Atsikračiusi 32 kilogramų muzikantė pajuto sveiko gyvenimo prasmę

Muzikantė Aušra Paliušė save pristato kaip kūrėją, kuriančią gyvenimą, muziką, santykius, dainas. Jauna moteris sako, kad tokią darną kasdienybėje, kokią jaučia dabar, pasiekti padėjo būtent pakeistas gyvenimo būdas. Dar mokyklos laikais jai buvo uždrausta sportuoti dėl bronchinės astmos, o apie sveiką mitybą kalbų nei girdėjo, nei norėjo klausyti. Tad antsvoris jai ne tik badė akis, bet ir kėlė pavojų sveikatai, gyvenimas džiugino vis mažiau. Kol vieną dieną Aušra atsisveikino su senais įpročiais.

- Papasakok, kaip gyvenai iki pasikeitimų?

- Užaugau valgydama tai, kas buvo, ką tiesiog galėjome sau leisti, be jokių žinių apie sveiką mitybą. Visada buvau stambesnė nei bendraklasės, tad paskutinėse klasėse susimąsčiau apie svorį, pradėjau bėgioti, bet greitai pasitempiau kojos raiščius ir baigėsi sportas. Po to, kai stojau mokytis, iš to streso, kadangi muzikos studijos tikrai nėra lengvos, klasėse tekdavo sėdėti po 10 valandų per dieną, valgiau bet ką iš aparatų ir panašiai, studentišku principu. Taip priaugau daug svorio, antsvorio buvo apie 25 kilogramus.

- Kada įvyko pokyčiai, kokie jie?

- Tai po tų stresų, kai galiausiai pamačiau svarstyklėse 83 kg, nuo to dugno atsispyriau ir pradėjau eiti link sveiko gyvenimo. Pirmiausiai atsisakiau saldumynų ir nevalgiau nuo 18h, kas dabar man atrodo kvaila, bet, matyt, tuo metu taip reikėjo. Dar pasiekė mane informacija apie mitybą pagal kraujo grupe. Ten rašė, kad antros kraujo grupės žmonėms yra palanku būti veganais ar vegetarais. Tada nusprendžiau pamažinti mėsos vartojimo kiekį, galiausiai, matyt, valgiau jos tiek mažai, kad kiekvieną kartą pavalgius mėsos mane pradėdavo fiziškai pykinti, tai pagalvojau, jei kūnas taip reaguoja, išvis nevalgysiu, nebent panorėsiu. Tai taip ir nenoriu aštunti metai.

- Atsisakius mėsos žmonėms kartais auga svoris dėl per didelio kitų kaloringų produktų vartojimo. Kokia Tavo patirtis šiuo klausimu?

- Kai atsisakiau mėsos, 20 kg nukrito per pusę metų. Tuomet dar net nebuvau atkreipusi didelio dėmesio į mitybą, tiesiog sumažėjo mano maisto kiekiai. Svoris nukrito, bet visada jaučiau, kad nesu pakankamai sveika, energinga. Vis balansuodavau, per sesiją ryju picas ir kitus nesveikus produktus, priaugu svorio, po sesijos rūpinuosi, kaip jo atsikratyti ir alinu save. Taip vargau vargau su svoriu, kai pagaliau pradėjau gilintis į mitybą, sužinojau, kad vegetarams svarbu baltymai, pradėjau sekti, kiek gaunu šios medžiagos, vartoti daugiau kruopų, riešutų, natūralių baltyminių papildų be saldiklių ir panašiai. Taip pat pradėjau skaičiuoti, stebėti, kiek ko suvalgau. Galiausiai išsiugdžiau naujus mitybos įpročius, skaičiavimas padėjo išsiaiškinti, kiek sportuojant reikia žmogui maisto, nes tuomet jau ir sportavau. Kai aktyviai sportuoji, susiduri su tuo, kad turi atsakyti už tai, ką dedi į burną. Kartais nuo to pavargstu, paburbu, kodėl negaliu negalvodama sau valgyti, bet suprantu, kad jau kitaip negaliu, mano toks gyvenimo būdas. Noriu sportuoti savęs nealindama. Pastebėjau, kad suvalgyti reikiamą ar per didelį kalorijų kiekį valgant nesveiką maistą - labai lengva, bet kai valgai sveikai, reikia pasistengti ir pagalvoti. Vienu metu buvau numetusi 32 kilogramus, dabar, sporto dėka, sveriu daugiau nei liekniausios savęs periodu, bet vaizdas ir jausmas dabar yra pats geriausias.

- Kaip dabar atrodo Tavo kasdienybė?

- Darbas susideda iš muzikos kūrimo, atlikimo ir mokymo dainuoti. Mano darbas - be griežto grafiko, nėra rutinos, būna daugiau, būna mažiau koncertų. Dėl to sunku iš pradžių buvo rasti būdą, kaip turėti mitybos ritmą, režimą. Pati dar mokausi šiuo metu talentų akademijoje, važinėju į pamokas vaidybos, šokio dainavimo, veiklos - daug. Esu sau įsivedusi grafiką sporto, nes kai aiškiai sau pasisakau, kada ką darau, tai ir įvyksta. Visa kita pasiplanuoju aplink sportą, einu į zumba treniruotes, kur fiksuotas laikas, tai geriau taip tokia disciplina. Kitomis dienomis užsiimu jėgos sportu salėje.

- Kaip reaguoji į kalbos, jog salės sportas – nemoteriškas?

- Manau, kad viskas čia yra gerai su tuo jėgos sportu, nereikia tik persistengti. Šis sportas priverčia kaulus tankėti, apsisaugai nuo kaulų retėjimo ligos. Ir šiaip juk mums reikia gimdyti vaikus, nešioti juos, tai mes neturime būti labai silpnos. Man norisi turėti energijos ir buičiai, nes buvo laikas, kai aš puodo normaliai neatkeldavau, kviesdavau vyrą. Sutinku, kad nebūtina moteriai būti stipruolei ypatingai, neturime visos dabar čia kilnoti svorius. Bet man tas labai protą nuramina, ir darbe, ir kūryboje yra naudinga.

- Kokios dar priežastys be svorio skatina gyventi sveikiau?

- Iš tiesų man pasitikėjimo savimi netrūko, kai tiesiog gyvenau negalvodama apie kilogramus, svorio išsigandau tik visai prieš pokyčius. Bet nuo tada, prieš maždaug 8 metus man svoris tapo kaip prioritetas, kartais paniškai jį sekdavau. Bet dabar vis pagalvoju, jog sportuoju ne dėl išvaizdos jau, o dėl ištvermės, jėgos, sveikumo. Kai man treneris po pirmos savaitės sporto salėje pasakė, jog va, šią savaitę esu stipresnė nei praeitą, man buvo nuostabu tai suvokti. Ne kad lieknesnė kokiu vienu centimetru, bet tvirtesnė, ištvermingesnė, geresnėje fizinėje formoj, sveikesnė. Nuo tokio suvokimo pradžios, prieš kokius metus, sportas man – visiška aistra.

- Kaip reaguoja šeima į tokius pasikeitimus?

- Mano vyras mane įsimylėjo, mano manymu, pačiam baisiausiam taške, tada mes dar patapom stambesni. Vis pamąstau, kad jis man visada palaikydavo kompaniją. Kai auginau svorį, jis kartu mėgavosi nesveiku maistu, o dabar ir pats yra numetęs 20 kilogramų. Atrodo, kad viską darome kartu, esu kaip ir vyro globoje, gal tai ir padeda, jis neturi tiek tų psichologiniu barjerų, pasiklydimų, į viską reaguoja ramiai, palaiko mano sprendimus, džiaugiasi.

- Koks dabar Jūsų šeimos laisvalaikis, šventės?

- Šventimas nelabai pasikeitė, tik alkoholis jau seniai dingęs. O šiaip sumažėjo naktinėjimų, vakarėliai į dienos metą persikėlė. Nežinau, ar dėl brandesnio amžiaus, ar dėl sveiko gyvenimo būdo. Iš esmės aktyviau leidžiame laiką. Ir nebenoriu savęs alinti, daugiau kreipiu dėmesį į tai, kad išsimiegočiau, pailsėčiau, tinkamai pavalgyčiau. Ir vis įsitikinu, kaip tai yra svarbu ne tik kasdienybėje, bet ir dainininko profesijoje, kokią teigiamą įtaką stipresni raumenys daro šiam amatui.