Atsakė, kodėl mokytojai skiepijami „AstraZeneca“ vakcina ir kokią apsaugą ji suteikia

Vasario 22 dieną habilituotas medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis bei sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė virtualiame susitikime su švietimo bendruomene atsakė į mokytojams labiausiai rūpimus klausimus apie skiepus nuo COVID-19.

Ar privalau skiepytis?

Nei skiepai, nei profilaktinis testavimas nėra privalomi. Atlikti tyrimus privaloma gali būti, jei fiksuojamas COVID-19 protrūkis konkrečioje įstaigoje.

Visgi tiek skiepai, tiek tyrimai visų pirma skirti tam, kad mes visi galėtume grįžti į kiek įmanoma įprastesnį gyvenimą, į mokyklas, darželius, universitetus, savo darbus ir jaustumėmės ten kuo saugiau.

Prof. habil. dr. V. Usonis atkreipia dėmesį, jog atsisakęs skiepijimo ar ligos kontrolės, t. y. testavimo, žmogus rizikuoja ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata. Šioje sudėtingoje situacijoje, kurioje dabar esame, tai labai reikšminga.

Kodėl mokytojai skiepijami tik „AstraZeneca“ vakcina? Kodėl mokytojams nesuteikiama galimybė vakciną pasirinkti?

Visos šalį pasiekiančios vakcinos yra paskirstomos savivaldybėms proporcingai pagal gautus kiekius tuo metu numatytoms vakcinuoti grupėms. Taip sutapo, kad pirmoji „AstraZeneca“ vakcinos siunta Lietuvoje gauta tuo metu, kai prasidėjo mokytojų vakcinavimas, vėliau tiek šia, tiek ir kitomis vakcinomis bus vakcinuojami ir visi kiti asmenys.

Švietimo darbuotojai skiepijami tokia vakcina, kokia jų atvykimo metu naudojama konkrečioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Mokytojai skiepijami ir „Pfizer“ vakcina.

Kuo skiriasi vakcinos?

Šiuo metu yra registruotos trys vakcinos: „Comirnaty“, kurią sukūrė „BioNTech ir „Pfizer“; „COVID-19 Vaccine Moderna“ ir „COVID-19 Vaccine AstraZeneca“. Pirmosios dvi savo sudėtyje turi genetinės informacijos (mRNA), apie viruso SARS-CoV-2, sukeliančio COVID-19 ligą, dyglio baltymą. „AstraZeneca“ yra pagaminta naudojant kitą adenovirusų šeimos virusą, kuris modifikuojamas taip, kad savo sudėtyje turėtų SARS-CoV-2 dyglio baltymą koduojantį geną.

Pasak V. Usonio, tarp šių trijų vakcinų esminių skirtumų nėra. Visos trys vakcinos yra pakankamai saugios ir veiksmingos – tai dar kartą patvirtina ir naujausias Europos vaistų agentūros (EVA) pranešimas, skelbiantis, kad vakcinų saugumo ir efektyvumo rodikliai yra priimtini. EVA nuolat renka duomenis ir reguliariai skelbia atnaujintas išvadas.

Visų vakcinų reikia dviejų injekcijų. Antroji „BioNTech ir „Pfizer“ dozė suleidžiama po 21 dienos, „Moderna“ – po 28 dienų, tarp „AstraZeneca“ injekcijų daromas 4–12 savaičių tarpas.

Koks galimas šalutinis kiekvienos vakcinos poveikis? Ar stipri organizmo reakcija į vakciną po pirmosios ar antrosios dozės yra normalu?

V. Usonio aiškinimu, visas tris registruotąsias vakcinas būtų galima priskirti prie vidutinio reaktogeniškumo vakcinų – vertinama tai, kiek nepageidaujamų reiškinių po vakcinavimo jos sukelia.

Žmonės gali jausti skausmą bei jautrumą injekcijos vietoje, nuovargį, gali varginti galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, šaltkrėtis, karščiavimas, bendra bloga savijauta. Fiksuojama, jog mažiau nei 1 iš 10 skiepytiems „AstraZeneca“ pasireiškė vėmimas ir viduriavimas, paraudimas injekcijos vietoje ir pykinimas pasireiškė mažiau nei 1 iš 10 žmonių, paskiepytų „Comitnaty“ vakcina; bėrimas pasireiškė mažiau nei 1 iš 10 žmonių, paskiepytų „Moderna“ vakcina.

Anot profesoriaus, tai yra normali žmogaus organizmo reakcija į vakciną ir jai reikia būti pasiruošus. Remiantis klinikiniais tyrimais, lengvus ar vidutinio sunkumo šalutinius poveikius jutusių žmonių sveikata paprastai pagerėjo per kelias dienas po vakcinacijos.

Profesorius pažymi, jog imuninės sistemos reakcija į minimas vakcinas pasireiškia ne skirtingai, bet skirtingu greičiu ir tai lemia pačių vakcinų technologija. Į vadinamąsias mRNA vakcinas, t. y. „BioNTech ir „Pfizer“ bei „Moderna“, organizmo imuninė reakcija yra šiek tiek uždelsta, t. y. jai įvykti reikia šiek tiek laiko. Įskiepijus „AstraZeneca“ vakciną, kurios sudėtyje yra modifikuotas adenovirusų šeimos virusas, imuninė sistema reaguoja iškart ir reakcija gali būti audringesnė.

Pasak V. Usonio, šiuo metu surinkta statistika rodo, kad, skiepijant „Pfizer“ arba „Moderna“ vakcina, reakcijos „piktesnės“ po antrosios dozės. „AstraZeneca“ atveju yra atvirkščiai: pirma dozė iššaukia didesnę organizmo reakciją, į antrąją reaguojama lengviau.

Kiek sveikatai pavojingi šalutiniai poveikiai?

V. Usonio teigimu, vakcinuotieji pasaulyje jau yra skaičiuojami milijonais: nėra užregistruota nė vienos mirties, susijusios su vakcina nuo COVID-19. Be to, oficialiose struktūrose neužregistruota ir ilgalaikių nepageidaujamų šalutinių reiškinių.

Suprantama, labai nemalonu, kai dvi dienas laužo kaulus, silpna, pakyla kūno temperatūra, bet tai yra trumpalaikiai reiškiniai ir jie praeina.

Profesorius ragina apie sunkesnius šalutinius poveikius arba kai nemaloni savijauta po vakcinacijos trunka ilgiau nei 3 dienas, pranešti ne socialiniuose tinkluose kolegoms ar draugams, bet registruoti patirtas nepageidaujamas reakcijas Valstybinės vaistų kontrolės tinklalapyje (www.vvtk.lt). Ši informacija yra svarbi renkant duomenis apie vakcinas.

Profesorius prideda, jog jei nemalonūs pojūčiai, prasta savijauta po vakcinacijos tęsiasi ilgai, pvz., net 11 dienų, derėtų kreiptis į gydytoją ir paieškoti kitų priežasčių, nes tokios reakcijos vakcinų skiepijimui nebūdingos.

Ar tiesa, kad vyresnio ir jaunesnio amžiaus žmonėms rekomenduojama skiepytis skirtingomis vakcinomis?

Šios spėlionės siejamos su „AstraZeneca“ vakcina, kuri esą neapsaugo vyresniųjų. Lietuvoje vyresniųjų skiepijimas „AstraZeneca“ buvo pristabdytas, bet vėliau, atsižvelgiant į kitų valstybių patirtis, nuostata pasikeitė. Prof. V. Usonis prideda, jog nebuvo abejojama vakcinos saugumu ar poveikiu vyresniems žmonėms. Buvo teigiama, kad yra nepakankamai duomenų dėl vyresnių žmonių.

Keturių klinikinių „AstraZeneca“ vakcinos tyrimų, kurie vyksta Jungtinėje Karalystėje, Brazilijoje ir Pietų Afrikoje, rezultatai parodė, kad „COVID-19 Vaccine AstraZeneca“ vakcina saugiai ir veiksmingai užkirto kelią COVID-19 ligos plitimui tarp žmonių, vyresnių nei 18 metų. Šiuose klinikiniuose tyrimuose dalyvavo apie 24 000 žmonių. Dauguma minėtų klinikinių tyrimų dalyvių buvo nuo 18 iki 55 metų amžiaus. Prof. V. Usonis aiškina, jog tai yra įprasta klinikinių tyrimų praktika, kai tyrimai pradedami nuo suaugusių žmonių, o ilgainiui jų imtis plečiama įtraukiant vadinamąsias jautrias grupes – vyresniuosius, nėščiąsias, sergančius įvairiomis ligomis ir galiausiai – vaikus.

Kol kas dar nėra pakankamai rezultatų, kad EVA galėtų tiksliai įvertinti, koks yra vakcinos veiksmingumas vyresnio amžiaus žmonių populiacijoje. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad duomenų nuolat daugėja, vyresnio amžiaus žmonių grupėje imuninis atsakas yra stebimas, bei remiantis kitų vakcinų patirtimi, teigiama, kad vakcina veiksminga ir šioje populiacijoje.

Ar galima „maišyti“ vakcinas, t. y. gavus pirmąją vienos vakcinos dozę, antrajai dozei rinktis kito gamintojo vakciną?

Diskusijos ir klinikiniai tyrimai dėl to, ar saugu, ar veiksminga, ar reikėtų kombinuoti skirtingas COVID-19 vakcinas, dar tik vyksta.

Profesorius atkreipia dėmesį, jog kalbant apie bet kokias vakcinas, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja jų nemaišyti ir visas imunitetui sukurti reikalingas dozes įskiepyti to paties preparato. V. Usonis pavyzdžiu pateikia JAV atsakingų institucijų rekomendaciją savo piliečiams skirtingą nei pirmosios dozės vakciną nuo COVID-19 rinktis tik tuo atveju, jei pirmosios apskritai nebėra.

Kiek procentų apsaugos suteikia pirmasis skiepas?

Profesoriaus V. Usonio atsakymas konkretus: jeigu numatyta, kad imunitetui sukurti reikalingos dvi vakcinos dozės, vadinasi dvi dozės ir turėtų būti skiepijamos. Vakcina bus veiksminga tada, kai bus panaudota teisingai.

Profesorius taip pat pažymi, jog kol kas diskutuojama ir aiškinamasi, ar galėtų vienos dozės užtekti persirgusiems ir pasveikusiems nuo COVID-19 – pačią infekciją laikant pirmuoju poveikiu imuninei sistemai.

Per kiek laiko nuo paskiepijimo susidaro imunitetas?

Pasak V. Usonio, užbaigus skiepijimo kursą, imunitetas susidaro maždaug per porą savaičių.

Kuriam laikui skiepai užtikrins apsaugą nuo COVID-19?

Kol kas tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra. V. Usonis aiškina, jog nuo vakcinų klinikinių tyrimų pradžios, t. y. praėjusios vasaros antros pusės, praėjo per mažai laiko, kad būtų galima pasakyti, kiek ilgai apsauga išlieka.

Visgi profesorius akcentuoja, jog šiuo metu mūsų visų tikslas ne išnaikinti infekciją, o „užgesinti“ pandemiją, grįžti į normalų gyvenimą. Tam mums užtektų, jei vakcina suteiktų bent keleto mėnesių apsaugą.

Teoriškai, vertinant pagal ankstesnes panašaus veikimo vakcinas, tokios vakcinos, kaip šiuo metu skiepijamos nuo COVID-19, turėtų būti veiksmingos apie kelis metus – penkerius ar ilgiau.

Jeigu neatvykau skiepytis nurodytu laiku, ar būsiu pašalintas iš skiepijamų asmenų sąrašų?

Anot SAM, paskirtuoju laiku neatvykusieji iš skiepijamųjų sąrašų neturėtų būti pašalinami. Visgi jeigu yra galimybių, visų prašoma atvykti skiepytis tada, kai yra paskirta. Vakcinavimui paruoštas vakcinas reikia sunaudoti per tam tikrą laiką, tad tokie žmogiškieji faktoriai kaip „pamiršau“ ar „pavėlavau“, vakcinavimo proceso organizavimo nelengvina ir jį ištęsia.

Visą ekspertų pokalbį galima peržiūrėti „YouTube“: