Atostogų sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai

Vasaros metu daugiau keliaujame, tačiau atostogų sezonui ruošiasi ne tik poilsiautojai, bet ir sukčiai. Į ką verta atkreipti dėmesį, kad kelionės neapkartintų finansiniai nuostoliai, pasakoja „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.

 Pavojai keičiant valiutą

Pirmą kartą atvykę į naują šalį, keisdami grynuosius pinigus ar atsiskaitydami vietine valiuta, galime gauti padirbtų kupiūrų, sako ekspertas.

„Ieškodami geresnio valiutos kurso dažnai siekiame sutaupyti, tačiau šitaip pinigus galime apskritai prarasti. Padirbtų kupiūrų nuo tikrų atskirti beveik neįmanoma, ypač kai tai yra kitos šalies pinigai, o jeigu su jais būsite sulaikyti, teks aiškintis teisėsaugai. Todėl norėdami išvengti nemalonumų rinkitės tik patikimas valiutos keityklas, naudokitės skaitmeninėmis valiutų keitimo platformomis arba atsiskaitykite kortele“, – pataria L. Sadeckas.

Kortelės duomenų vagystė

Dar vienas dažnas sukčiavimo būdas kelionių metu – pavogta mokėjimo kortelės informacija.

„Pasitaiko atvejų, kai nusikaltėliai į bankomatus ar terminalus įmontuoja nepastebimus skaitytuvus, kurie fiksuoja kortelės duomenis. Neretai keliautojai net nesupranta, kad jų duomenys buvo nukopijuoti ir gali būti panaudoti neteisėtoms operacijoms atlikti“, – sako L. Sadeckas.

Anot L. Sadecko, tokias vagystes sukčiai atlieka bankomate įrengdami neteisėtą ir iš pradžių nepastebimą kortelių skaitymo įrenginį, taip gaudami asmens mokėjimo kortelės numerį. Kitais atvejais vagys naudoja paslėptą kamerą, kad įrašytų vedamą PIN kodą.

„Be to, pastaruoju metu daugėja atvejų, kai sukčiai nuskaito kortelės duomenis net jos nepaimdami – tiesiog priglausdami nelegalius skaitytuvus prie keliautojų rankinių ar kišenių. Taigi, iš esmės prarasti pinigus šiandien galime net neišsitraukę jų iš kišenės“, – pasakoja ekspertas.

Norėdami to išvengti galite naudoti kortelę apsaugančius dėklus, kurie neleis nuskaityti pinigų priglaudus nelegalų skaitytuvą. Kalbant apie fizinius mokėjimus kortele, visada patikrinkite, ar suma, už kurią atsiskaitote, įrašyta teisingai, o vesdami PIN kodą įsitikinkite, kad jis matomas tik jums. Galiausiai, saugokite savo asmeninius daiktus bei informaciją visos kelionės metu, o prireikus susisiekite su banko specialistu.

Pavojingi „Wi-Fi“ tinklai

Duomenų galite netekti ir prisijungę prie nepatikimo belaidžio tinklo, pastebi ekspertas.

„Šiomis dienomis nemokamas atviras „Wi-Fi“ tampa vis retesniu reiškiniu, todėl jį radus gali pasirodyti, kad pasisekė. Tačiau dažnai sukčiai tyko būtent čia – vos prisijungus, jie gali gauti prieigą prie mūsų įrenginio ar duomenų. To nepastebėję patenkame į netikras svetaines, kuriose mūsų paprašys įvesti savo banko duomenis arba kitokią informaciją“, – sako L. Sadeckas.

Dėl šios priežasties viešose vietose verčiau jungtis tik prie oficialių tinklų, apie kuriuos informaciją galime gauti tiesiogiai iš personalo. Svarbu atkreipti dėmesį, ar tinklas neprašo įvesti mokėjimo ar asmens duomenų – oficialioms interneto svetainėms tokios informacijos nereikia.

Dar viena keliautojų apgavystės forma – netikri gyvenamųjų vietų skelbimai

„Pasitaiko, kai nakvynės paieškos platformose siūlomas patrauklus kambarys už itin prieinamą kainą, tačiau pardavėjas paprašo už rezervaciją sumokėti tiesiogiai arba internetu pateikti kredito kortelės duomenis. Niekada to nedarykite – svarbią asmeninę informaciją įprasta pateikti tik atvykus, o rezervaciją apmokėti paslaugos svetainėje, ne savininkui į rankas“, – sako ekspertas.

Be to, galite susidurti ir su skelbimais, kuriose siūlomos vietos iš viso neegzistuoja arba yra jau rezervuotos. Anot eksperto, sumokėję už tokią nakvynę greitai sulauksite laiško, kad jūsų rezervacija atšaukta arba kaina pakilusi, o paslaugos tiekėjas vėliau taip pat dings.

„Teko girdėti apie atvejį, kai atlikus išankstinį pavedimą, netikras apgyvendintojas informavo, kad vieta pabrango, ėmė reikalauti didesnės sumos. Pirkėjui šią sumą pervedus, nakvynės vieta iš apgyvendinimo platformos apskritai dingo, o sukčiaus surasti ir atgauti pinigus jau buvo nebeįmanoma“, – pasakoja L. Sadeckas.

Slapti mokesčiai ir paslaugų permokos

Pasitaiko ir atvejų, kai atostogų metu keliautojai permoka už paslaugas arba tampa paslėptų mokesčių aukomis, pavyzdžiui, užsisakydami taksi ar gido paslaugas. 

„Kartais jos kainuoja gerokai daugiau nei įprasta, o kartais išvis būna fiktyvios. Norėdami to išvengti, rinkitės tik patikimus tiekėjus: naudokitės žinomomis platformomis, pasitarkite su viešbučio ar turizmo informacijos centro darbuotojais ir peržvelkite kitų keliautojų atsiliepimus internete“, – pataria L. Sadeckas.

Pasak jo, vienas labiausiai paplitusių turistų apgaudinėjimo būdų – tariamai „sugedęs“ taksometras. Tokie atvejai ypač dažni prie oro uostų ar geležinkelio stočių, kur laukia neoficialiai dirbantys vairuotojai.

„Įlipus į automobilį, keleiviui pranešama, kad taksometras neveikia, todėl kaina už kelionę bus nustatoma „iš akies“. Deja, dažniausiai kelionės gale suma būna gerokai per didelė. Nors tai sena apgavystė, ji tebėra efektyvi dėl keleivių nežinojimo, neatidumo ar skubėjimo. Kitaip tariant, spontaniškas kelionės sprendimas virsta palankiomis sukčiavimo aplinkybėmis nesąžiningiems vairuotojams“, – aiškina ekspertas.

Todėl dar prieš išvykstant verta pasitikrinti įprastas taksi kainas pasirinktoje šalyje – pavyzdžiui, kiek vidutiniškai kainuoja kelionė iš oro uosto į miesto centrą. Remdamiesi šia informacija, galėsite iš anksto sutarti kainą su vairuotoju arba naudotis oficialiomis taksi programėlėmis, kurios pateikia tikslią kainą dar prieš kelionei prasidedant.

Romantinis sukčiavimas

Dar viena dažna kelionių rizika – emocinės apgavystės, kai sukčiai apsimeta draugiškais vietiniais ar bendrakeleiviais. Tokie sukčiai gali siūlyti susipažinti, artimiau pažinti šalį kartu ar aprodyti žinomas vietas.

„Iš pirmo žvilgsnio žmogus gali atrodyti malonus ir paslaugus, tačiau vėliau paaiškėja, kad visa pažintis buvo suplanuota tam, jog būtų išvilioti pinigai – dažniausiai pasitelkiama nelaimės istorija ir prašoma finansinės pagalbos“, – sako ekspertas.

Jo teigimu, net ir maloniose pažintyse svarbu išlikti budriems – nauji pažįstami neturėtų prašyti asmeninių duomenų ar didesnių pinigų sumų. Jei kyla bent menkiausia abejonė, vertėtų pasitarti su artimaisiais arba kreiptis į oficialias institucijas.