Kada keleivinis lėktuvas turi paklusti nurodymams keisti skrydžio kryptį?

Keleiviniai lėktuvai keisti skrydžio kryptį gali tik išskirtiniais atvejais, sprendimą visais atvejais priima lėktuvo pilotas, teigia Susisiekimo ministerija ir „Oro navigacija“.

Po kilusio tarptautinio skandalo Minskui nutupdžius keleivinį lėktuvą, BNS klausia atsakingų institucijų, kada ir kokiems nurodymams turi paklusti civilinės aviacijos orlaiviai.

Kokiais atvejais ir kokiais teisiniais, saugumo pagrindais pagal galiojančias taisykles gali būti duodami nurodymai keleiviniam lėktuvui keisti skrydžio kryptį, kai nėra lėktuvo gedimo?

* Įvertinus grėsmę skrydžių saugumui – jei kyla grėsmė keleiviams (pvz. įvyksta lėktuvo užgrobimas, gaunamas pranešimas apie sprogmenį, grasinama).

* Įvertinus grėsmę skrydžių saugai – jei įvyksta lėktuvo gedimas (pvz. variklio gedimas ir pan.).

* Visais atvejais sprendimą priima pilotas. Priėmęs sprendimą, jis gali keisti skrydžio planą.  

Ar kilus saugumo grėsmei (pvz.: pranešimui apie sprogmenį orlaivyje), lėktuvas turėtų būti tupdomas artimiausiame oro uoste?

* Sprendimą priima orlaivio pilotas ir pats sprendžia kaip elgtis vadovaudamasis savo aviakompanijos taisyklėmis. Jei incidentas įvyktų Lietuvos oro erdvėje, pavyzdžiui, skrydžių vadovams būtų pasakyta, kad lėktuve galimai yra sprogmuo, skrydžių vadovai suteiktų pirmenybę šiam orlaiviui leistis ir tada lauktų pilotų sprendimų. Pilotai galėtų rinktis – ar leistis, ar skristi toliau.

Ar šiuo atveju Minskas buvo artimiausias oro uostas?

* Remiantis skrydžių duomenų informacija, artimesnis buvo Vilniaus oro uostas.

Ar lėktuvo įgula privalo paklusti dispečerių ar lydinčių karinių orlaivių nurodymams, jei mato, kad keliami reikalavimai neatitinka protokolų?

* Jeigu yra normali kasdienė situacija, vyksta įprastas skrydis, pilotas turi klausyti skrydžių vadovų nurodymų – tūpti, parinkti greitį, eiti į vadinamąjį „antrą ratą“ ir panašiai.

* Esant situacijai, susijusiai su skrydžių sauga ir saugumu, visa sprendimų teisė atitenka orlaivio pilotui ir jis pats sprendžia, kokių veiksmų imtis.

Kokiais atvejais ir pagal kokias tvarkas keleivinių orlaivių „palydėjimui“ gali būti keliami karinės aviacijos vienetai?

* Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijoje, sudarytoje 1944 metais Čikagoje, nurodyta, kad civilinių orlaivių perėmimas reglamentuojamas Čikagos konvencijos valstybių narių kiekvienos atskirai – tam numatyti nacionaliniai reikalavimai.

* Pagrindiniai principai, kurių turi laikytis Čikagos konvencijos valstybės narės, nustatant reikalavimus orlaivių perėmimui:

–  civilinis orlaivis gali būti perimtas tik esant neatidėliotinai būtinybei;

–  jei įvykdomas orlaivio perėmimas, jis turi apsiriboti orlaivio tapatybės nustatymu, nebent to reikia siekiant grąžinti orlaivį į numatytą kelią, nukreipti jį toliau nuo nacionalinės oro erdvės ribos, nukreipti jį nuo draudžiamos, ribojamos ar pavojingos zonos, arba nurodyti nusileisti tam tikrame aerodrome;

– navigacinis orientavimas ir susijusi informacija turi būti perduodama perimtam orlaiviui radijo telefonijos pagalba (jei galima užmegzti radijo ryšį);

– nepavykus užmegzti radijo ryšio, informacija perduodama specialiais ženklais;

– kai perimtas civilinis orlaivis turi nusileisti teritorijoje, per kurią skrido, paskirtas tūpimo aerodromas  turi būti tinkamas saugiam orlaivio nutūpimui.

 ***

BNS primena, kad sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo priverstinai nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę. 

Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.

Be to, Baltarusija priverstiniam keleivinio lainerio nutupdymui buvo pasitelkusi naikintuvą MiG-29 ir karinį sraigtasparnį Mi-24.

„Ryanair“ lėktuvu skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas, žurnalistas Ramanas Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.

Pernai „Nexta“ įkūrėjus 22 metų Sciapaną Pucilą ir 26 metų R. Pratasevičių Baltarusija įtraukė į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą, o patį kanalą paskelbė „ekstremistiniu“ ir nurodė jį blokuoti.

Tokį Baltarusijos režimo elgesį Vakarai pasmerkė, taip pat ėmėsi ir skrydžių ribojimų lėktuvams, skrendantiems pro Baltarusiją.

BNS