Atnaujintas Suomijos muziejus taria „Sudie, Leninai!“

Suomijoje atidarytas atnaujintas muziejus, iki šiol buvęs paskutiniuoju Vakarų Europoje Lenino muziejumi; dabar jame vaizduojama, kaip bėgant metams keitėsi santykiai su rytine kaimyne Rusija.

Ekspozicijoje – rožinis dviratis, simbolizuojantis 2023 metais prieglobsčio prašytojo įveiktą kelionę kertant šiaurinę Rusijos ir Suomijos sieną, po to, kai 2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Valstybės finansuojamas Suomijos Lenino muziejus Tamperėje – mieste, įsikūrusiame už 180 km į šiaurę nuo Helsinkio – buvo vienas paskutiniųjų iš kelių XX amžiuje visoje Europoje įkurtų muziejų, skirtų buvusiam sovietų lyderiui Vladimirui Leninui.

Jame taip pat vykdavo diplomatiniai Suomijos ir Rusijos politinių lyderių susitikimai, o Šaltojo karo metais čia lankėsi keli Sovietų Sąjungos vadovai. 

Praėjusių metų lapkritį Lenino muziejus buvo visam laikui uždarytas, o šį mėnesį jis atvėrė duris pervardintas į „Nootti“ („Diplomatinė nota“). Dabar jame daugiau dėmesio skiriama Suomijos ir Rusijos politiniams santykiams.

Muziejus, įsikūręs tame pačiame pastate, kuriame 1905 metais per slaptą bolševikų susirinkimą pirmą kartą susitiko V. Leninas ir Josifas Stalinas, 2016 metais jau buvo atnaujintas: pereita nuo Lenino gyvenimo istorijos iki sovietų istorijos. 

Tačiau 47 metų muziejaus direktorius Kalle Kallio (Kalė Kalijas) naujienų agentūrai AFP teigė, kad dėl pavadinimo kildavo nesusipratimų.

„Nusprendėme visiems laikams uždaryti Lenino muziejų ir pradėti nuo naujo“, – sakė jis per atidarymą vasario 15 dieną.

„Vakaruose jis buvo paskutinis, – sakė jis. – Prieš tai vienas buvo uždarytas Prancūzijoje, bet tai buvo labai seniai.“

Pasak K. Kallio, naujasis pavadinimas irgi sukėlė šiek tiek rūpesčių: Rusijoje pradėjo kilti sąmokslo teorijos, neva muziejaus pavadinimo keitimas buvo Vašingtono organizuotas priešiškas veiksmas. 

Uždaryta siena

Dabar lankytojai gali apžiūrėti nuotraukas, tekstus, vaizdo įrašus ir istorinius daiktus, vaizduojančius, kaip XX ir XXI amžiuje kito Suomijos ir jos didžiosios kaimynės santykiai. 

Naujoji kolekcija apima laikotarpį nuo 1917 metų, kai Suomija tapo nepriklausoma valstybe po daugiau nei šimtą metų trukusio Rusijos valdymo, iki šių dienų.

Anot K. Kallio, toks platus bendras vaizdas rodo, kad tarp „tarp didžiulio pykčio ir neapykantos laikotarpių“ buvo ir „labai geros draugystės laikotarpių“.

Dalis ekspozicijos skirta suomių likimui Stalino valdymo metais.

Kita dalis apima 1939–1940 metų Žiemos karą, prasidėjusį Sovietų Sąjungai užpuolus Suomiją, ir vėlesnį Šaltąjį karą.

„Manau, kad tai atskleidžia problemas ir suteikia informacijos apie įvykius“, – sakė 63 metų lankytoja Terhi Kallonen.

Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neįsitraukimo ir 2023 metų balandį įstojo į NATO.

Tų pačių metų gruodį ji uždarė 1 340 km rytinę sieną su Rusija po to, kai ją be vizų kirto apie 1 000 migrantų.

Suomija apkaltino Rusiją, kad ji sąmoningai organizavo šį antplūdį, ir pavadino jį „hibridinio karo“ veiksmu. Kremlius šį kaltinimą neigia. 

K. Kallio teigia, kad naujuoju muziejumi, kuriame pateikiamas istorinis kontekstas, pagrįstas akademiniais tyrimais, siekiama pasipriešinti Rusijai, kuri „istorija naudojasi kaip įtaigos įrankiu“.

Pasak muziejaus vadovo, „neteisingų istorijų apie praeitį pasakojimas“ yra būdas daryti įtaką ir skleisti propagandą, todėl „labai svarbu atremti šiuos bandymus“.