Atsigaivinti vietiniu mineraliniu vandeniu bus galima ir kurortinėje Kulautuvos vietovėje

Nemuno dešiniajame krante esančios kurortinės Kulautuvos vietovės pušyne statoma mineralinio vandens biuvetė. Iš gręžinio išgaunamu mineraliniu vandeniu netrukus galės mėgautis vietos gyventojai, turistai bei nuo 2014-ųjų netoli biuvetės veikiančios Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės pacientai.

Šios ligoninės vadovas prof. Raimondas Kubilius, antradienį kalbėdamas su naujienų agentūra ELTA, paaiškino, jog biuvetės statyba pradėta Kauno rajono savivaldybės ir vietos bendruomenės iniciatyva.

„Kai buvo statoma mūsų ligoninė, biuvetės projekto dar nebuvo, todėl negalime pasakyti, kad būtent mūsų pacientams bus naudingas Kulautuvos mineralinis vanduo. Kadangi nežinome išsamių jo tyrimo rezultatų, kokių mikroelementų šis vanduo turi. Bet neabejojame, kad sveikatinimo tikslais jį tikrai bus galima gerti. Kai bus įrengta biuvetė, analizuosime galimybes tą mineralinį vandenį naudoti ir Kulautuvos reabilitacijos ligoninės pacientams“, – sakė profesorius.

Kauno rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas priminė, kad biuvetės projektą sukūrė Kulautuvoje gyvenantis architektas Aidas Kalinauskas. Pagal jo sumanymą, pastatas virš mineralinio vandens gręžinio taps ir poilsio zona bei knygų dalijimosi vieta. Biuvetė bus netradicinės formos, – būnant viduje, atsivers puikus vaizdas į pušyną. Tikėtina, kad biuvetė bus lankoma įvairiais metų laikais.

„Galiu dar pridurti, kad bendrovė „Giraitės vandenys“ padarė gręžinį. Ištyrus vandenį, nustatyta, kad jis – silpnos mineralizacijos, švelnaus skonio, tai neabejotinai patiks ir Kulautuvos gyventojams, ir jų svečiams, kurių pastaraisiais metais šioje kurortinėje vietovėje smarkiai padaugėjo.

Prisimenant tarpukario laikus, Kulautuvos kurorto „aukso amžių“, kai laivais Nemuno keliaudavo būriai vasarotojų, o kartais jų Kulautuva sulaukdavo daugiau nei Palanga, norisi tikėti, kad dabar ir biuvetė bus dar vienu akcentu, traukos objektu. Greta vaizdingų Nemuno pakrančių, pušynų ar Akacijų alėjos, prieš 20 metų davusios vardą pirmajam dainuojamosios poezijos festivaliui, kuris plačiai skleidžia žinią apie Kulautuvą“, – sakė Kauno rajono mero patarėjas.

Jo teigimu, bus sutvarkyta aplinka prie biuvetės, numatyta trinkelėmis išgrįsti pėsčiųjų takelius, įrengti dviračių stovų, pastatyti suoliukų, pasėti veją. Kita gera naujiena – vasaros pradžioje tikintiesiems duris atvers atstatyta po gaisro Kulautuvos Švč.Mergelės Marijos vardo bažnyčia. Ir dar Savivaldybėje planuojama sutvarkyti (pagal Aido Kalinausko projektą) pagrindinę Kulautuvos gatvę – Akacijų alėją. Perspektyvoje – Kultūros centro įrengimas, kai tik bus gauta lėšų atnaujinti šiuo metu apleistą, greta Reabilitacijos ligoninės stovintį pastatą.

Pirmą kartą Kulautuvos vietovė paminėta dar XIV a. Vygando Marburgiečio kronikoje. Kulautuvos kurortas vietoj tuomečio kaimo Nemuno pakrantėje įsteigtas 1933 metais pulkininko leitenanto Vytauto Augustausko (Kulautuvoje jis gyveno 1930 – 1944 -aisiais) pastangomis. Pulkininko rūpesčiu parengtas kurorto planas, iškastas tvenkinys, įsteigta mokykla, gatvės apsodintos liepomis ir baltosiomis akacijomis. Kurorto statusą Kulautuva turėjo iki Antrojo pasaulinio karo.

Viena gražiausių Kauno rajono kurortinių vietovių nuo tarpukario išsaugojo ir keletą istorinių paminklų. Vienas jų – skulptūrinė kompozicija Švč. Mergelei Marijai, puikiai deranti su baliustrada puošiančiais laiptais prie tvenkinio. Autorius – žymus tarpukario Lietuvos monumentaliosios skulptūros atstovas Stasys Stanišauskas. Užrašas ant skulptūros postamento skelbia, kad paminklas skirtas prezidento A. Smetonos 60-ajam gimtadieniui: „Šv. 1934m. LX tautos vado Antano Smetonos amžiaus sukakčiai paminėti 1874–1934“.

Anot Kulautuvos pagrindinės mokyklos istorijos mokytojo, kraštotyrininko Mykolo Federavičiaus, visos Lietuvos organizacijos, įstaigos, draugijos, savivaldybės, valdžios institucijos sveikino jubiliatą 1934 -aisiais, Lietuvos klestėjimo metais. Pati iškiliausia tautininkų sumanyta dovana prezidentui buvo dvaras gimtuosiuose Užugiriuose, Ukmergės rajone. Prie sveikinimų prezidentui prisijungusių kulautuviškių dovana buvo tarsi dviguba. Pirmoji – Skulptūra Švč. Mergelei Marijai – Lietuvos globėjai. Per ją ir su ja buvo linkima prezidentui stiprybės, sveikatos.

„Kulautuvos madona“ – taip iškiliai tarpukario spauda vadino skulptūrą. Kulautuviškiai ją laikė Kulautuvos globėja. Šia skulptūra norėjo prezidentui perduoti žinutę apie vieną garsiausių ir „gražiai tvarkomų“ tuo metu Lietuvos kurortų. Intriguojanti sveikinimo dalis buvo ta, kad sveikinimo aktas, surašytas ant pergamento, buvo suvyniotas ir įkištas į butelį. Jis buvo įmūrytas į paminklo nugarinėje dalyje esančią angą. Sveikinimo kopija ir nuotraukų albumas su Kulautuvos kurorto vaizdais buvo nuvežtas i Prezidentūrą. Tą pačią dieną kulautuviškiai pagrindinę Kulautuvos Liepų gatvę pavadino Antano Smetonos vardu. Gatvė buvo papuošta ąžuolų vainikais, vėliavomis ir kompozicija, kurios centre – A. Smetonos portretas ir vainikas, simbolizuojantis prezidento jubiliejinius metus“, – pasakojo kraštotyrininkas M. Federavičius.

Dera paminėti, kad istorinė skulptūra 1990-aisiais iš bažnyčios šventoriaus sugrįžo į savo pirminę vietą pušyne prie tvenkinio. Dabar ją aplanko daugybė kulautuviškių ir poilsiautojų, pamėgę šiais laikais keliauti sveikatingumo ir rekreacijos taku, grožėtis vaizdingomis Kulautuvos apylinkėmis. Tiek tvenkinys, tiek skulptūra – visai čia pat prie statomos mineralinio vandens biuvetės.

ELTA