Atnaujinus statybos reglamentą – 10 statinių su priedangomis

Prieš daugiau nei metus atnaujinus statybos techninį reglamentą, kuriame numatyta, kad projektuojant ir statant naujus didesnius visuomeninius pastatus bei aukštesnius daugiabučius juose turės būti įrengtos vietos priedangai, Lietuvoje pastatyta dešimt tokių statinių.

Apie tai BNS patvirtino Statybos sektoriaus vystymo agentūra.

Jos komunikacijos vadovė Evelina Bartaševičienė sakė, kad nuo praėjusių metų vasario pabaigos Lietuvos statybos leidimų ir statybos darbų valdymo informacinėje sistemoje „Infostatyba“ išduota dešimt statybos užbaigimo dokumentų statiniams, prie kurių teigiamai pažymėtas punktas „Pastate esančių patalpų pritaikymas slėptuvei ar priedangai“.

Daugiausia s tatinių – Kauno apskrityje

Pasak E. Bartaševičinės, didžioji dalis šių statinių yra Kauno apskrityje – tai du daugiabučiai ir aštuoni vienbučiai gyvenamieji namai, skaičiuojami kaip vienas vienetas, pastatyti rajone ir vienas sporto paskirties statinys – Kauno mieste.

Kauno savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėjos Ramintos Jančauskaitės teigimu, pastarasis – tai gegužę planuojamas atidaryti Prezidento V. Adamkaus lengvosios atletikos maniežas, esantis Perkūno alėjoje.

„Šio sporto maniežo daugiau nei tūkstančio kv. metrų apšilimo salė bei keturių tūkst. kv. metrų automobilių stovėjimo aikštelė numatomi kaip priedanga, kurioje sutilptų maždaug 3,5 tūkst. žmonių“, – BNS sakė R. Jančauskaitė.

Jos teigimu, kituose projektuojamose miesto objektuose taip pat numatomos vietos, tinkamos laikinai gyventojų apsaugai – požeminės automobilių aikštelės po stoties turgaus pastatu ir KTU Vaižganto progimnazijos stadionu.

„Pastaroji galėtų tapti laikinu prieglobsčiu Kauno Klinikinės ligoninės pacientams ir personalui, mokiniams ir aplinkui gyvenantiems miestiečiams. Skaičiuojama, kad pusketvirto tūkst. kv. metrų požeminė erdvė galėtų sutalpinti daugiau kaip 2,3 tūkst. gyventojų“, – sakė savivaldybės atstovė.

Priedangomis galėtų tapti ir dalis po žeme esančių patalpų projektuojamame M. K. Čiurlionio koncertų centre.

Pasak „Infostatybos“ atstovės, dar keturi daugiabučiai su vietomis slėptuvei ar priedangai yra pastatyti Vilniaus apskrityje: po du mieste ir rajone. Taip pat po vieną daugiabutį pastatyta Panevėžio apskrityje ir Palangos mieste.

Pažeidimų statiniuose nenustatyta

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, atliekančios statybos užbaigimo procedūras, duomenimis, kol kas inspekcija nesusidūrė su pažeidimais statomuose pastatuose, kuriems yra nustatyti nauji reikalavimai.

Kaip BNS sakė Aplinkos apsaugos ministerijos Architektūros ir statybos politikos grupės vadovė Asta Rokickienė, ministerija jau yra gavusi pasiūlymų dėl šio statybos reglamento tobulinimo, kuriuos šiemet planuojama išnagrinėti ir, esant poreikiui, inicijuoti pokyčius. 

BNS primena, kad pernai vasario pabaigoje įsigaliojo statybos techninis reglamentas, kuris įtvirtino prievolę, kad projektuojant ir statant naujus didesnius visuomeninius statinius bei aukštesnius daugiabučius juose turės būti įrengtos priedangos, skirtos pasislėpti oro pavojaus, susišaudymų ar sprogimų atveju. Jos yuti talpinti 60 proc. pastatų lankytojų ar gyventojų.

Šie reikalavimai galioja statant didesnius nei penkių aukštų daugiabučius, o taip pat visuomeninius pastatus, kuriuose lankysis virš šimto žmonių. Išimtis taikoma religinės paskirties pastatams. Jau pastatytiems statiniams priedangų reikalavimai bus rekomendaciniai.   

Priedangos turi būti įrengtos požeminėje pastatų dalyje, jos turės išlaikyti pastato vibraciją bei galimą jo griūtį, jose privalės būti elektra, papildomi įėjimai ir išėjimai, be to, rekomenduojama įrengti šildymą ir sanitarinius mazgus. 

Griežtesnius reikalavimus reglamentas numato valstybės institucijų, ligoninių bei strateginių įmonių slėptuvėms.

Vidaus reikalų ministerijos BNS pateiktais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 6 tūkst. 453 priedangų, kuriose laikiną prieglobstį rastų 54 proc. arba 1 mln. 559 tūkst. šalies gyventojų.

Vilniuje priedangų užtektų 100 proc., Kaune – 40 proc., Klaipėdoje – 19 proc., Šiauliuose – 60 proc., o Panevėžyje – 11 proc. gyventojų.

Lietuvos miestuose priedangų turi pakakti bent 60 proc., o rajonų savivaldybėse – 40 proc. gyventojų. Anot VRM, Lietuvoje 28 savivaldybės jau turi pakankamai priedangų, o 32 dar susiduria su jų trūkumu.

Investicijoms į priedangų atnaujinimą ir plėtrą iki 2030-ųjų valstybė yra numačiusi skirti 77 mln. eurų.