Atšalus orams kamuoja lūpų pūslelinė? Kaip užkirsti jai kelią?

Ant lūpų iškilusios vandeningos pūslelės – ne pats maloniausias, tačiau daugeliui puikiai pažįstamas jausmas. Vaistininkai pastebi, kad pūslelinė tampa itin aktualia problema apniukus orams ir prasidėjus šildymo sezonui. Tačiau gera žinia ta, kad reaguojant tinkamai, šį virusą galima suvaldyti. „Eurovaistinės internete" vaistininkė Guoda Čeponytė atskleidžia, kas sukelia pūslelinę ir pataria, kaip nuo jos apsisaugoti.

Internetu ir telefonu konsultuojanti farmacinės informacijos specialistė teigia, kad pūslelinė kamuoja gyventojus visus metus, tačiau klausimų vaistininkams ženkliai padaugėja šaltuoju metų laiku, įsivyravus peršalimo ligų sezonui.

„Vadinamąją paprastąją lūpų pūslelinę sukelia pirmojo tipo „herpex simplex" virusas, kurį savo organizme turi daugelis žmonių, dalis to net nežinodami. Šio viruso sukeliamų simptomų galima nejausti, tačiau vieną kartą jį pasigavus, virusas lieka organizme visam laikui. Mūsų kūne jis tarsi miega, tačiau, atsiradus jam palankioms sąlygoms, pabunda ir iškyla į paviršių skausmingų pūslelių pavidalu", – teigia specialistė.

Kas „pažadina" šį virusą?

• Susilpnėjęs imunitetas – tai pagrindinė ir dažniausia pūslelinės simptomų pasireiškimo priežastis. „Herpeso virusas „gyvena" mūsų organizme visą laiką, tačiau jeigu imunitetas geba su juo kovoti, pūslelės neiškyla. Jeigu imunitetas susilpnėja arba kovoja su kitais virusais ar infekcijomis, pavyzdžiui, peršalimu ar gripu, jis gali nebepajėgti susidoroti ir su herpeso virusu", – sako G. Čeponytė.
• Stresas ir nuovargis taip pat silpnina mūsų imuninę sistemą. Nuolatinė įtampa ir miego trūkumas gali lemti padažnėjusius pūslelinės simptomus.  
• Nepilnavertė mityba ir būtinų medžiagų trūkumas organizme gali sumažinti atsparumą virusams ir peršalimo ligoms, o tuo pat metu – ir herpeso virusui. Todėl svarbu, kad mityboje netrūktų tokių medžiagų kaip B grupės, C ir D vitaminų, taip pat cinko, omega 3 riebalų rūgščių.
• Temperatūrų pokyčiai gali lemti pūslelinės suaktyvėjimą. Tam reikia visai nedaug, pavyzdžiui, sušalti kojas arba būti perpūstam skersvėjo. Taip pat sausas patalpų oras, šaltis ir darganos lauke gali išsausinti jūsų lūpas, todėl jos gali tapti pažeidžiamesnės.
• Hormonų svyravimai moterų menstruacijų ciklo metu gali tapti pūslelinės priežastimi. Dalis moterų pastebi pūslelinės padažnėjimą ir nėštumo metu.  

Ką daryti pajutus pirmuosius pūslelinės simptomus?

Anot G. Čeponytės, sureagavus laiku, pūslelinės protrūkio galima išvengti. „Pajutus bent vieną iš pirmųjų pūslelinės simptomų, pavyzdžiui, dilgčiojimą ar lūpų odos tempimą, rekomenduojama pasitarti su vaistininku ir šiam pritarus, nedelsiant pradėti vartoti priešvirusinį tepalą su acikloviro veikliąja medžiaga. Jis gali sustabdyti viruso dauginimąsi, sumažinti infekcijos paūmėjimą, simptomus ir pagreitinti gijimą. Taip pat galima rinktis ir tabletes su šia veikliąja medžiaga", – teigia specialistė.

Pasak vaistininkės, pasitaiko atvejų, kada šiuos preparatus gyventojai vartoja neteisingai. „Tepalą rekomenduojama naudoti dešimt dienų, net jeigu simptomai išnyksta ir anksčiau. Taip pat ir tablečių vartojimo nerekomenduojama nutraukti po kelių dienų – minimalus kursas yra penkios dienos. Jeigu neužbaigsime kurso, galime tik padidinti viruso atsparumą veikliosioms medžiagoms. Jeigu dvejojate, kaip tinkamai vartoti ir kokius medikamentus rinktis, galite nemokamai pasikonsultuoti su „Eurovaistinė internete" specialistais internetu arba telefonu. Jeigu būklė blogėja ir pūslelės toliau plinta, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją", – teigia G. Čeponytė.

Jeigu vis dėlto pūslelių išvengti nepavyko, jūsų užduotis – sustabdyti jų plitimą. Tam į pagalbą galite pasitelkti specialius pleistriukus, kurie gali apsaugoti lūpų odos gleivinę nuo infekcijos plitimo ir žaizdos dirginimo. „Taip pat svarbu laikytis higienos taisyklių, kad infekcija neplistų aplinkiniams. Pravartu stengtis pažeistų vietų neliesti rankomis, o palietus – nedelsiant jas nusiplauti. Taip pat nesidalinti su šeimos nariais rankšluosčiais, higienos priemonėmis, kosmetika", – priduria vaistininkė.

3 būdai, kaip apsisaugoti nuo pūslelinės ateityje

Geriausias būdas norint išvengti pūslelių ateityje – rūpintis savo organizmu kompleksiškai. G. Čeponytė rekomenduoja pradėti nuo trijų pagrindinių žingsnių.

1. Rūpinkitės savo mityba

Kelias į stiprią imuninę sistemą prasideda nuo pilnavertės ir subalansuotos mitybos. „Šaltuoju sezonu dažnai mitybos įpročiai pasikeičia – šviežias daržoves, uogas vis dažniau keičia riebesnis ir angliavandenių gausus maistas. Tačiau nepamirškite aprūpinti savo organizmą tokiais imunitetui svarbiais vitaminais kaip C ir D. Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, paprikose, brokoliuose. Vitamino D galime rasti riebioje žuvyje, kepenėlėse. Tačiau pagrindinis vitamino D šaltinis – saulė, kuri šaltuoju sezonu lepina retai. Todėl, esant vitamino D trūkumui, kurį nustatyti gali specialus kraujo tyrimas, pravartu papildyti organizmo atsargas vartojant maisto papildus", – teigia vaistininkė.

Taip pat įtraukite į savo mitybą sėklas, pupeles, kiaušinius, kurie yra kupini imunitetui svarbaus elemento – cinko. Pravartu atkreipti dėmesį ir į liziną – aminorūgštį, kuri padeda stiprinti imunitetą, slopina viruso gyvybingumą ir skatina antikūnų gamybą. Jos galima rasti sojos pupelėse, jogurte, mėsoje, sūryje ir žuvyje. „Jeigu skeldėja, įtrūksta lūpos ar jų kampučiai, tai gali reikšti B grupės vitaminų trūkumą. Jų gausu viso grūdo produktuose, avokaduose, mėsoje", – priduria G. Čeponytė.

Vis tik dažnai, ypač šaltuoju sezonu, vien su maistu gaunamų stipriam imunitetui būtinų medžiagų nepakanka. Tokiais atvejais vaistininkė rekomenduoja pasitarus su gydytoju ar vaistininku papildomai vartoti maisto papildus imunitetui.

2. Užtikrinkite lūpų drėgmę

 Lūpose yra daugiau nei milijonas skirtingų nervų galūnėlių, todėl jos yra viena jautriausių jūsų kūno dalių. Norėdami sumažinti pūslelinės atsiradimo riziką, pravartu rūpintis lūpų oda.

„Palaikykite lūpų odos drėgmę. Neleiskite neigiamam šalto oro ir vėjo poveikiui jas išsausinti. Rekomenduojama kasdien naudoti maitinamąjį lūpų balzamą, kurio sudėtyje yra tokių ingredientų kaip taukmedžio sviestas arba bičių vaškas. Taip pat gali pasitarnauti lūpų balzamas su vitaminais E, A ar D. Jį galite tepti 2–3 kartus per dieną arba pajutę sausumo jausmą", – teigia vaistininkė.

3. Skirkite pakankamai laiko poilsiui

 Vienas didžiausių imuniteto priešų – nuovargis ir stresas. „Stresas jūsų kūne gamina hormoną, vadinamą kortizoliu. Jis gali slopinti imuninės sistemos veiksmingumą kovojant su ligų sukėlėjais ir virusais, taip pat ir herpeso virusu. Jeigu jaučiate emocinį stresą ar patiriate daug sudėtingų išgyvenimų, nenumokite į tai ranka ir ieškokite būdų atsipalaiduoti – užsiimkite kvėpavimo pratimais, judėkite, medituokite. Jeigu kamuoja ilgalaikis stresas, pravartu pasikonsultuoti su specialistais, kurie galėtų suteikti būtiną pagalbą", – teigia vaistininkė.

Miegant vyksta imuniniai procesai, kurie gali padėti organizmui kovoti su nepageidaujamais ligų sukėlėjais ir virusais. Todėl patartina susikurti miego rutiną ir visada keltis ir eiti miegoti tuo pat metu, skiriant poilsiui bent 7–8 valandas.