonas, dvilapis purvuolis, daug rūšių gegūnių. Ežeruose žydi saugoma paprastoji vandens lelija. Aukštapelkėje randama ypač reta pelkinė uolaskėlė.

Į rezervato teritoriją įeinantis Buktos miškas yra vertinamas kaip Lietuvos vidurio lygumos mišriųjų miškų etalonas. Garsėja vertingais skroblynais, retomis augalų rūšimis ir jų bendrijomis. Buktos miške auga gebenė lipikė, europinis miežvienis, geltonžiedis pelėžirnis. Tai pietiniai, tik Pietvakarių Lietuvai būdingi augalai. Skroblynuose pavasarį žydi rūteniai, meškinis česnakas ir kitos saugomos rūšys. Miške nereti ir įspūdingų dydžių medžiai, vienas iš jų - Grįstakelio ąžuolas. Tai didžiausias, stambiausias medis ne tik rezervate, bet ir jo apylinkėse.

Ežeras – kaip ant delno

Žuvinto biosferos rezervato direkcija kviečia apžvelgti įspūdingą ežero panoramą ir stebėti paukščius per teleskopus, užlipus į apžvalgos bokštelį pastato viršuje, taip pat pasižiūrėti videofilmą apie Žuvinto rezervato gamtą.

„Labai džiaugiamės, kad jau galime priimti lankytojus sutvarkytame, šiuolaikiškai, gerai suprojektuotame gamtiniame take. Juk tai didžiausia Lietuvoje šlapynė – Žuvinto pelkė ir ežeras – laukinių paukščių ir nepaliestos gamtos karalystė“, – sako rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.

Biologinei įvairovei, pirmiausia - vandens paukščiams Žuvinto pelkynai yra viena svarbiausių vietų, todėl atvykusiems susipažinti su Žuvinto gamta ir paukščiais lankytojams įspūdžių netrūks.

Valstybės saugoma tarptautinės svarbos teritorija Žuvinto biosferos rezervatas 2011 m. įtrauktas į Pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą. Tai pirmoji ir vienintelė Lietuvos vietovė Pasauliniame UNESCO biosferos rezervatų tinkle.

Žuvinto biosferos rezervate nuo 1980 metų stebėtos 227 paukščių rūšys, iš kurių 153 rūšys čia perėjo ar peri. Prie rezervato įsteigimo itin prisidėjo žinomas Lietuvos gamtininkas ornitologas Tadas Ivanauskas.

Kaip ir kada čia atvykti?

Į Žuvintą galima atvykti darbo dienomis nuo 8 iki 17 val., penktadienį - iki 15.45 val., tačiau vasaros laikotarpiu lankytojai priimami ir šeštadieniais (išskyrus valstybines šventes) nuo 10 iki 17 val.

Lankymasis gamtiniame take pavieniams lankytojams yra nemokamas. Organizuotoms ekskursijoms (daugiau nei 10 žmonių) lankytis gamtiniame take leidžiama, tik įsigijus Lankytojų centro bilietą. Ekspozicijos, apžvalgos bokštelio lankymas 1 asmeniui kainuoja 1 eurą, videofilmo peržiūra – 0,50 euro centų. Teminės mokomosios programos, ekskursijos ar žygio vadovo paslaugos Žuvinto biosferos rezervato pažintiniais maršrutais ir gamtos takais grupėms nuo 5 iki 25 žmonių kainuoja 20 eurų 1 valanda.

Planuojant atvykti grupėmis virš 10 žmonių, atvykimą reikėtų iš anksto suderinti su rezervato direkcija.

Žuvinto biosferos rezervatas yra Alytaus ir Lazdijų bei Marijampolės rajonų savivaldybių teritorijose. Nuo Alytaus rezervatą lengviausia pasiekti vykstant per Daugirdėlius, Užubalius, Butrimiškes, Kabinių kaimą, Ūdriją, Kalesninkus ir Verebiejus. Nuo Kauno pusės atvykstantys lankytojai turėtų važiuoti pro Balbieriškį, Sūkurių kaimą, privažiavus Čiurlionių I kaimą pasukti į dešinę link Verebiejų. Nuo Marijampolės reikėtų važiuoti pagrindiniu keliu link Patašinės, pravažiuoti Igliškėlius, sankryžoje ties Igliauka sukti į dešinę link Šventragio ir Gudelių, o juos pravažiavus per Mikionis pasiekti Verebiejus. Nuo Verebiejų keliauti pagrindiniu keliu per Aleknonis kol galiausiai pasieksite Žuvinto biosferos rezervato direkciją.