Atostogų kryptys: vis rizikingesnė tampa ir Europa

Keliautojai prieš kelerius metus ypač baiminosi Pietų Amerikoje siautusio Zika viruso, tuo tarpu reikia nepamiršti, kad šiemet didesnis pavojus sveikatai gresia ir gerokai artimesnėse šalyse. Daug iššūkių turistams kelia rekordinio karščio bangų varginamos Europos šalys, o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) konstatuoja, kad Ukrainoje tebesitęsia tymų, kurie yra 6 kartus labiau užkrečiami negu gripas, protrūkiai.

„Prieš vykstant į užsienį verta pasidomėti bent keliais šaltiniais ir įvertinti tiek politinį stabilumą, tiek užkrečiamų ligų riziką, tiek klimato reiškinius – labai aukštą ar kaip tik žemą temperatūrą, kritulius, gamtos stichijas. Skirtingi šaltiniai šalis klasifikuoja skirtingai, todėl nėra labai patikima pasitikėti kokia nors viena mobiliąja aplikacija“, – sako draudimo bendrovės BTA Asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.

Rinkimai baigiasi, virusai lieka

Pasak jo, tą puikiai iliustruoja Ukrainos pavyzdys. Nemažai lietuvių atranda šią šalį ir vyksta po ją keliauti, ilsėtis, tačiau atskiros valstybės bei organizacijos jos rizikingumą vertina pagal skirtingus parametrus.

„Pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas Ukrainą 2-am, kitaip tariant padidintos rizikos lygiui priskiria iš esmės dėl Rusijos okupuotų šalies teritorijų bei politinių įvykių. Tuo tarpu PSO Ukrainą irgi laiko padidintos rizikos 2 lygio šalimi, bet atkreipia dėmesį į tai, kad šalyje galima užsikrėsti tymais, todėl prieš čia keliaujant rekomenduojama pasiskiepyti“, – teigia R. Grizickas.

Pasak jo, kintant klimatui keičiasi ir galimų užsikrėtimų situacija, todėl planuojant kelionę verta pasitarti su infekcinių bei virusinių ligų specialistais, kurie situaciją žino geriausiai, atitinkamai gali pasiūlyti konkrečias prevencijos priemones, sudaryti skiepų planą, padėti susirinkti tinkamą vaistinėlę, pasidalinti patarimais dėl maisto, vandens saugumo.

Dažniausiai keliautojai nukenčia Turkijoje, Egipte, Graikijoje ir Bulgarijoje, taip pat daugėja tų, kuriems pagalbos prireikia ir tokiose šalyse kaip Ispanija, Tailandas, Gruzija bei Maldyvai.

Nukankinta karščio Europa

Europoje absoliuti dauguma šalių laikomos iš esmės saugiomis, tačiau ir čia šiemet iššūkių netrūksta. Nuo rekordinių karščių kenčia pietinės šalys Prancūzija, Ispanija, Portugalija, jie sekina ir Vokietiją bei šiauriau esančias valstybes.

„Dabar kaip niekad svarbu įvertinti savo sveikatos būklę bei amžių. Širdies ir kraujagyslių sistemos, kitomis lėtinėmis ligomis sergantieji, vyresnio amžiaus žmonės bei kūdikiai bei mažamečiai tokį sekinantį karštį gali sunkiai ištverti. Iš kitos pusės, didelės karščio bangos gali pakoreguoti ir įvairių įstaigų, prekybos vietų darbo laiką, ir sutrikdyti susisiekimą įprastu transportu, pavyzdžiui, autobusais, traukiniais, tapti tokių nelaimių kaip gaisrai priežastimi, todėl verta gerai apsvarstyti savo planus ir dėl visa ko apgalvoti variantą B“, – pataria specialistas.

Laikantis karščiui patariama naudotis PSO rekomendacijomis: gerti daug vandens, valgyti daugiau vaisių ir daržovių, privengti alkoholio, kavos ir cukraus, dėvėti lengvus šviesius drabužius, kai įmanoma atsivėsinti po dušu. Kita vertus, reiktų pasiruošti ir karščius lydinčioms liūtims: avalyne, apranga.

Prireikus pagalbos – pasimeta

Specialistų teigimu, dažniausiai medicinos pagalbos ir su ja susijusio kelionių draudimo prireikia sunegalavus – patyrus traumą, apsinuodijus. Tokiais atvejais rekomenduojama pirmiausiai kreiptis į draudimo bendrovės atstovus, kurie operatyviai pakonsultuos ir informuos, kaip elgtis, kur ieškoti pagalbos ir net į kokią medicinos įstaigą geriausia kreiptis. O reikalui esant, net ir padės jums ten nuvykti.

„Situacijos išties būna labai individualios. Jei kalbame apie tikrai sunkias būkles, kai žmogus netenka sąmonės, jo gyvybei gresia pavojus – tuomet pagalbos ieškokite artimiausioje gydymo įstaigoje ir pirmasis skambutis, be jokios abejonės, turi būti medikams. Jie geriausiai žinos, ką daryti toje situacijoje ir pagelbės. Vos tik atsiradus galimybei apie situaciją informuokite draudimo bendrovę, o gavus pagalbą, jei už ją sumokėsite patys, reikėtų nepamiršti pasiimti sąskaitos už suteiktas paslaugas ir grįžus į Lietuvą visus dokumentus pateikti draudikui“, – aiškina ekspertas.

Tuo tarpu jei negalavimas nemalonus, tačiau valdomas, rekomenduojama pirmiausiai skambinti draudikui. Jis informuos, į kokią medicinos įstaigą patartina kreiptis, nurodys draudimo bendrovės partnerių kontaktus. Tai reiškia, kad medicininė pagalba bus suteikta operatyviai, o sąskaitos – sąžiningos.