Atsakė, kas yra didžiausi kiekvienų namų vonios kambario elektros „rijikai“

Aukštesnių elektros ir šildymo kainų gąsdinami gyventojai ieško įvairių naujų būdų, kaip galėtų sutaupyti daugiau elektros energijos. Ekspertai pataria atkreipti dėmesį į vieną dažnai užmirštamą namų patalpą – vonios kambarį ir savo įpročius jame, dažnai tampančius bereikalingo elektros energijos švaistymo priežastimi.

„Vonios kambaryje turbūt praleidžiame mažiausiai laiko, palyginti su kitomis namų erdvėmis, todėl gali atrodyti, kad nesunaudojame daug elektros ir jos labiau sutaupyti nėra kaip. Tačiau apsidairius atidžiau paaiškėtų, kad greičiausiai ir elektrinį rankšluosčių džiovintuvą laikome nuolat įjungtą, ir elektrinio dantų šepetėlio jungiklis paliktas rozetėje, ir skalbimo temperatūra skalbyklėje nustatyta per aukšta. Tokios smulkmenos „valgo“ elektrą, o kartu ir pinigus, mums to net nepastebint“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.

Kada karštas vanduo yra pakankamai karštas?

Pasak pašnekovo, daugiausia elektros energijos namų ūkiai suvartoja elektriniam šildymui, o antroje vietoje yra elektriniai vandens šildytuvai.

Kad vandens šildytuvas nenaudotų per daug elektros energijos, aukščiausia vandens užkaitinimo temperatūra turėtų būti 55-59 °C. Tokios pakanka, kad vanduo būtų išties karštas ir būtų užkirstas kelias nepageidaujamam bakterijų dauginimuisi šildytuvo bake. Nustačius aukštesnę temperatūrą šildytuvas naudos daugiau elektros karštam vandeniui paruošti, be to, bake aktyviau kaupsis kalkės, todėl kaitinimo elementas greičiau kalkės ir padidės šildytuvo energijos sąnaudos. 

Norint, kad vandens šildytuvas veiktų efektyviai, reikėtų kartą per metus atlikti jo techninę priežiūrą, kurios metu išvalomas kaitinimo elementas, išplaunamas šildytuvo vidus ir įvertinama anodo būklė bei poreikis jį pakeisti. M. Kavaliauskas sako, kad kasmetinę vandens šildytuvo patikrą geriau patikėti specialistui, nes neturint žinių kyla pavojus sugadinti įrenginį, nusideginti karštu vandeniu arba užlieti patalpas.

Pašnekovas taip pat primena, kad taupyti elektrą galima ir taupant vandenį prausiantis, pavyzdžiui, duše paprastai sunaudojama iki 3 kartų mažiau vandens nei maudantis vonioje.

„Turbūt jau daugelis užsuka vandens čiaupą valydamiesi dantis ar muilindamiesi rankas, kad vanduo nebėgtų veltui. Tačiau prausiantis galima sutaupyti dar daugiau, sumontavus specialų maišytuvo priedą – aeratorių, kainuojantį nuo kelių iki keliolikos eurų. Šis priedas sumaišo tekantį vandenį su oru ir taip iki 50 proc. sumažina vandens sąnaudas. Jei būste karštam vandeniui ruošti naudojama elektra, taip sutaupoma ne tik vandens, bet ir elektros“, – pataria ekspertas.

Nuolat įjungtas gyvatukas didina sąskaitas

Vienas populiaresnių vonios kambaryje esančių įrenginių yra elektrinis rankšluosčių džiovintuvas, dažniau vadinamas gyvatuku. Nors gyvatuką rekomenduojama jungti tik tada, kai reikia išdžiovinti rankšluosčius, daugelis laiko jį įjungtą nuolat, nepagalvodami, kiek elektros jis be reikalo naudoja. Pašnekovas skaičiuoja, kad 125 vatų galios elektrinis rankšluosčių džiovintuvas vidutiniškai sunaudoja apie 3 kilovatvalandes (kWh) elektros energijos per dieną arba iki 90 kWh per mėnesį, palikus jį įjungtą visą parą.

„Gyvatukai paprastai atlieka savo darbą ir rankšluostį išdžiovina per 1-4 valandas, priklausomai nuo rankšluosčio dydžio, jo drėgnumo ir džiovintuvo galios. Todėl stenkitės nepalikti jo įjungto nuolat, o jei planuojate gyvatuko įsigijimą, apsvarstykite galimybę nusipirkti tokį, kuriame yra automatinio išsijungimo funkcija. Ir niekada nelaikykite gyvatuko įjungto su tikslu sušildyti orą vonios kambaryje – šis prietaisas skirtas ne tam, tad tokių lūkesčių nepateisins“, – sako jis.

Vonios kambaryje paprastai yra reguliariai naudojama ir daugiau įvairių elektros prietaisų: plaukų formavimo įrankiai, barzdaskutės, elektriniai dantų šepetėliai, lygintuvai ir kiti. Daugelis žmonių nepagalvoja, kad net ir išjungti, bet palikti elektros tinkle, daugelis šių įrankių vis tiek naudoja elektros energiją, ypač turintys indikacines lemputes, todėl nuolat veikiantys budėjimo režimu. Vien laikomi įjungti į elektros tinklą budėjimo režimu šie prietaisai sunaudoja apie 10 proc. elektros energijos, kurią sunaudoja veikdami.

Skalbti žemesnėje temperatūroje

JAV atliktas tyrimas parodė, kad vidutiniškai vienas namų ūkis per savaitę skalbia apie 25 kg skalbinių. Priklausomai nuo skalbimo mašinos talpos, tai yra 2-5 skalbimai per savaitę. Anot M. Kavaliausko, tai yra įrodymas, jog neprotingai naudojamos skalbimo mašinos taip pat gali būti elektros „rijikėmis“.

Skalbimo mašinos didžiausią elektros kiekį sunaudoja vandens pašildymui, tad kuo aukštesnė skalbimo temperatūra nustatoma, tuo daugiau elektros bus sunaudota. Optimaliausia skalbimo temperatūra laikoma 30-40 °C, tačiau kiekvienu atveju reikėtų atsižvelgti į skalbinių sutepimo lygį, jų naudojimo paskirtį. Pavyzdžiui, lengvai išteptus marškinėlius galima skalbti ir 15 °C temperatūros vandenyje, tačiau patalynei, rankšluosčiams jau reikės 60 °C, nes šiuose daiktuose susikaupia daugiausia bakterijų, dulkių erkučių.

„Sunku numatyti tikslią pinigų sumą, kurią sutaupysite sumažinę skalbimo temperatūrą, tačiau organizacijos „Energy Saving Trust“ duomenimis, skalbiant drabužius 30 °C vandenyje per metus sunaudojama apie 40 proc. mažiau elektros energijos nei skalbiant aukštesnėje temperatūroje“, – aiškina pašnekovas.  

Vonios spintelės